- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- 1-97-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51860-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. lapkričio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (451,92 Eur) bauda, bauda išieškota,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. M. 2017 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš kito asmens už 10,00 Eur įsigijo 0,442 g augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes, kurią laikė prie savęs kelnių kišenėje kol 2017 m. spalio 6 d. apie 22.30 val. policijos pareigūnams įėjus į minėtas patalpas išmetė ant grindų kanapes, įsuktas į aliuminio folijos paketėlį, o likusią dalį – 0,065 g kanapių buvo folijos gabale įkišęs į plastikinį butelį.
Iš kaltinamojo A. M. apklausos protokolo (b. l. 72-73, 83) matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d. apie 21 val. grįžo iš darbo Vilniuje į Prienus, nusipirko alaus ir ruošėsi eiti pas pažįstamą išgerti. Jam būnant Prienuose, netoli autobusų stoties, priėjo nepažįstamas vyriškis, paklausė gal ko reikia. Jis suprato, kad vyriškis siūlo narkotinės medžiagos – žolės. Kadangi jis anksčiau ne kartą buvo rūkęs, todėl sutiko iš nepažįstamojo nupirkti apie 1 gramą žolės už 10,00 Eur. Narkotinė medžiaga buvo supakuota į aliuminio foliją. Eidamas Prienų mieste, Vytauto gatve sutiko iš matymo pažįstamą M. G., kuris pasiūlė eiti pas jį į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). Nuėję į rūsį visi gėrė alų. Kartu dar buvo ir E. L.. Kadangi jis turėjo žolės, todėl susiruošė ją parūkyti. Pasiėmęs iš viso nusipirko kieko dalį žolės, uždėjo ant butelio, o likusią žolės dalį, įsuktą į aliuminio foliją, įsidėjo į kelnių kišenę. Kai jau ruošėsi rūkyti žolę staiga į rūsio vidų įėjo policijos pareigūnai, kurių jis išsigando ir išmetė turėtą kelnių kišenėje aliuminio foliją su narkotine medžiaga ant žemės.
Liudytojas M. G. parodė (b. l. 15-16), kad 2017 m. spalio 6 d. vakare, laiko neprisimena, Prienų mieste sutiko iš matymo pažįstamą A. M., kuris su savimi turėjo visą pakuotę alaus. Su juo kartu buvo ir E. L.. Visi išgerti alaus nuėjo į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), name. Jiems būnant sandėliuke užėjo du policijos pareigūnai, kurie prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus. Pareigūnams paklausus, ar jie neturi neleistinų, uždraustų daiktų, narkotinių medžiagų, pamatė kaip A. M. numetė į šoną folijos gabalėlį. Jis žino, kad tokiuose folijos paketėliuose būna narkotinės medžiagos kanapės. Iš kur A. įsigijo narkotinių medžiagų, jis nežino. A. jam nesakė, kad turi narkotinių medžiagų.
Liudytojas E. L. parodė (b. l. 12-13), kad 2017 m. spalio 6 d. apie 22.00 val. jis Prienuose susitiko su pažįstamu A. M., kuris turėjo apie dešimt skardinių alaus. Su juo kartu buvo ir M. G., kuris sakė, kad lauke šalta ir jis žino vieną vietą (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, kur galima šiltai išgerti alų. Įėjus į rūsį A. M. paėmė plastikinį butelį ir į jį dėjo narkotinę medžiagą – žolę. Po kelių minučių į sandėliuką užėjo du policijos pareigūnai, kurie parodė tarnybinius pažymėjimus. Tuo metu A. išmetė maždaug trijų centimetrų skersmens folijos paketėlį su žole. Iš kur A. gavo narkotinių medžiagų, jis nežino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, liudytojų M. G. ir E. L. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-8), kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esančio rūsio sandėliukas. Sandėliuke prie durų priešais dešinėje pusėje esantį minkštasuolį ant grindų yra sulenktas tamsios spalvos plastikinis butelis, kurio kaklelyje įkištas folijos gabalas, jame yra smulkių tabako ir galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos, turinčios kanapių kvapą, mišinys. Už minkštasuolio ant grindų matomas folijos paketėlis, kuriame yra galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga, skleidžianti kanapių kvapą;
2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34) nurodyta, jog 2017 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučio namo rūsyje pas A. M.: žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,442 g., ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,1 procentas; žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko (atrinkta iš mišinio) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,065 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,0 procentai; rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš folijos lankstinuko (atrinktoje iš mišinio) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;
2017 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25) nurodyta, kad M. G. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,57 procentai (promilės) etilo alkoholio. Šlapime tetrahidrokanabinoliokarboksi rūgšties nerasta;
2017 m. spalio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20) nurodyta, kad E. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinoliokarboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta;
2017 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28) nurodyta, kad A. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinoliokarboksi rūgšties ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,16 procentų (promilės).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 259 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos medžiagos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad narkotinė medžiaga – kanapės, kuri rasta 2017 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje pas A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, pakeistu 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, yra narkotinės medžiagos. Pateiktoje tirti žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš folijos lankstinuko yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,442 g., ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,1 procentas; žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš folijos lankstinuko (atrinkta iš mišinio) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,065 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,0 procentai. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos subjektyvusis veikos požymis, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir siekia taip daryti. Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bent bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, Nr. 2K-49/2014). Taigi, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. M. suvokė, kad daro pavojingą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ir to norėjo. BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios ir laikomos baigtomis nuo bet kurios vienos iš šiame straipsnyje išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t.y. neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 89-91).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. praeityje teistas (b. l. 44-45, 46-55), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 56), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įsakioje neįrašytas (b. l. 59), vykdo individualią veiklą (b. l. 57). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad prokurorės kaltinamajam pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 6 d. 22.35 val. iki 2017 m. spalio 7 d. 14.11 val. (b. l. 61-62, 63), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam A. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje kvito Nr. 002452, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 36, 37).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu A. M. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 6 d. 22.35 val. iki 2017 m. spalio 7 d. 14.11 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Voką su tyrimo objektais, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvitas Nr.002452, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam A. M. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.