Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Sidui Šumskiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Giedrei Židonienei, išnagrinėjusi

L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(Duomenys neskelbtini) mokytoja L. K. netinkamai vykdė savo, kaip mokytojos pareigas, nes 2011 m. lapkričio 18 d., apie 08:50 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, mokytoja L. K. kabinete, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), paliko (duomenys neskelbtini) klasės moksleivius vienus, be priežiūros, ir neužtikrino tinkamos jų priežiūros bei moksleivių T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Č., gim. (duomenys neskelbtini) saugumo, nes, mokytojai L. K. nesant kabinete, (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), matant klasės draugams, sudavė dailės segtuvu ne mažiau kaip po du kartus minėtiems vaikams į galvos sritį, tuo sukeldamas jiems fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais lietuvių kalbos mokytoja L. K. pažeidė (duomenys neskelbtini) mokyklos darbo tvarkos taisyklių 47.12 punktą ir LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. bei padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. pirmo teismo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad jaučiasi kalta todėl, jog nespėjo iš karto prie vaikų pribėgti, tačiau vėlesnio teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog su pareikštu kaltinimu nesutinka, nes pertrauka po pirmos pamokos buvo tik 10 min., ir kol (duomenys neskelbtini) klasė išėjo, o (duomenys neskelbtini) klasė atėjo, praėjo 5 min., mokiniams ji liepė pasidėti kuprines kabinete, tačiau nebuvo jie vieni, nes ji pildė elektroninį žurnalą, durys buvo praviros, matė, kad koridorius buvo tuščias, po to atsikėlė nuo kėdės ir nuėjo durų link, kur susitiko su kolege, o tai patvirtina liudytojų V. T., J. P., A. M., D. R., E. K., E. Č., T. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs. Ji buvo tarpduryje ir tinkamai stebėjo klasėje esančius moksleivius. Pastebėjusi kylantį konfliktą iš karto įėjo į kabineto vidų ir nutraukė V. V. veiksmus. Iki šio akibrokšto moksleiviai kabinete elgėsi tinkamai ir nebuvo reikalo jų drausminti. V. stovėjo prie lentos ir žaidė su valomu skuduru. Šiuo atveju, ji, kaip pedagogas, tinkamai auklėjo (duomenys neskelbtini) klasės moksleivius, kadangi juos yra ne kartą supažindinusi su vidaus tvarkos taisyklėmis, reikalauja jų laikytis ir pati kontroliuoja, kad jų būtų laikomasi. Apie netinkamus mokinių poelgius yra ne kartą informavusi socialinę pedagogę, pavaduotoją prevencijai, tėvus - tiek per elektroninę pažymių knygelę, tiek tėvų susirinkime. Mano, kad vienas vaiko akibrokštas neįrodo jos, kaip mokytojos, netinkamo auklėjimo. Juk auklėjimas tai tęstinis procesas, kurį pedagogai vaikams skiepija ne vieną dieną ir ne vieną valandą, o daugybę metų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. apibrėžia, kad „Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką“, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. To paties kodekso 181³ str. 2 d. numatyta atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems prilygstančių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Mano, kad jos veiksmai nebuvo nukreipti inkriminuojamam teisės pažeidimui padaryti, ji nei organizavo, nei kurstė moksleivį smurtauti kitų atžvilgiu, stovėjo kabineto tarpduryje ir stebėjo klasės moksleivius, kaip to reikalauja (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintų mokyklos darbo tvarkos taisyklių 47.12 punktas, kuriame numatyta, kad mokytojas, palikdamas vaikus pertraukos metu klasėje, juos prižiūri, vadinasi, užtikrina jų saugumą, būdamas pats kabinete, tačiau kur reikia stovėti neparašyta. Kadangi tai buvo pertrauka, mokiniai laisvai judėjo. Nesant jos veiksmuose kaltės, negalimas ir jos patraukimas administracinėn atsakomybėn. Ji tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Jei teismas vis dėl to pripažintų ją pažeidusią (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintų mokyklos darbo tvarkos taisyklių 47.12 punkto reikalavimus, mano, kad tai užtrauktų tik tarnybinę atsakomybę, o ne administracinę. Nurodė, kad jei mokytojas ir yra klasėje, kalbasi su vienu vaiku, nežino, ką daro kiti keturi ar penki vaikai, nes pertrauka yra laisvas laikas. Jie gali lygiai taip pat suduoti per galvą. Tą pertrauką koridorius buvo tuščias, todėl jai ten nebuvo ko eiti, ir ji tikrai buvo kabinete. Ji mokinius sustabdė, tinkamai nuvedė, nusikaltimas nebuvo nuslėptas. Atsižvelgiant į visa, kas nurodyta, mano, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Prašo teismo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucijos, surašiusios administracinio pažeidimo protokolą, atstovas Sidas Šumskis nurodė, jog išklausius liudytojus, iš jų parodymų pasitvirtino, kad mokytoja nebuvo kabinete pertraukos metu ir tuo metu tarp vaikų įvyko konfliktas, du vaikai T. ir L. nukentėjo. Mokytoja pažeidė mokyklos darbo tvarkos taisyklių 47.12 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą 181³ str. 2 d, todėl trauktina administracinėn atsakomybėn. Nesutinka su pažeidėjos išsakyta nuomone, kad nepadarė pažeidimo. Pažeidimas yra pilnai įrodytas, kadangi K. be priežiūros paliko vaikus kabinete, tai ir yra pareigos prižiūrėti nevykdymas. ATPK 181³ str. 2 d. numato pareigos nevykdymą. Mokykloje yra nustatyta gera tvarka, pertraukų metu nustatytas budėjimas, kad vaikai būtų koridoriuje, kad pedagogai galėtų užtikrinti savo pareigą prižiūrėti vaikus. Vaikų parodymai įrodo, kad mokytojos nebuvo klasėje, kad buvo išėjusi. Tokiu būdu L. K. pažeidė tvarkos 47.12 punktą, kas pilnai įrodyta liudytojų parodymais. Liudytoja J. parodė, kad mokytoja L. K. pati klausinėjo L., kas atsitiko ir tai įrodo, kad mokytoja atėjo pasibaigus pertraukai, ar su skambučiu, ar truputį prieš. Nebuvo užtikrinta tvarka. Todėl K. trauktina atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Jeigu L. K. būtų buvusi klasėje, tuomet klausimas būtų sprendžiamas kitaip, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl traukimo atsakomybėn, nes šiuo atveju kalbama apie tą pareigą, kuri nebuvo atlikta.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2011 m. lapkričio 18 d. sūnus T. grįžo iš mokyklos ir pasiskundė, kad jam skauda galvą. Sūnus pasakė, kad su aplankalu jam du ar tris kartus daužė per galvą V. V. Galvą daužė ir Č. Sūnus sakė, kad jie pasilenkę žiūrėjo piešinuką, o tas staiga prilėkęs su papke trenkė per galvą. Mokytoja tuo metu buvo tarpduryje ir nespėjo pamatyti. Jau nuo antros klasės T. yra užgauliojamas, jį spardydavo, suduodavo kumščiais į įvairias kūno vietas. Gerą elgesį vaikas turi atsinešti iš namų, o ne primesti mokyklai, kad jį atskirai auklėtų mokytojai. Dėl to parašė pareiškimą policijai. Po jos pareiškimo V. nebesikabinėja prie T. Dėl sūnaus skriaudimo į mokyklą ji nesikreipė, tik susirinkimuose pasikalbėdavo su auklėtoja. Į policiją kreipėsi tik šį kartą, o daugiau kiek yra buvę skriaudimo atvejų,- nesikreipė. Mokykloje sūnus pats kreipdavosi pas socialinę darbuotoją. Ji pati dėl sūnaus skriaudimo niekada nesikreipė į mokyklos socialinę darbuotoją, tik klasės susirinkimuose pakalbėdavo. Jokių rašytinių prašymų mokyklai nerašė dėl sūnaus skriaudimo. Per susirinkimą mokytoja K. jai priminė visus sūnaus skriaudimo atvejus. Rašydama pareiškimą policijai tikėjosi, kad policija įspės tėvus dėl V. elgesio, kad įspės patį vaiką dėl jo elgesio. Dabar taip išeina, kad vaikas yra mokyklos žinioje, o ne tėvų žinioje, kol vaikas yra mokykloje. Elgesį vaikas atsineša iš namų. Dėl mokytojų ji niekada neturėjo jokių pretenzijų. Jai T. yra pasisakęs, kad mokytoja K. jį ne vieną kartą yra apgynusi. Kartą T. verkdamas laiptais ant nugaros nešė kažkokį vaiką, o mokytoja K. pamatė ir apgynė T.

