- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-03
- Bylos Nr.
- 1-37-351/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00046-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, nukentėjusiosios įstatyminei atstovei Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. K., uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Rimas J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pastatų priežiūros darbininku–kūriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rimas J. P. laikotarpiu nuo 2009 m. pabaigos iki 2010 m. balandžio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), savo sugyventinės D. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus – kelis kartus, tikslesnis skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, rankomis per rūbus lietė, glostė mažametės E. L., gim. (duomenys neskelbtini), krūtis, šlaunis, lytinius organus, gnybčiojo į sėdmenis ir tokiais savo veiksmais jis tvirkino mažametę E. L..
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad E. L. netvirkino, jos rankomis niekada neglostė ir nelietė jos šlaunų, krūtų ar lytinių organų. Jis yra neteisingai apkalbėtas V. J., kuri kerštauja jam už tai, kad nustojo su ja bendrauti, nes ji kišosi į jų gyvenimą. E. L. pamelavo savo broliui M. Š., kad jis „lenda“ prie jos, nes jis tikrindavo jos pamokas ir liepdavo pačiai susirasti klaidas. Mergaitė pati prisipažino, kad viską išsigalvojo ir jo už tai atsiprašė. M. Š. jį sumušė, todėl norėdamas išvengti atsakomybės ir parašė policijai pareiškimą dėl sesers tvirkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, tačiau jo kaltumą įrodo šie duomenys:
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. L. parodė, kad pasakojo savo broliui M. Š., girdint V. J. ir E. B., jog R.J. P. prie jos lenda, bet tai ji papasakojo todėl, kad R.J. P. tikrina jos pamokas, jai pačiai liepia surasti ir ištaisyti klaidas, o tas jai nepatinka, dėl to ji ant R.J. P. pyksta, ir norėdama, kad pastarasis netikrintų jos pamokų, pasakė kitiems, kas jai šovė pirmiausiai į galvą, tikėdamasi, kad R.J. P. bus pasakyta netikrinti jos pamokų. R.J. P. jos kūno rankomis nelietė, neglostė, jos netvirkino (b. l. 29-31).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-71 nustatyta, kad E. L., remdamasi turimomis žiniomis, galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams. Tuo labiau, yra žinoma, jog E. L. mėgino priešintis įtariamojo veiksmams, pirmiausiai apie įvykį pranešdama savo mamai, tačiau adekvačios pagalbos nesulaukusi, taigi ji savo jėgomis adekvačiai tiems veiksmams priešintis negalėjo. E. L. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau įvertinus jai būdingus individualius psichologinius ypatumus (padidintas polinkis į įtaigumą), rekomenduojama jos parodymus vertinti kritiškai – jos žodyne atsiskleidžia suaugusiems būdingos frazės, vertinimai. E. L. pagal savo amžių dar negali visapusiškai pilnai suprasti sudėtingesnių įvykių, tame tarpe ir byloje nagrinėjamų, todėl ji negali prognozuoti tų įvykių eigos, numatyti pasekmių ir kt. E. L. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. E. L. nustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad byloje nagrinėjami įvykiai tiriamąją veikia traumuojančiai, todėl tiriamajai toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme nerekomenduojama, jai rekomenduojama stacionari krizių intervencija arba ilgalaikis ambulatorinis psichologinis konsultavimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, šiuo metu E. L. konstatuojamas padidėjusio nerimo sutrikimas F93.8. (b. l. 59-61, )
UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažymoje nurodyta, kad E. L. nustatyta diagnozė ( b. l. 72)
Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos liudytojo M. Š. apklausos protokolo nustatyta, kad jo sesuo E. L., 2010 m. prieš jam išvykstant į Airiją, pasipasakojo, kad mamos sugyventinis R. P. lenda prie jos, tai yra namuose liečia jos šlaunis, krūtinę, per rūbus liečia jos lytinius organus. Pasakodama apie tai sesuo verkė, buvo nuoširdi. Sesers pasakojimą girdėjo E. B. ir V. J.. Jis paskambino mamai ir paklausė ar teisybė, kad jos sugyventinis lenda prie E., tačiau mama atsakė, kad sesuo viską išsigalvoja. Kadangi turėjo išvykti į Airiją, todėl į policiją nesikreipė. Grįžęs gruodžio mėnesį toliau aiškinosi tas aplinkybes, klausinėjo sesers tėvo K. L. ar E. nebuvo užsiminusi apie jos tvirkinimą ir K. L. tai patvirtino (b.l. 18-19).
Liudytojas E. B. parodė, kad girdėjo, kaip E. L. guodėsi savo broliui M. Š., kad R. P. prie jos priekabiauja, liečia jos lytinius organus, grabinėja apie krūtis. Mergaitė stipriai verkė pasakodama, todėl nemano, kad mergaitė galėjo viską išsigalvoti.
Analogiškai parodė ir liudytoja V. J..
Liudytojas K. L. parodė, kad 2010 metais per vasaros atostogas, pas jį atostogavusi dukra E. L. jam pasakojo, kad P. prie jos ,,lenda“, t.y. dukra sakė, kad pastarasis jai tai įgnybdavo į užpakalį, tai ,,paimdavo už papuko“, t.y. už krūtinės, tai rankomis liesdavo jos kūną - kitas kūno vietas, tai liepdavo jam pakasyti nugarą, išspaudyti spuogus, taip pat, jai matant, glamonėdavo jos mamą – paimdavo pastarajai už užpakalio. Dukra sakė, kad jai nepatinka kaip P. elgiasi su ja, nenori, kad ją liestų. Dukra nesakė, kiek laiko su ja taip elgiasi P., jis dukters smulkiai neklausinėjo. Po to pokalbio jis paskambino savo buvusiai žmonai ir paklausė apie tai, bet ji viską paneigė. Po to pokalbio E. pas jį nebeatvažiuoja.
