- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-804-593/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- S. R.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) advokato Žilvino Kalinausko skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. R. advokato skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. birželio 30 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 21 d., pabaiga – 2018 m. liepos 21 d.
2. Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo advokato skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo S. R. advokatas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą dėl 2017 m. birželio 30 d. Komisijos nutarimo panaikinimo.
3.1. Skunde nuteistojo advokatas nurodo, kad svarstant nuteistojo S. R. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijoje dalyvavo tik penki iš aštuonių narių, tačiau nesant patvirtinančių įrodymų, kad Komisija svarstė dalies jos narių neatvyko priežastis ir jų pagrįstumą (nėra duomenų ar Komisijos nariai buvo informuoti apie posėdžio datą ir laiką), nėra pagrindo konstatuoti, jog trys Komisijos nariai nedalyvavo posėdyje dėl priežasčių, pripažintinų svarbiomis. Skunde teigiama, kad pagal LR teisingumo ministro įsakymu 2012 m. birželio 6 d. Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau Nuostatos) 8 punktą, priimančių nutarimą Komisijos narių negali būti daugiau kaip 50 proc. Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovų. Juo labiau, kad S. R. yra apskundęs pataisos namų pareigūnų veiksmus, ko pagrindu dėl skundų priimti sprendimai skirti tarnybines nuobaudas. Todėl Komisijos narių subjektyvaus vertinimo galimybės eliminavimas, priimant sprendimą dėl S. R. lygtinio paleidimo turėjo būti užtikrinamas vykdant Nuostatų 8 punkto reikalavimus, kas nebuvo padaryta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad neužfiksuota duomenų apie nuteistojo egzistuojančius artimus kriminogeniniams veiksnius. Skunde nurodoma, kad Komisijos pirmininkas, surašydamas ir tvirtindamas savo parašu 2017 m. birželio 30 d. nutarimą, viršijo savo įgaliojimus ir nusikalstamai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie nuteistojo padarytus pažeidimus ir paskirtas nuobaudas, taip nepagrįstai neigiamai charakterizuojant S. R.. Šiuo atveju į S. R. asmens bylą buvo įrašytos įstatyme nenumatytos ir realiai nepaskirtos nuobaudos „svarstymas drausmės komisijoje“ (keturis kartus), kas turi įtakos neigiamam nuteistojo charakterizavimui ir kas įtakoja sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Skunde nuteistojo advokatas teigia, kad teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė keturioms S. R. paskirtoms nuobaudos, bet nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Be to, 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta, o 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. nuobaudų paskyrimas yra ginčytinas, kadangi jos paskirtos už netinkamą patalpų tvarkymą, o tai yra labai subjektyvu. S. R. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų pagal OASys), kuri nukrito nuo 23 labų, kas rodo, jog jis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis taip pat buvo du kartus skatintas ir du kartus teiktas paskatinimui, tačiau nepaskatintas. Skunde teigiama, kad rengiant apeliacinį skundą, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga, kurią vertino apylinkės teismas, nors toje medžiagoje turėjo būti duomenys apie nuteistojo požiūrį į mokymosi procesą, pasiektus darbo ir dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose rezultatus, pateikti dar trys teikimai paskatinti (iš viso penkis teikimus dėl paskatinimų nuteistasis yra apskundęs teismui). Skunde gynėjas nurodo, kad 2017 m. sausio 12 d. priimant nutarimą dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. nuobaudos panaikinimo, pataisos įstaigos pareigūnui, priėmusiam šį sprendimą, buvo žinoma, kad ši nuobauda buvo skirta neteisėtai ir jau panaikinta. Advokatas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino jo ir nuteistojo 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. pateiktų teigiamai charakterizuojančių S. R.. Be to, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, už ką buvo skatintas, lanko socialinių įgūdžių lavinimo programą, užsiima darbine veikla, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, priklausomybių neturi, turi ilgalaikius tikslus, laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą, 2017 m. rugsėjo 1 d. yra priimtas mokytis universitete. Nuteistasis sutinka būti paleistas su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo advokato skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal tokį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Vertinant S. R. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimą jis padarė 7 pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus: 2016 m. rugsėjo 8 d. Drausmės komisijos posėdžio metu nuteistasis elgėsi nepagarbiai, replikavo ir kalbėjo pakeltu tonu. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu jam paskirta nuobauda; 2016 m. rugsėjo 18 d. kategoriškai atsisakė persikelti į kitą būrį, nuobauda nepaskirta, apsiribota pokalbiu; 2016 m. rugsėjo 19 d. kategoriškai atsisakė gyventi pataisos įstaigos vadovo įsakymu jam skirtoje gyvenamojoje vietoje. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu jam paskirta nuobauda; 2016 m. gruodžio 6 d. rastas gyvenamojoje patalpoje, nors turėjo būti darbo vietoje, nuobauda nepaskirta, apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje; 2016 m. gruodžio 12 d. paliktas be priežiūros įjungtas jam priklausantis elektros prietaisas, nuobauda nepaskirta, apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje; 2017 m. kovo 14 d., būdamas paskirtu budėti brigados gyvenamojoje patalpoje, tinkamai neatliko jam pavestų pareigų (brigados gyvenamoji patalpa matėsi akivaizdžiai nesutvarkyta: dulkės ir nešvarumai). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. nutarimu paskirta nuobauda; 2017 m. kovo 30 d., būdamas paskirtu budėti brigados gyvenamojoje patalpoje, tinkamai neatliko jam pavestų pareigų (brigados gyvenamoji patalpa matėsi akivaizdžiai nesutvarkyta: dulkės, už šaldytuvo mėtėsi maisto likučiai), nuobauda nepaskirta, apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje.