Liudytoja V. T. parodė, kad paties įvyko nematė, apie jį žino tik iš pasakojimo. Tai buvo penktadienis, lapkričio 18 diena, nes jos abi su kolege K. budėjo trečio aukšto koridoriuje. Koridorius buvo beveik tuščias, mokytojos budėjimo koridoriuje mokinių nebuvo, o jos koridoriuje buvo šiek tiek mokinių, bet pertrauka 10 min., todėl, kol vaikai ateina, kol pasiruošia pamokai, buvo toks judėjimas po pirmos pamokos, kol jos vaikai pasiruošia pamokai atėję į klasę, o jos ir mokytojos kabinetai yra tik per vieną kabinetą. Ji nuėjo prie mokytojos K. kabineto durų, kurios buvo atidarytos iki galo, nes mokytoja iš kabineto matė savo koridorių. Priėjus prie kabineto durų, mokytoja priėjo prie durų, prie jos, jos abi palinkėjo viena kitai geros dienos ir klasėje kilo kažkoks šurmulys, o ji apsisukusi nuėjo į savo postą budėti. Netrukus suskambo skambutis, o kas vyko mokytojos klasėje nieko nematė. Vėliau tik iš pasakojimo sužinojo apie įvykį. Patvirtina, kad po pirmos pamokos mokytojos K. kabineto durys (kur ji turėjo vesti pamoką) buvo atidarytos. Kai ji priėjo prie mokytojos kabineto durų, mokytoja K. priėjo prie jos iki durų, stovėjo kabineto pusėje, jos koridoriuje vaikų beveik nebuvo, jos pasisveikino ir abi kalbėjosi tarpduryje (per durų tarpą), matėsi klasė. Ji nesigilino, ką vaikai daro. Jų pasisveikinimas galėjo užtrukti labai trumpai, pasisveikino, palinkėjo geros dienos ir tuo metu mokytojos klasėje kilo šurmulys, mokytoja K. įėjo į klasę, o ji nuėjo pasižiūrėti prie pirmokų klasės, kadangi ten vyko vaikų judėjimas. Žino, kad mokytoja K. tokių dalykų niekada nepalieka nuošalyje, aiškinasi. Kas vyko klasėje, ji nematė. Tos klasės ji nemoko ir tų vaikų nepažįsta. Mokytojos K. kabineto durys atsidaro į koridorių. Mokytojai jos budėjimo koridorius matėsi. Mokytojos kabineto durys buvo atidarytos ir ji matė koridorių, koridorius buvo tuščias. Per pertraukas mokytojai budi koridoriuose. Ji ir mokytoja K. budi penktadieniais. Mokytojos vienas koridorius, o jos - kitas koridorius. Po pirmos pamokos paprastai vaikų koridoriuose būna labai mažai, kadangi tik 10 minučių pertrauka, kol vaikai ateina, kol pasiruošia pamokai. Per tą 10 min. vieni vaikai išeina iš tos klasės, o kiti ateina, susėda, pasiruošia pamokai. Per tą pertrauką leidžia įeiti į kabinetus, kad spėtų pasiruošti pamokai. Kai ji pasikalbėjo su mokytoja, kalbėjo gal minutę laiko, tačiau sušurmuliavo klasė ir mokytoja įėjo į klasę, o ji nuėjo į savo postą. Gal po 2 ar 3 min. suskambėjo skambutis ir ji nuėjo į savo kabinetą (klasę). Mokykloje ji nepriklauso komisijai, kur svarstomi blogo elgesio mokiniai.

Liudytoja A. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Apie įvykį jai pasakė mokytoja L. K. ir vaikai, kurie buvo parašę paaiškinimus. Tai įvyko 2011 m. lapkričio 18 dieną, o lapkričio 21 dieną V. V. svarstė mokyklos Vaiko gerovės komisijoje. Svarstė jį dėl šio įvykio ir dėl įvykių, buvusių prieš tai. Mokytoja apie tą įvykį pasakė ar tą pačią dieną, ar kitą,- nepamena, todėl tiksliai pasakyti negali. Vaikai pasiaiškinimus rašė pas mokyklos socialinę pedagogę, nes mokykloje yra tokia tvarka ir jeigu nebūna socialinės pedagogės, tada jau pas ją. Mokykloje yra nustatyta tvarka, jeigu yra netinkamas mokinio elgesys,- rašoma drausmės pažeidimo pažyma. Pažymą rašo mokytojas, pas kurį tas įvykis buvo. Jeigu vaikai iš karto po įvykio parašo pasiaiškinimus, tada neberašoma drausmės pažeidimo pažyma, nes tai yra lygiareikšmis dalykas. Jeigu vaikas surenka tris drausmės pažeidimo pažymas, arba turi tris pasiaiškinimus, tada jį svarsto vaiko gerovės komisijoje. Po pirmo svarstymo dažniausiai būna žodinis įspėjimas. Jeigu vėl kartojasi, būna trys, tada būna griežtas direktoriaus papeikimas raštu ir po to, jeigu kartojasi, tada rašo raštą policijai. Jeigu dar kartojasi, tada kreipiasi į rajono Vaiko gerovės komisiją dėl minimalios priežiūros skyrimo. Ji yra mokyklos Vaiko gerovės komisijos pirmininkė. Po šio atvejo mokyklos komisijoje V. buvo svarstytas pirmą kartą, todėl V. buvo pirmas atvejis, tačiau netrukus buvo antras atvejis ir penktadienį jis gavo trečią drausmės pažeidimą. Dabar jau raštu mokykla kreipsis į policiją ir į Vaiko teises. Tik šiais metais V. svarstytas Vaiko gerovės komisijoje, o anksčiau svarstytas nebuvo. Smulkių pažeidimų yra buvę, pasikalbėdavo su juo ir tuo pasibaigdavo. Apsvarstę Vaiko gerovės komisijoje rašo protokolą, jame dalyvauja tėvai (dalyvavo V. mama). Po pirmo svarstymo V. buvo žodinis įspėjimas ir mamai patarta kreiptis į vaikų psichiatrą. V. mama, kiek jai žinoma, kreipėsi, nes gruodžio 7 d. jie buvo Šiauliuose pas vaikų psichiatrą. Vaikų psichiatras patarė lankyti užsiėmimus pas psichologą ir jie kreipėsi į pedagoginę-psichologinę tarnybą, kiek jai žinoma,- V. lanko užsiėmimus pas psichologę Pakruojo pedagoginėje - psichologinėje tarnyboje. Po kelių kartų apsilankymo pas psichologą įtakos nelabai V. davė, reikia lankytis daug kartų, V. psichologo pagalbos reikės visada. V. svarstytas yra jau du kartus, surašyti Vaiko gerovės komisijos protokolai. Šiuo atveju mokytoja iš karto informavo socialinę pedagogę, sakė ir jai, iš karto sureagavo, pranešė. Mokytoja padarė viską, ką galėjo padaryti. Jeigu ji būtų nemačiusi, ar nuslėpusi šitą atvejį, tada taip, o šiuo atveju mokytoja iš karto pranešė. Jeigu vaikas neklauso mokytojo, ne daug ką mokytojas gali daryti. Mokykloje yra bandoma mokytojus įtikinti, kad būtina surašyti drausmės pažeidimo pažymas ir mokytojai jas rašo. Kai yra drausmės pažyma, tada iš karto informuojami tėvai, yra lengviau atsekti, kas ir kaip buvo. Šiuo atveju mokytoja padarė viską, ką galėjo padaryti, nes mokytojas gali tik žodžiu kai ką pasakyti, įspėti vaiką, surašyti raštu. Jeigu su vaiku kažkas atsitiko pirmą kartą, mokykloje yra pakalbama su juo, žodžiu įspėjama, o jeigu kartojasi, tada rašoma. V. pirmą kartą buvo žodinis įspėjimas, o gruodžio 17 dieną jam buvo pareikštas griežtas direktoriaus papeikimas. V. mama geranoriškai suprato, kad sūnui reikalinga pagalba, nuvežė pas gydytojus Šiauliuose. L. K. yra viena iš tų mokytojų, kuri nepaliks nei vieno atvejo, mokytoja visą laiką ateis ir pasakys, visada reaguoja. Po tų V. svarstymų buvo kalbėtasi su mokytojais ir jie sakė, kad V. šiai dienai nelabai pasikeitė. Dabar jie yra sutarę su tarnybos psichologe, kad vasario 22 dieną ji mokyklai pateiks rekomendacijas, nes ji dirba su tuo vaiku, bus susitikta su visais mokytojais, kurie dėsto V., viskas aptarta ir jeigu reikės,- bus kreiptasi į policiją. Supranta, kad tas vaikas ir toliau bus jų mokykloje, todėl su juo dirba. T. K. mama į ją dėl pagalbos niekada nesikreipė. Klausė psichologės, socialinės pedagogės, ar kreipėsi pagalbos į jas, ir jai buvo pasakyta, kad niekada nesikreipė. Į klasės auklėtoją taip pat nesikreipė, tik per klasės tėvų susirinkimus užsimindavo apie T.bskriaudimą. Papildomai nurodė, kad tuo metu pertrauka buvo tik 10 minučių, vieni vaikai išeina iš klasės, o kiti ateina į tą kabinetą, galėjo mokytoja įeiti su skambučiu, gal tas viskas ir įvyko su skambučiu, bet tai nebuvo, kad skambutis suskambėjo ir dėl to įėjo mokytoja, viskas galėjo įvykti su skambučiu.

Liudytoja I. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. Po incidento, gerai nebeatsimena, ar pas ją atėjo mokytoja, ar mokinys, ir iš karto pranešė apie įvykį. Ji nuėjo į klasę, V. išėjo su ja ir jis visą pamoką prabuvo pas ją. Su V. kalbėjo apie tą įvykį. Paaiškinimo iš jo neėmė, nes jis buvo nusiteikęs agresyviai ir galėjo daug ką padaryti. Jos tikslas tuo metu buvo jį nuraminti. Po šio įvyko V. buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje. Mano, kad šioje situacijoje mokytoja pasielgė teisingai, nes iškvietė ją. Po to iš vaikų paėmė paaiškinimus. Po pamokos T., L., J. ir A. rašė paaiškinimus, rašė jos kabinete, rašė apie situaciją taip, kaip buvo. Vaikų prašė, kad parašytų situaciją taip, kaip buvo. Atsimena, kad A. ir J. paaiškinimus rašė atskirai. Kur paaiškinimus rašė L. ir T.,- nebeprisimena. Mokytoja K. jai sakė, kad V. su segtuvu tiek L., tiek T., trenkė per galvą. Ji pati atėjo į klasę ir išsivedė V. pas save. Iš pradžių V. nenorėjo eiti su ja, tačiau mokytoja liepė eiti ir jie kartu išėjo. Ji priklauso Vaiko gerovės komisijai. Jos darbas yra bendrauti su vaikais, jeigu jie mokykloje elgiasi netinkamai. Tokių atvejų per dieną būna daug. Jeigu būna incidentas, žiūri, kaip tas vaikas atrodo, koks jo elgesys. Šiuo atveju V. buvo labai nervuotas, o kitu atveju ima paaiškinimą, kad būtų įrodymas. Jeigu vaikas turi drausmės pažymą, tada su vaiku po kiekvienos drausmės pažymos kalbasi, informuoja jo tėvus. Po trečios drausmės pažymos vaikas yra svarstomas Vaiko gerovės komisijoje. Drausmės pažymą surašo ir pateikia mokytojas, pas kurį kažkas įvyko. Šiuo atveju paaiškinimo iš V. neėmė, nes jis buvo labai nervuotas, reikėjo jį nuraminti. Ankstesniais metais ir šiais metais dėl V. elgesio buvo kreiptasi į ją. Praeitais mokslo metais dėl V. elgesio į ją kreipėsi mokytojai, o konkrečių atvejų neatsimena. T. K. mama pagalbos į ją dėl to, kad skriaudžiamas jos vaikas, niekada nesikreipė. Neatsimena, kaip mokytoja K. išsikvietė ją. Ji nuėjo į kabinetą atsivesti vaiko, buvo gal pamokos pradžia, gal pertraukos pabaiga, nebeatsimena, ar jau buvo skambutis, ar dar nebuvo. Jos kabinete su V. aptarė tą situaciją, kaip kas įvyko. Ar V. pasakojo apie pačią situaciją, ji nebeatsimena, detalių neatsimena. V. dažnai nepaklūsta mokytojams, dažnai nereaguoja dėl elgesio ir dėl mokslo. Ji turi suvestinę, kur skambina tėvams konkrečiai dėl kažkokio įvykio. Dėl vaikų nusižengimų suvestinės neturi, nes per dieną tenka bendrauti su daug vaikų. Dėl šio įvykio pranešė V. mamai, mama pripažįsta, kad sūnus elgiasi ne taip, kaip turėtų, visada stengiasi sureaguoti, išklauso, niekada nebuvo jokių priekaištų.

Liudytojas T. K. parodė, kad L. ir A. stovėjo prie jo stalo, nes priešė, o V. nuo galinio suolo pasiėmė L. papkę ir trenkė L. per galvą kokius 6 kartus, gal ir daugiau, o jam trenkė vieną kartą. V. trenkė todėl, kad pasirodytų prieš draugus. Priėjęs prie jo, pasakė kažkokias nesąmones ir trenkė per galvą. Jie buvo klasės vidurinėje eilėje, prie antro suolo. A. K. ir L. Č. piešė, o jis sėdėjo ir žiūrėjo. V. sėdi nuo durų pirmoje eilėje, pirmame suole. Kai jie piešė, V. lakstė po klasę, lakstė apie vidurinę suolų eilę. Tuo metu klasėje buvo kokie 5 vaikai, o kiti vaikai buvo koridoriuje arba lauke. Jie buvo suėję į lietuvių kalbos klasę, juos lietuvių kalbos moko mokytoja L. K. Tuo metu mokytoja buvo tarpduryje ir kalbėjosi su kita mokytoja. Mokytoja stovėjo tarpduryje, šonu pasisukusi į koridoriaus pusę. Nematė, su kokia mokytoja kalbėjosi mokytoja K. Tiksliai atsimena, kad L. sudavė 6 kartus, o jam vieną ar du kartus, gerai nebeatsimena. Po to mokytoja priėjusi prie jų, išskyrė, nutraukė muštynes, iš V. paėmė papkę ir jį išvedė pas socialinę darbuotoją. Po to mokytoja padavė jiems lapus ir liepė rašyti paaiškinimus, jiems parašius, mokytoja paaiškinimus nunešė pas socialinę pedagogę. V. buvo pas socialinę darbuotoją. Jie pas socialinę darbuotoją nebuvo. Anksčiau V. dažnai kabinėdavosi prie jo, o dabar, nuo to karto, nebesikabinėja, nieko nebesako. Apie tai jis pasakydavo mamai, o mokykloje niekam nesakydavo. Įvykio metu klasėje buvo J., A., U., T., G. Viskas įvyko pertraukos metu. V. nieko jie nesakė, jis pribėgo ir trenkė. Mokytoja K. jį užstojo ir apgynė ne vieną kartą. Vieną kartą mokytoja jį apgynė, kai pertraukos metu R. D. trenkė jį į radiatorių, apgynė ir nuo V. K., kuris prieš pamoką daužė jį, kai R. jojo ant jo ant laiptų. Mokytoja K. buvo jo gelbėtoja.

Liudytojas L. Č. parodė, kad įvykio metu mokytoja stovėjo tarpduryje, nusisukusi į koridoriaus pusę ir kalbėjosi su kita mokytoja. Jis su klasiokais A. ir T. kalbėjosi, stovėdami prie A. suolo, o V. pasiėmęs nuo suolo jo papkę (piešimo lapų aplankalą), priėjęs prie jo, pradėjo daužyti jam per galvą. Visko gerai nebeprisimena. Po to mokytoja V. nuvedė pas socialinę darbuotoją, o jam ir T. liepė rašyti paaiškinimus, kaip viskas buvo. Jam V. sudavė gal 11 kartų, tiksliai nesuskaičiavo, bet atrodė, kad daug kartų. T. sudavė apie 8 kartus. Įvykis įvyko lietuvių kalbos kabinete. Lietuvių kalbos juos moko mokytoja K. V. jam sudavė pirmą kartą, o prieš tai jo jis mušęs nėra. Mokytoja pamatė tada, kai nuskambėjo skambutis. Mokytoja tai pamačiusi, V. pasakė eiti pas socialinę pedagogę. Mokytoja pamatė tada, kad V. jau buvo baigęs jį mušti.

Liudytojas V. V. parodė, kad L. šnekėjo nesąmones, todėl ir gavo per galvą. Jį „užkniso“ jo nesąmonės, nes jį visaip pravardžiuoja, o po to pats lieka nekaltas. Prasidėjo pertrauka, jis atėjo į lietuvių kalbos kabinetą, nes turėjo būti lietuvių kalbos pamoka. Mokytoja išėjo budėti, o L. pradėjo šnekėti nesąmones, todėl jam ir trenkė. Tuo metu klasėje buvo daug vaikų, tai yra, L., T., E., A., S., R., A., jis, G., U., D. ir kiti. L. buvo klasės gale ir kalbėjosi su draugu R. T. tuo metu sėdėjo kitame suole. A. kalbėjosi su T. L. nebuvo prie T., sėdėjo kitame suole. Jis sudavė L. ir T. T. irgi jį pravardžiuoja, todėl ir gavo. T. ir vasarą prasivardžiavo. Jis paėmė L. papkę ir su ja L. sudavė kokius 5 kartus, o T. sudavė per galvą kokius tris kartus. Jiems neskaudėjo. Nežino, ar jie džiaugėsi, kad jis sudavė. Po to prasidėjo pamoka. T. pasiskundė mokytojai. Nebeprisimena, bet atrodo, kad iškvietė socialinę pedagogę. Jam atrodo, kad po pamokos buvo pas socialinę pedagogę. Kai daužė su papke, mokytoja tuo metu buvo koridoriuje, nes budėjo. Klasės durys buvo atidarytos, mokytojos nebuvo, jis nematė. Neatsimena, ar mokykloje buvo svarstytas dėl blogo elgesio. Vieną kartą gal svarstė. Nenori apie tai prisiminti, buvo svarstytas. Nežino, ar pasielgė blogai jiems duodamas per galvas. Jis jiems atsilygino už visus jų keiksmažodžius, daugiau nebelįs prie jo. Neatsimena, ar su mokytoja buvo susitikę prie lentos, neatsimena, ką mokytoja liepė jam padėti, nieko nebuvo pasiėmęs. Prieš tai buvo anglų kalbos pamoka. Pasibaigus anglų kalbos pamokai, atėjo į lietuvių kalbos kabinetą, kuris buvo atrakintas, suėjo susidėti daiktų. T. pradėjo jį pravardžiuoti, pravardžiavo tyliai, draugai jam pasakė, kad jį pravardžiuoja, todėl sudavė. Jeigu mokytoja būtų mačiusi, nebūtų daužęs, mokytojos nematė. Mokytoja K. buvo koridoriuje, jis jos nematė.

Liudytoja J. P. parodė, kad įvykio metu buvo klasėje ir matė, kaip V. V. kelis kartus su papke trenkė per galvą L., o po to - 1 kartą T. Jai atrodo, kad V. trenkė iš smagumo, nes jis sakė, kad jam buvo linksma, be jokios priežasties. L. ir T. sėdėjo ir žiūrėjo kaip kitas berniukas žaidė su telefonu. Koks berniukas žaidė su telefonu,- nebeprisimena. T. ir L. V. neužkabinėjo, nieko jam nesakė. Tuo metu ji su drauge A. M. sėdėjo suole, nuo lango pusės, nuo galo antrame suole. L., T. sėdėjo vidurinėje eilėje, antrame suole nuo pradžios. Mokytoja tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, likus kelioms minutėms iki skambučio, išėjo į koridorių budėti. Iš pradžių mokytoja buvo uždariusi klasės duris, bet po kelių minučių ji atsisukusi pamatė, kad durys buvo pravertos. Mokytoja buvo išėjusi budėti ir šnekėjosi su kita mokytoja, kurios ji nepažįsta. Mokytoja buvo prisisegusi budėtojo kortelę. Kai mokytoja kalbėjosi su kita mokytoja, ji stovėjo tarpduryje. Iš pradžių durys buvo uždarytos, po to mokytoja duris pravėrė, tas įvykis jau buvo pasibaigęs. Mokytoja įėjo, o V. metė papkę į šoną ir nulėkė į klasės galą. Mokytoja pakvietė V., tačiau jis neklausė ir nėjo. Kažkas pakvietė socialinę pedagogę ir ji išsivedė V. V. pamokoje nebuvo. Kai mokytoja įėjo į klasę, viskas jau buvo pasibaigę. V. visada taip nesielgia, kartais jam taip užeina iš smagumo, jis taip juokauja. L. atsisėdo į suolą ir pradėjo verkti. Tuo metu klasėje buvo G., ji, A., L., E., T., o kas buvo daugiau nebeprisimena. Po to įvykio, po kelių dienų, pas socialinę pedagogę rašė paaiškinimus, o ką rašė,- nebeatsimena. Kai atėjo mokytoja, L. verkė, mokytojai pasakė, kas buvo, nes mokytoja jo paklausė, kas atsitiko.

Liudytoja A. M. parodė, kad iš pradžių mokytoja juos suleido į klasę. Klasėje mokytoja buvo prie kompiuterio, o likus kelioms minutėm iki skambučio išėjo į koridorių budėti. Mokytoja uždarė klasės duris. Klasėje berniukai kažką žaidė, o V. buvo pasiėmęs papkę. Tuo metu abi su drauge J. P. buvo nusisukusios ir nematė, kaip mokytoja atidarė klasės duris. V. su L. papke sudavė L. kokius 5 kartus per galvą, vieną kartą sudavė T.. Mokytoja pamatė. Mokytoja norėjo pagauti V., bet jis pabėgo į klasės galą, numetė papkę. V. dėl įdomumo sudavė L. ir T., nes norėjo pasirodyti prieš klasę. L. ir T. V. nieko nesakė. L. klasėje žaidė su telefonu, o netoli jo prie stalo sėdėjo T. ir E. Klasėje buvo A., G., buvo berniukų, tačiau daugelis buvo išėję iš klasės. Po to sudavimo L. verkė. Iš pradžių mokytoja buvo tarpduryje ir pamačiusi, ką daro V., priėjo ir norėjo V. pagauti, bet jis nubėgo į klasės galą. Lygtai G. iškvietė socialinę pedagogę, nes mokytoja liepė pakviesti. Jai atrodo, kad po to socialinė pedagogė išsivedė V. ir T. su L. V. kartais taip elgiasi, nes jam užeina, taip elgiasi iš įdomumo. V. daugiausia kabinėjasi prie T., o su L. jie yra geri draugai.

Liudytoja D. R. parodė, kad paties įvykio nematė, nes tuo metu nebuvo klasėje. Buvo koridoriuje, visai netoli klasės durų, su drauge norėjo eiti iki valgyklos, bet pamatę, kad iki skambučio likę kelios minutės,- nebėjo. Klasės durys buvo atidarytos, mokytoja K. stovėjo klasės tarpduryje ir kalbėjosi su mokytoja T. Mokytoja stovėjo klasėje, o kita mokytoja - už durų, ir jos kalbėjosi. Kai V. su papke sudavė T., tai pamačiusi, mokytoja tuojau įėjo į klasę ir sudrausmino, nuvedė pas socialinę. Ji matė, kaip mokytoja juos abu nuvedė pas socialinę. Klasėje buvo kelios mergaitės ir keli berniukai. Klasėje T. sėdėjo suole ir verkė. Vėliau apie tą įvykį sužinojo iš klasės berniukų S., R., kurie papasakojo, kad V. su papke davė per galvą du ar tris kartus. V. klasėje ne visada elgiasi gražiai, kaip kada, kartais išdykauja, kartasi sėdi normaliai. Pradinėse klasėse V. nesimušdavo, viskas būdavo gerai. Ji nematė, kad T. ir L. užkabinėtų V. Klasėje kartu su auklėtoja aptardavo V. elgesį, kad negalima muštis, prasivardžiuoti. Kartais ir T. prasivardžiuoja. V. klauso auklėtojos. T. mušamas ne pirmą kartą. T. muša ne vien V., muša ir kiti, apsistumdo koridoriuje.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis buvo lauke ir grįžęs iš lauko T. rado klasėje verkiantį. Paties įvykio nematė. T. sakė, kad T. mušė. P. T. pasisakė, kad jį mušė V. V. sakė, kad T. prisišnekėjo, kad negražiai jį vadino. L. neverkė. Sakė, kad mušė tik T. Kai jis atėjo į klasę, buvo J., A., T., T., V., D., G., L., A. G. nebuvo. Klasėje dažnai V. mušasi. V. su T. per kūno kultūros pamoką spardo T., nes vaidina „kietą“. Jam V. irgi vieną kartą yra sudavęs, bet jis atsigynė ir daugiau jis jo nemuša. Kai jis atėjo į klasę, mokytoja stovėjo tarpduryje, už durų ir koridoriuje kalbėjosi su kita mokytoja. Mokytoja klausė V., kodėl jis taip pasielgė, vedė pas socialinę. V. sakė, kad jis nėra kaltas, nes T. pats prisišnekėjo.

Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d. įtvirtinta, kad mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių žinioje (prižiūrimas) yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems prilygstančių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų. Pažymėtina, kad vaikų ir tėvų teisės yra prigimtinės teisės, tėvų teisė rūpintis ir auklėti savo vaikus yra išimtinė. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina prievolę vaiku rūpintis, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus teisėtiems vaiko atstovams - tėvams, įtėviams, globėjams, rūpintojams ir kitiems teisėtiems atstovams (asmenims), kurie privalo tai daryti pagal įstatymą ar kitą teisės aktą (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir t.t.). Todėl tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 2 d.). Taigi, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą pirmiausia atsako tėvai ar kiti teisėti atstovai, o už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro priešingas teisei veikas, atitinkančias ar Baudžiamajame kodekse, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekse, numatytų veikų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau kartu teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad tokiose situacijose, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, būtina teisingai nustatyti, kas kiekvienu atveju byloje yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl vaikų padarytų teisės pažeidimų ir tėvų atsakomybės už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str., teismas, aiškindamas minėto ATPK 181 straipsnio nuostatas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis Nr. N575-499/2009; 2007 m. liepos 19 d. nutartis Nr. N1–1379/2007 ir kt.), konstatavo, jog yra galimi atvejai, kai nepilnamečių priešingų teisei veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.

Iš byloje surinktų faktinių aplinkybių nustatyta, kad būtent 2011 m. lapkričio 18 d., apie 08:50 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, pertraukos metu (duomenys neskelbtini) klasės moksleiviams nepilnamečiams T. K. ir L. Č. tos pačios klasės moksleivis nepilnametis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), matant klasės draugams, sudavė dailės segtuvu ne mažiau kaip po du kartus šiems klasiokams į galvos sritį, tuo sukeldamas jiems fizinį skausmą. Įvykis įvyko mokykloje, po pirmos pamokos, pertraukos metu. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo L. K., jai inkriminuoti būtent (duomenys neskelbtini) mokyklos darbo tvarkos taisyklių 47.12 punkto ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. pažeidimai, atitinkamai padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281 redakcija, Valstybės Žinios, 2011, Nr. 38-1804) 45 str. 11 d. bei 49 str. 2 d. 1 p. nuostatos reglamentuoja mokyklos pareigą užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, o mokytojas atitinkamai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą ir t.t. Be to, kaip matyti iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatų išrašo (b.l. 22, 46-47), šioje mokykloje mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą (pagal vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą tvarką), geros kokybės ugdymą (13.2.1. p.), bei pagal darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007-07-17 direktoriaus įsakymu Nr. V-111, 47.12 punkto nuostatas, mokyklos mokytojas savo pamokos ir pertraukos metu (jei mokinius palieka kabinete, sporto, aktų salėse, persirengimo patalpose) turi prižiūrėti mokinius (b.l. 23-24, 42-44), su kuo lietuvių kalbos mokytoja L. K. yra pasirašytinai supažindinta (b.l. 45). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. numato atsakomybę mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovams, auklėtojams ar jiems prilygstantiems asmenims, šių įstaigų administracijai už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą, ir jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Tiek iš liudytojos V. T. parodymų, tiek iš pačios L. K. paaiškinimų akivaizdu, kad pertraukos metu lietuvių kalbos mokytoja L. K. prižiūrėjo tvarką ir mokyklos koridoriuje. Nors byloje nepateikta dokumentų apie mokytojos L. K. pareigą šios pertraukos metu budėti koridoriuje, tačiau tiek jos pačios, tiek minėtos liudytojos V. T. parodymais nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo budėjo mokyklos koridoriuje, pasak liudytojos J. P., mokytoja L. K. buvo prisisegusi budėtojo kortelę. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. po pirmos pamokos, pertraukos metu įvykusio įvykio metu vykdė ir mokykloje budinčio mokytojo funkcijas, nustatytas (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007-07-17 direktoriaus įsakymu Nr. V-111 patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 44 punkte (b.l. 42-44). Tačiau, nežiūrint to, tuo pačiu metu mokytoja privalėjo pagal darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) mokyklos 2007-07-17 direktoriaus įsakymu Nr. V-111, 47.12 punkto nuostatas prižiūrėti ir pertraukos metu paliktus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės moksleivius. Tai, kad mokytoja L. K., įvykus incidentui, kurio metu V. V. suduodamas dailės segtuvu per galvas (duomenys neskelbtini) klasės moksleiviams T. K. ir L. Č., netinkamai atliko savo pareigas – netinkamai prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) klasės moksleivius kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. neužtikrindama (duomenys neskelbtini) klasės vaikų saugumo kabinete, patvirtina ir nepilnamečių liudytojų T. K., L. Č., V. V., J. P., A. M. bei D. R. parodymai teismo posėdžio metu, nes visi jie patvirtino, jog mokytoja sudrausmino V. V. jau po to, kai buvo suduoti smūgiai tiek T. K., tiek L. Č. Byloje nėra duomenų apie tai, jog mokytoja tinkamai ir laiku būtų sureagavusi į beprasidedantį konfliktą bei smurtą tarp mokinių, šiuo atveju nebuvo užkirstas kelias smurto panaudojimui, ką patvirtina minėti konflikto dalyviai ir kiti klasėje buvę moksleiviai. Nors mokytoja sureagavo į įvykį, ėmėsi, kaip matyti iš liudytojų A. S. ir I. Z. parodymų, dėl (duomenys neskelbtini) mokykloje nustatytos tvarkos visų priemonių situacijai išsiaiškinti ir įvertinti, t.y. buvo iškviesta mokyklos socialinė pedagogė, matę įvykį moksleiviai rašė paaiškinimus, kilo pasekmės smurtavusiam moksleiviui V. V. prieš bendraklasius dėl šio įvykio ir pan., tačiau šie L. K. veiksmai buvo atlikti jau po to, kai T. K. ir L. Č. nukentėjo nuo bendraklasio fizinio smurto. Taigi, teismas konstatuoja, kad pastarieji mokytojos L. K. veiksmai po įvykio neeliminuoja jos kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ str. 2 d., nes būtent ši mokytoja šiuo atveju neužtikrino moksleivių T. K. ir L. Č. saugumo pertraukos metu, tokiu būdu netinkamai vykdė savo pareigas pertraukos metu. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju mokytojos kelių pareigų vykdymas pertraukos metu ir galimybės būti tiek klasėje su paliktais vaikais, tiek ir budėti koridoriuje, t.y. vienu metu prižiūrėti keliose patalpose tvarką ir tokiu būdu užtikrinti moksleivių saugumą, priežiūrą ir pan., negali būti priežastis netinkamai atlikti savo pareigas vienoje iš nustatytų vietų, o tuo pačiu ir eliminuoti šiuo atveju atsakomybės. Įvykstančių incidentų bei neteisėto moksleivių elgesio užkardymui negali būti pateisinamas negalėjimas tinkamai įgyvendinti savo funkcijų keliose vietose, nes už tinkamą moksleivių ugdymą, jų saugumą ir kitų moksleivių teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą ir tinkamą mokytojų pareigų paskirstymą ir vykdymą, siekiant išvengti tokių situacijų, kaip nagrinėjamu atveju, atsakingi mokyklos vadovai ir administracija, kurios valia, šiuo atveju, nustatyta būtent tokia tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad visų byloje ištirtų įrodymų visumos pakanka mokytojos L. K. kaltei dėl padaryto pažeidimo pagrįsti.

L. K. iš esmės nepripažįsta padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau tiek iš pačios L. K. paaiškinimų, visų liudytojų parodymų bei iš byloje esančių rašytinių įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 1-2), nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3), J. K. protokolo-pareiškimo (b.l. 4), liudytojos J. K. apklausos protokolo (b.l. 6), pažymų apie asmens duomenis (b.l. 7-9, 29), nepilnamečių T. K. (b.l. 10, 19), V. V. (b.l. 11), L. Č. (b.l. 18), A. M. (b.l. 20), J. P. (b.l. 21) rašytinių paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktos nepilnamečius V. V. bei T. K. charakterizuojančios medžiagos (b.l. 14-16) bei rašto (b.l. 13), darbo sutarties su mokytoja L. K. kopijos (b.l. 38), pamokų tvarkaraščių išrašų (b.l. 40-41), (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatų (b.l. 22, 46-47) bei darbo tvarkos taisyklių (b.l. 23-24, 42-45) išrašų kopijų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos lietuvių kalbos mokytojos L. K. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d. ir remiantis byloje nustatytų įrodymų visetu konstatuotina, jog ji yra įrodyta, nes L. K. netinkamai vykdė savo, kaip mokytojos, pareigas prižiūrėti (duomenys neskelbtini) klasės moksleivius pertraukos metu, taip užtikrinant jos žinioje esančių (duomenys neskelbtini) klasės moksleivių T. K. ir L. Č. saugumą, dėl ko V. V., suduodamas jiems dailės segtuvu ne mažiau kaip po du kartus į galvos sritį, sukėlė jiems fizinį skausmą.

L. K. kalta dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, administracine tvarka nebausta (b.l. 28), neteista, dirbanti (b.l. 38), (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų kolektyvo charakterizuojama teigiamai, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai skirtinas įspėjimas (ATPK 30, 31, 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

L. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d., ir jai paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.