Liudytoja I. L. parodė, kad apie anūkės E. L. tvirkinimą nieko negirdėjo. Sūnus jai buvo kažką užsiminęs, bet ji tuo netiki.
Liudytoja D. L. parodė, kad iš vyresniosios dukters sužinojo, ką dukra E. papasakojo broliui M. Š.. Ji pasikalbėjo su dukra ir ji jai pasakė, kad viską išsigalvojo, nes nenorėjo, kad R. P. tikrintų jos pamokų. Ji neturi priežasčių tuo abejoti, nes iki tol gyveno normaliai.
Liudytoja V. P. parodė, kad 2005 metais iš dukterų sužinojo, kad jos vyras R. J. P. tvirkino jos abi dukras Sandrą ir S. M.. Apie tai, kad jos vyras R. J. P. tvirkino jos dukras ji tuomet jokioms institucijoms nepranešė, nenurodė šios aplinkybės nutraukiant santuoką su R. J. P. nes to prašė jos dukros. Į policiją dėl dukrų tvirkinimo ji kreipėsi tik 2011 metais, sužinojusi iš savo giminaitės, kad R. J. P. pradėjo tvirkinti ir kitos moters dukrą.
Liudytoja S. M. parodė, kad jai būnant 7-8 metų amžiaus, prie jos pradėjo priekabiauti patėvis R. P.. Kai mamos nebūdavo namuose, jis liesdavo jos lytinius organus. Priekabiavo ir prie jos sesers. Po to, kai apie tai pasakė mamai, ši su juo išsiskyrė. Policijai apie tai nepranešė, nes bijojo viešumo ir galimų patyčių mokykloje.
Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-05-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl mažamečių tvirkinimo R. J. P. atžvilgiu nutraukiamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ( b. l. 140).
Lietuvos Respublikos BK 153 str. numatytas mažamečio asmens tvirkinimas apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu ne tik siekiant sukelti susijaudinimą, bet ir patenkinti savo lytinę aistrą. Mažametis gali būti tvirkinamas jį nurengiant, glostant vaiko kūną ir kitokiais būdais.
Nors nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo metu ir neigė R. P. atlikus su ja tvirkinamuosius veiksmus, teigdama, kad R. P. apkalbėjo dėl to, kad šis tikrindamas jos namų darbus liepdavo pačiai susirasti klaidas, tačiau teismas mano, kad tam įtakos turėjo nukentėjusiosios atžvilgiu nepalankiai susiklosčiusi psichologinė situacija: mama netikėjo ja, nepalaikė jos pozicijos, nepalankiai ją vertino. Tiek kaltinamasis, tiek mergaitės motina D. L. teisme patvirtino, kad visi trys „išsiaiškino“ situaciją. Juolab, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatytas mergaitės padidintas polinkis į įtaigumą, jos žodyne atsiskleidžia suaugusiems būdingos frazės kas leidžia pagrįstai manyti, kad šie asmenys galėjo daryti poveikį jos parodymams.
Nors liudytojų M. Š., V. J., E. B. bei K. L. parodymai yra netiesioginiai įrodymai, nes šie asmenys įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios, tačiau teismas konstatuoja, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius įrodymus, nes ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Mažametė E. L. apie tai, kad R. P. prie jos „lenda“ papasakojo keliems šaltiniams skirtingu laiku. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir nėra prieštaringi. Teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių visi šie liudytojai būtų suinteresuoti kaltinamąjį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Tai, kad kaltinamasis nepripažino kaltinimo aplinkybių, teismas tai vertina jo pasirinkta gynybos taktika, nenoru prisipažinti kaltu, o taip pat ir siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu, esant minėtiems duomenims kaip įrodymų sistemai, darytina išvada, kad Rimas J. P. atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 153 straipsnį.
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį mažametei E. L. padarytos neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 38, t.1). Gindamas mažametės interesus prokuroras prašo iš Rimo J. P. priteisti 7000 Lt jos patirtai moralinei žalai atlyginti. Savo ieškinį prokuroras grindžia tuo, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais sukėlė mažametei stiprius dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, nesaugumo jausmą. Nukentėjusiajai nustatytas padidėjusio nerimo sutrikimas.
Kaltinamasis Rimas J. P. civilinio ieškinio nepripažįsta. Prokuroro pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, nes byloje nustatyta, jog patirti išgyvenimai neigiamai paveikė mažametės psichiką, įtakoja jos tolimesnį gyvenimą ir psichinę raidą. Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl iš kaltinamojo priteistina mažametei nukentėjusiajai 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios motinos ir kaltinamojo artimus santykius ir veikiant išimtinai vaiko interesais, tikslinga E. L. priteistos neturtinės žalos tvarkytoju paskirti Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių.
Kaltinamojo Rimo J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tyčinį veikos pobūdį, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas
nusprendžia:
Rimą J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant per šį laikotarpį tiesiogiai bendrauti su nukentėjusiąja E. L., pareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - nekeisti.
Priteisti iš Rimo J. P. 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą E. L., priteistos žalos tvarkytoju paskiriant Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.