5.2. Iš 2017 m. birželio 26 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis S. R. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, t. y. nesilaiko pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nes nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu nuteistasis turėjo net tris galiojančias nuobaudas (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. nutarimai). Be to, per Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 93-2 nustatytų rekomendacijų įgyvendinimo laiką S. R. du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam kartą nebuvo paskirta drausminė nuobauda (2017 m. kovo 30 d., būdamas paskirtu budėti brigados gyvenamojoje patalpoje, tinkamai neatliko jam pavestų pareigų). Tuo tarpu vertinant nuteistojo paskatinimus ir lyginant su padarytų pažeidimų skaičiumi matyti, kad S. R. viso bausmės atlikimo metu buvo skatintas tik vieną kartą ir du kartus buvo teiktas paskatinimui, tačiau nepaskatintas. Nors socialinio tyrimo išvadoje nekonstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, tačiau nurodyta, kad vis tik yra nustatyti artimi nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ankstesnis nuteistojo gyvenimo būdas ir draugai, taip pat mąstymas ir elgesys.
5.3. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad Komisijos posėdis buvo neteisėtas, nes Komisijoje dalyvavo tik penki iš aštuonių narių. Tačiau sutikti su tokiu skundo motyvu negalima. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus (toliau Nuostatai), Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip septynių narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys (6 punktas). Komisija sudaroma iš vietos savivaldybės vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo (kai svarstomas nepilnamečio nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos), asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, švietimo įstaigos, Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, nuteistųjų socialinę reabilitaciją pataisos įstaigoje vykdančių ir kitų institucijų ar įstaigų atstovų, savanorių (7 punktas). Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Ši nuostata netaikoma komisijai, kuri priima sprendimus dėl nuteistųjų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymą taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (8 punktas). Nuostatų 22 punkte nurodyta, jog komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Iš šios bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nurodytos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatos nebuvo pažeistos. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad ar Komisija gali svarstyti nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir priimti sprendimus, kiekvieną kartą sprendžia pati Komisija, įvertinusi į Komisijos posėdį neatvykusių Komisijos narių neatvykimo priežastis, ypatingą dėmesį sutelkdama į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 22 punkto nuostatą, jog komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, kas atitinka protingumo ir teisingumo principus bei nuteistųjų lūkesčius, kad jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai būtų išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka per įmanomai trumpiausią laiką. Tuo tarpu nuteistojo S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstė daugiau negu pusė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje narių. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad reikalavimas, jog Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių, taikytinas Komisijos sudarymui, jos formavimui, o ne Komisijos sprendimų priėmimui.
5.4. Įvertinus aukščiau pateiktus motyvus konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu S. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir jos yra nepakankamos išvadai, kad S. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat pažymėtina, kad Komisijos nutarimas yra priimtas nepadarius procedūrinių pažeidimų, yra pagrįstas ir motyvuotas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei įvertino nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Su Komisijos nutarime padaryta išvada sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, kurioje teismas išsamiai išanalizavo ir objektyviai įvertino nuteistojo S. R. advokato skundo motyvus, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją nuteistojo S. R. advokato skundo motyvais dėl tariamai, kaip teigiama skunde, neteisėto Komisijos nutarimo ir nepagrįstos apylinkės teismo nutarties, pagrindo nėra.
5.5. 2017-10-03 Kauno apygardos teisme gautas advokato Žilvino Kalinausko pasirašytas apeliacinio skundo papildymas byloje Nr. 1S-804-593/2017. Įvertinus tai, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės vienam apeliantui paduoti kelis skundus (papildomus skundus), be to šis papildymas pateiktas pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, prieš pat numatytą nutarties paskelbimą, todėl jame dėstomi argumentai nesvarstomi ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
N. S. R. (S. R.) advokato skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.