Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-04 · Administracinė byla Nr. I-5162-624/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
I-5162-624/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03111-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5162-624/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03111-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui J. S., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad laikotarpiais nuo 2005-02-28 iki 2005-03-25 ir nuo 2005-10-27 iki 2006-06-29 buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kamerose, kurios neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. vienam asmeniui priklausančio ploto. Kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo garbę ir orumą, kadangi per nurodytą laikotarpį kamerose, kuriose buvo kalinamas, buvo tarakonų, graužikų, primėtyta nuorūkų, išdaužyti langai, didelė drėgmė ir ant lubų įsiveisęs pelėsis, silpnas apšvietimas, šalta, kai kuriose kamerose išpuvusios grindys, neatsidarantys langai, mechaninės ventiliacijos nėra, vasara labai karšta, trūko oro, tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui. Prieš uždarant jį vis į kitą kamerą, jos nebuvo išvalytos, kvarcuojamos, o jų valymui nebuvo išduotas reikalingas inventorius. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama erdvė, gultai metaliniai, aukštis tarp gultų per mažas, todėl nebuvo galima net atsisėsti nesusilenkus. Tokiomis sąlygomis jis praleisdavo po 23 val. per parą, išskyrus 1 val., skirtą pasivaikščioti lauke. Dėl kalinimo nežmoniškomis, žeminančiomis jo garbę ir orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, jis patyrė kančias, kurios užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kuris labai žemino pareiškėjo orumą. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baimę. Tapo agresyvus, padidėjo vidinė įtampa. Pažymėjo, kad kalinimo sąlygos neturi pažeisti asmens orumo, nesukelti asmeniui kančių, viršijančių tas, kurios yra neišvengiamai susijusios su kalinimu. Remiasi Europos kalinimo įstaigų taisyklėmis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teisimo praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Taip pat nurodo, kad atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad kalinimo sąlygos atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, minimalus, kaliniui tenkantis plotas privalo būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) neužtikrino minimalios gyvenamo ploto normos kamerose ir nesistengė kitomis priemonėmis jos kompensuoti. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik žmogaus teisių pažeidimo pripažinimu. Taip pat pažymėjo, kad naktį nuolat būdavo įjungta elektros lemputė, kuri švietė į akis, dėl to sutriko miegas, kamerose nors ir buvo pagalbos iškvietimo mygtukai, bet jie neveikė, todėl neįmanoma buvo iškviesti pagalbą. Taip pat nebuvo organizuojama jokia naudinga veikla, užimtumo nebuvimas jį neigiamai veikė. Prašė, kad išvestų į koplyčią, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguota, tokiu būdu pažeista jo teisė dalyvauti religinėse apeigose. Taip pat netinkamai buvo organizuotas prausimasis duše, maistas ne visada buvo patiekiamas laiku ir pagal nustatytą valgiaraštį, maisto kokybė prasta,, prižiūrėtojai dažnai vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir patirtą žalą vertina 150 000 Lt (b. l. 1-10).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims yra ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3.6 kv. m. ploto. Pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu buvo laikomas įvairiose kamerose ir atitinkamais laikotarpiais kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 29. Taip pat, vadovaujantis teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, t. y. pagal 11.1 punktą - Lukiškių TI-K neturi viršyti - 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į Lukiškių TI-K. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Konstitucijos 109 str. teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameras dažnai patys nuteistieji piktybiškai niokoja, gadina elektros instaliaciją, daužo stiklus, klozetus, o taip pat griauna atitvarines sieneles, todėl tenka pakartotinai daryti remontą. Pažymėjo, kad kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Kamerose, kurios reguliariai vėdinamos, nėra problemų su drėgme ir pelėsiu. Dėl sanitarinių mazgų nurodo, kad jie yra atitverti nuo likusio kameros ploto, sienelė yra ne žemesnė kaip 1.5 m aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl naktinio apšvietimo nurodo, kad visose kamerose turi būti naktinis apšvietimas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Kamerose yra įrengti ir pavojaus mygtukai, tačiau juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji ir nuteistieji. Lukiškių TI-K suimtieji ir nuteistieji maitinami nustatyta tvarka ir vadovaujantis patvirtintomis taisyklėmis, atsižvelgiant į nustatytas normas. Taip pat nurodo, kad dirbti mokamą darbą yra siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K ir esant laisvų vietų skaičiui. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai padarytų pažeidimų už laikotarpius, kuriuos praleido Lukiškių TI-K, nuo 2005-02-28 iki 2005-03-25 ir nuo 2005-10-27 iki 2005-06-29, t. y. praėjus 8 metams po to, kai išvyko iš Lukiškių TI-K į Vilniaus pataisos namus. Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, dėl to patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad galima būtų atlyginti neturtinę žalą. Vadovaudamiesi CK 1.125 str. 8 d. prašo pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo (b. l. 19-25).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. S. ginčijamais laikotarpiais, t. y. nuo 2005-02-28 iki 2005-03-25 ir nuo 2005-10-27 iki 2006-06-29, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose, kaip atsiliepime pripažįsta ir atsakovė, vienam asmeniui skirtas gyvenamasis plotas kameroje neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, išskyrus laikotarpius: 2005-02-28, 2005-03-25 (buvo paleistas į laisvę); nuo 2005-12-14 iki 2005-12-19; nuo 2006-01-25 iki 2006-01-31; nuo 2006-02-02 iki 2006-02-06, nuo 2006-02-10 iki 2006-03-22; nuo 2006-03-31 iki 2006-04-03; nuo 2006-04-06 iki 2006-04-13; nuo 2006-04-15 iki 2006-05-25; 2006-06-01; nuo 2006-06-03 iki 2006-06-08; nuo 2006-06-11 iki 2006-06-29 (b. l. 19-25).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2005-02-28 iki 2005-03-25 ir nuo 2005-10-27 iki 2006-06-29 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kameroje, kameros neatitiko ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad atsakovė pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda ta kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerų tipo patalpose nuo 2005-02-28 iki 2005-03-25 ir nuo 2005-10-27 iki 2006-06-29. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose sąlygų pareiškėjas teismui pateikė tik 2013-08-08 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2005-02-28 iki 2005-03-25 ir nuo 2005-10-27 iki 2006-06-29 negali būti tenkinamas.

Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenustato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas, kiti pareiškėjo skundo argumentai šiuo atveju nėra reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas