Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo A. K. gynėjui - advokatui V. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „GKF“ darbininku, teistas 2013-03-28 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. galutine subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2014 m. vasario 6 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame Prienų kultūros ir laisvalaikio centro fojė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant T. M., atvirai pagrobė ant stalo padėtą Ž. T. priklausantį 700 litų vertės mobilaus ryšio telefoną LG P710, tuo padarydamas nukentėjusiajam Ž. T. 700 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino, parodė, kad 2014-02-06 15 val. susitiko su draugu D. S., su kuriuo nuėjo atsigerti sidro. Atsigėrę sidro, apie 17 val., nuėjo prie kultūros centro, kur susitiko dar su kitu pažįstamu, prie kurio stovėjo vaikinukas, vardu T. (M.). Kultūros centro fojė buvo ir kitų asmenų, tai D. S. ir V., kurio pavardės nežino. Pamatė, kad T. laikė mobiliojo ryšio telefoną, todėl, būdamas kultūros centro pastato viduje, paprašė, jog vaikinukas parodytų savo telefoną. T. perdavė jam savo telefoną. Telefono perdavimą matė D. S. ir V.. Telefoną laikė rankose, jį apžiūrinėjo, o po to pasakė, kad telefonas yra geras. Tuo metu vienas iš pažįstamų pasiūlė eiti parūkyti. Galimai 10 min. praėjo nuo to laiko kol jis buvo kultūros centro viduje ir išėjo į lauką. Išėjus į lauką parūkyti jam su D. S. ir V., T. ėjo iš paskos, matomai dėl to, kad pas jį buvo jo telefonas. Suprato, kad vaikinas norėjo, jog grąžintų jam telefoną. T. stovėjo šone, jis nerūkė, pareikalavo grąžinti telefoną. T. telefonas buvo iš naujesnių, jo spalva balta, modelis LG. Neatidavė pagal prašymą T. telefono, sakydamas, kad telefonas yra geras, todėl jo neduos. Alkoholis įtakojo tokius veiksmus, tikslo vogti neturėjo. Po kelių minučių pamatė, kad T. verkdamas nubėgo namo, o jis pats po kiek tai laiko grįžo namo ir padėjo parsineštą telefoną ant šaldytuvo. Dėl SIM kortelės ir atminties kortelės dingimo parodė, jog buvo padėjęs paimtą telefoną ant šaldytuvo, pas jį namuose buvo dar draugas, tai galbūt jis galėjo išimti kortelę iš telefono, nes jis pats to nedarė. Taip jau gavosi, kad iš karto telefono negrąžino. Apie 21 val. grįžo namo draugė, kuri važinėja kartu su T. motina į mokyklą, ji telefoną grąžino nukentėjusiajam. Jeigu draugė, susisiekusi su berniuko motina, būtų nenunešusi telefono nukentėjusiajam, jis pats per pažįstamus būtų kažkaip susiradęs T. ir atidavęs jam telefoną. Pripažįsta negerai padaręs, gailisi. Dirba jau 4 mėn., darbe nuobaudų neturi. Prašo teismo juo patikėti, pažada pasitaisyti.

Nukentėjusysis Ž. T. parodė, kad būnant namuose parbėgo vaikas verkdamas ir sakė, kad paėmė jo baltos spalvos išmanųjį LG telefoną. Jis sakė, kad tuo metu buvo su V., iš matymo matęs tą žmogų, kuris paėmė jo telefoną ir negrąžino. V. yra sūnaus pažįstamas, jis jaunesnis, bet atrodo kaip ne vaikas. Tada nuvažiavo į policiją aiškintis. Sūnus pasakojo, kad rengėsi kultūros centro fojė, o telefonas buvo padėtas tenai, kur jis sėdėjo. Telefoną paėmė iš tos vietos ir negrąžino. Sūnus prašė pas kaltinamąjį atiduoti jo telefoną, tačiau pastarasis sakė, kad neatiduos. Iš karto po įvykio skambino į sūnaus telefoną iš savo, žmonos ir švogerio telefono, bet skambinant niekas neatsiliepė, telefonas buvo išjungtas, nepasiekiamas. Vaikas grįžo namo apie 18.10 val. – 18.20 val., tą pačią dieną, apie 21 val. telefoną atnešė į namus. Telefonas jau yra sugrąžintas. Parodė, kad komplektacija buvo pilna, tik SIM kortelę kitą dieną grąžino. Parodė, kad žmona dirba anglų kalbos mokytoja, todėl, kai sutampa laikas, jo žmona ir panelė, sėdinti salėje (kaltinamojo draugė), kartu važiuoja į darbą. Mergina, atnešusi telefoną, sakė, kad draugas padavė jai telefoną grąžinti. Nereiškia civilinio ieškinio. Žmonos draugė atidavė SIM kortelę. Civilinio ieškinio nepalaiko (b.l.11), nes telefonas sugrąžintas, pretenzijų dėl jo neturi. Prašo teismo griežtai kaltinamojo nebausti, nes jis turi draugę, dirba, nusikalto būdamas apsvaigęs, kas galimai turėjo įtakos tokiam elgesiui, prašo atidėti bausmės vykdymą.

Liudytojas T. M. parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet buvo ketvirtadienis. Jis su V., kuris yra apie 16 metų amžiaus jo draugas, apie 18 val. nuėjo į kultūros centrą pašnekėti. Po kokių 10-15 min. nepastebėtai atėjo 3, 4 ar 5 žmonės, iš kurių vienas buvo kaltinamasis. Tuo metu kažkas jam parašė SMS žinutę. Jis pasidėjo telefoną (baltos spalvos, LG išmanusis) ant stalo. Prie jų priėjo kaltinamasis ir dar vienas žmogus, kurio nepažinojo, dar kitas žmogus buvo prie durų. Kaltinamasis nuo stalo paėmė jo telefoną. Paimdamas telefoną jis nieko nesakė. Nesakė kaltinamasis, kad duotų jam apžiūrėti ar palaikyti savo telefoną. Jis be jokių žodžių paėmė telefoną. Jis 2-3 min. turėjo telefoną rankose. Tik paskui kaltinamasis sakė, kad nemoka juo naudotis. Kai kaltinamasis su draugais ėjo link durų parūkyti, prašė atiduoti jo telefoną. Kaltinamasis telefono neatidavė. Tuo metu šalimais V., kiti du buvo taip pat netoliese. Kaltinamasis nieko nesakė, o kiti kiti pasakė “ar žinai su kuo kalbi?“ Patikino, kad pastato viduje, dar prieš išeinant į lauką, jis prašė kaltinamojo atiduoti telefoną. Kaltinamojo draugė apie 21 val. atnešė iš jo paimtą telefoną, nes ji buvo pažįstama su mama. Pas jo krikšto tėtį atnešė telefoną. Atnešus telefoną, jame nebuvo atminties ir SIM kortelės, o visa kita buvo tvarkoje. Pati kortelė savaime negalėjo iškristi ir telefono. SIM kortelę nusipirko naują, o atminties kortelę atnešė (grąžino) vėliau. Kaltinamojo draugė yra sąžininga, todėl ir atnešė atminties kortelę. Kaltinamasis tiesiogiai jo neatsiprašė, tai padarė per draugą. Dovanoja kaltinamajam.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie kaltinamajam prašant pagarsinti sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nuostatomis:

Liudytoja D. K., kaltinamojo draugė, grąžinusi telefoną, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo draugu A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji mokosi Alytaus profesinio rengimo centre. 2014-02-06 apie 18.30 val. į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino anglų kalbos mokytoja R., kurios pavardės nežino, ir pasakė jai, kad iš jos sūnaus A. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną LG, sakė grąžinti telefoną. Tada ji, grįžusi iš Alytaus į namus, rado A. K. girtą miegantį. Prikėlus jį, šis pasakė, kad telefonas yra ant šaldytuvo. Tada ji paėmė mobilaus ryšio telefoną baltu korpusu ir nunešė mokytojai R.. Kaip viskas įvyko, kada ir kokiu būdu jos draugas A. pavogė mobilaus ryšio telefoną, ji pasakyti negali, nes A. jai nieko nepasakojo (b.l.14).

Liudytojas V. Š., kuris yra nepilnametis, ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2014-02-06 po pietų, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, nes neprisimena, jis Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, esančiame Vytauto gatvėje, Prienuose, susitiko su draugu T. M.. Jie kartu su T. buvo fojė kalbėjosi. Prie jų priėjo A. K. su dar vienu vaikinu, kurio nepažįsta. Jautė, kad A. K. buvo neblaivus, nes nerišliai kalbėjo. T. tuo metu laikė rankose savo mobilaus ryšio telefoną LG, baltu korpusu. A. K. kažką nerišliai kalbėjo su T., tačiau jis nesiklausė, kadangi su A. K. nebendrauja. Po to pamatė, kad A. K. eina pro duris į lauką, o T. rėkia, kad atiduotų jam telefoną. Suprato, kad A. K. paėmė iš T. telefoną ir negrąžina. Kaip šis iš T. paėmė telefoną, jis nematė. Tada pamatė, kad T. verkdamas nubėgo namo. Jis, nieko nesakęs, taip pat išėjo namo. Jis nesikišo į šią situaciją, kadangi nenorėjo konfliktuoti su A. K., nes matė, kad jis neblaivus (b.l.15).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2014 m. vasario mėn., tikslios dienos pasakyti negali, Prienuose susitiko su savo draugu A. K., su juo gėrė sidrą. Po to vakare, tiksliai kuriuo metu pasakyti negali, jis su A. K. nuėjo į Prienų kultūros centro fojė. Tenai rado jau rado pažįstamą V., kurio pavardės nežino, su juo buvo kažkoks vaikinas, kurio nepažįsta. Matė, kad kartu su V. buvęs vaikinas rankose laikė baltos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kurio modelio nežino. Prie minėto vaikino priėjo A. K. ir pasakė šiam, kad parodytų telefoną. Kai vaikinas padavė telefoną A. K., jis, paėmęs telefoną, išėjo į lauką. Su juo išėjo ir jis. Jiems būnant lauke pamatė, kad vaikinas, iš kurio A. K. paėmė telefoną, verkdamas išbėgo iš fojė, kažkur nubėgo. Tada jis su A. K. nuėjo į autobusų stotį ir išvažiavo namo. Ką po to veikė A. K., jis nežino. A. K. buvo neblaivus. Vaikino, iš kurio paėmė telefoną, A. K. nežalojo (b.l.16-17).

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo Ž. T. parodymų, liudytojo T. M. parodymų, A. K. kaltę patvirtina šie faktiniai bylos duomenys:

2014-02-06 Ž. T. kreipėsi į Prienų policijos komisariatą dėl sūnaus T. M. mobiliojo telefono 700 Lt vertės LG-P710 vagystės Prienų kultūros centro vestibiulyje (b.l.2).

2014-02-07 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog kaltinamasis A. K. parodė Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą bei konkrečią vietą jame, kurioje būdamas atvirai pagrobė iš T. M. mobilaus ryšio telefoną LG (b.l.47-50).

2014-02-06 įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje prie jo bei fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra Prienų kultūros centro, esančio Vytauto g. 35, Prienuose, vestibiulyje (b.l.3-7).

2014-02-07 daiktų pateikimo protokolu pateiktas ir apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas LG-P710 2014-02-07 pakvitavimu grąžintas savininkui Ž. T. (b.l.18-22).

Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo A. K. veiksmais viešoje vietoje, matant aplinkiniams prieš jo savininko valią, atvirai pagrobiant svetimą turtą. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad tikslo vogti neturėjo, paneigia nukentėjusiojo Ž. T. bei nepilnamečio liudytojo T. M. parodymai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie atitiko vieni kitiems, prieštaravimų tarp jų nėra, nenustatyta objektyvių priežasčių, kad šie asmenys turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį ar jam pakenkti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat nurodė analogiškai šių asmenų parodymams. Bylos duomenimis akivaizdu, kad A. K. paėmus iš nepilnamečio mobiliojo ryšio telefoną, T. M. prašant grąžinti jo daiktą, kaltinamasis, būdamas socialine branda bei amžius pranašesnis už nepilnametį, to geruoju nepadarė, aiškiai pasakydamas, kad jo neatiduos, lydimas draugų išėjo į lauką parūkyti ir negrąžino Tautvydui telefono, parsinešdamas jį į namus. Nusikalstami veiksmai atlikti suvokiant nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą. Kaltinamasis matė, kad Tautvydas apsiverkė, suprato, kas jis nori, kad būtų sugrąžintas jo daiktas. Kaltinamąjį teisinančią versiją paneigia ir ta aplinkybė, kad telefonas kaltinamojo draugės buvo grąžintas be SIM ir atminties kortelių, nes, pasak kaltinamojo parodymų, pas nieką daugiau nebuvus, šios savaime pradingti negalėjo, kas taip pat patvirtina tyčios pagrobti svetimą daiktą buvimą. Kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu iš esmės neprieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolams, atitinka pagrindiniuose dalykuose liudytojų, kurių vienas A. K. palankus, duotiems parodymams, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Esant nustatytų ir ištirtų aplinkybių visumai, tokie kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiojo poziciją. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino nusikaltęs, dėl savo veiksmų gailisi ir pergyvena. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos tyčinio apysunkio nusikaltimo turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymui. Praeityje kaltinamasis baustas administracine tvarka, teistas, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas. Vienok, įvertinus tai, kad nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusysis kaltinamajam atleidžia, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, gauna pastovais pajamas, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas, nuo 2013 m. birželio mėnesio iki šio nuosprendžio priėmimo kitų teisėtvarkos pažeidimų nepadarė, darytina išvada, jog bausmės tikslai dar sykį gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio) pagrindu, nustatant pareigas.

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, todėl jam skirtina bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. K. 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendžiu paskirta bausme, prie pirmesnės bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti A. K. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. nuteistajam A. K. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant A. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir neišeiti iš namų nuo 6.00 val. iki 23.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti nukentėjusiajam Ž. T. nepalaikant baudžiamojoje byloje pareikšto 700 Lt civilinio ieškinio.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.