Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Adomo A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria netenkintas A. A. U. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 30N-10604469-14, kuriuo A. A. U. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. 100 Lt bauda, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė E. K. surašė A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. kovo 24 d., apie 22.50 val., Klaipėdos mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, tamsiu paros metu vairavo transporto priemonę „Rover 620“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nedegė dešinės pusės galinis gabarito žibintas. Tuo A. A. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 246.5 p. reikalalavimus. Tokie A. A. U. veksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 123 str. 1 d.

2014 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras priėmė nutarimą Nr. 30N-10604469-14, kuriuo A. A. U. pripažino kaltu padarius ATPK 123 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. U. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2014 m. balandžio 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą jam pagal ATPK 123 str. 1 d., nutraukti. Skunde nurodė, jog pareigūnas turėjo įvertinti, jog jo kaltės, net ir padarytos neatsargiai, nėra, nes jis negalėjo numatyti, t. y. važiuodamas pastebėti, kad galiniame gabarito žibinte įmontuota kaitrinė elektros lemputė nedega, juolab kad ir automobilio „Rover 620“ gamintojas nėra numatęs apie tai pranešti vairuotojui prietaisų skyrelyje esančiais indikatoriais. Be to, A. A. U. pažymėjo, jog prieš pradėdamas važiuoti jis vizualiai patikrino automobilio žibintų veikimą ir važiavo įsitikinęs, kad visi žibintai šviečia. Lemputė atsitikinai nustojo švietusi jau transporto priemonei važiuojant, todėl jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skundžiama 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. U. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. balandžio 15 d. nutarimą. Teismas pažymėjo, kad nors A. A. U. teigė, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo jis įsitikino, kad visi automobilio žibintai, iš jų ir galinis dešinės pusės žibintas, degė, tačiau šią A. A. U. versiją teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už įvarius tyčinius KET pažeidimus, vertino kritiškai, nes jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad A. A. U. Institucijos 2014 m. vasario 18 d nutarimu buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. U. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2014-05-02 pateiktame skunde, remdamasis jame išdėstytomis aplinkybėmis, dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-04-15 nutarimo NR. 30N-10604469-14 panaikinimo jis pareiškė, kad jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir, vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d., teismo prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Klaipėdos miesto apylinkės teisme posėdžio metu jis savo skundą palaikė ir dar kartą pabrėžė, kad autotransporto priemonės gamintojas nėra numatęs ir įrengęs indikacijos apie nešviečiančias galinių gabarito žibintų lemputes ir kad prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, vizualiai patikrinęs automobilio būklę ir žibintų veikimą, jis važiavo visiškai įsitikinęs žibintų tinkamu veikimu ir tuo, kad jokio teisės pažeidimo nedaro. Apie neveikiantį galinį gabarito žibintą jis sužinojo tik iš transporto priemonę sustabdžiusio ir protokolą surašiusio pareigūno.

Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog: „<...> vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų patikimumą, atsižvelgia į A. A. U. charakterizuojančią medžiagą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad A. A. U. praeityje baustas net 10 kartų ir visi pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 8-13), o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. U. linkęs sistemingai nusižengti Kelių eismo taisyklių reikalavimams.“ Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jį pripažino asmeniu, linkusiu nuolatos nusižengti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, atsižvelgdamas į pažymą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro apie asmens baustumą. Pažymoje pateikiami 14 metų registro duomenys (pirmasis įrašas apie pažeidimą 2002-09-27), todėl, A. A. U. teigimu, šie duomenys neturėtų būti vertinami kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, nes jeigu per 24 metus vairuotojo stažo (nuo 1990-11-15) ir buvo padaryti keli pažeidimai, tačiau jie savo pobūdžiu buvo skirtingi, be to, kai kurie iš jų padaryti praėjus 2–3 metams, todėl jokio pažeidimų sistemiškumo įžvelgti neįmanoma. Apeliantas pažymi, jog imperatyvi ATPK 36 str. nuostata numato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, konstatuojama, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Be to, apeliantas pabrėžia, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi Institucija jokių sunkinančių aplinkybių neįžvelgė, nors atspausdino minėtą pažymą ir su ja susipažino. Be to, ankstesni jo padaryti pažeidimai nuturėtų būti siejami su paaiškinimų dėl šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo patikimumu, nes tai nėra pažeidimas, susijęs su melagingų parodymų davimu. Be to, apeliantas pažymi, jog tai pirmas nutarimo skirti baudą apskundimas, tai teigiamai apibūdina jo asmenybę.

Apelianto skunde pažymima, jog administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi Institucija. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą ir visos abejonės yra vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-62-283-07). Tačiau teismas, iš esmės jo paaiškinimus pripažinęs nepatikimais, savo nutartyje padarė išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo. ATPK 11 str. nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Teismas savo nutartyje nenurodė, ar jis, A. A. U., numatė žalingas pasekmes ar jų nenumatė, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Teismas savo nutartyje nenurodė, kokiame galiojančiame teisės akte nurodytas reikalavimas nepertraukiamos kelionės metu tikrinti galinių gabarito žibintų veikimą, kokiu periodiškumu tai atlikti ir kaip kaupti tai įrodančią medžiagą. Be to, apeliantui kyla klausimas, kodėl pažeidimas padarytas „dėl neatsargumo“, o ne „tyčia“, jei asmuo nepatikimas ir dar linkęs nuolatos daryti pažeidimus.

Nors ATPK 6 str., apibrėžiančiame administracinių teisės pažeidimų prevenciją, nurodoma, kad valstybiniai organai, visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvai rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias juos padaryti, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų, tačiau nei protokolą surašęs pareigūnas, nei nutarimą skirti baudą surašiusios Institucijos atstovas, dalyvavęs teismo posėdyje, nei Klaipėdos miesto apylinkės teismas savo nutartyje neišaiškino, kaip „būti didžiai sąmoningu ir drausmingu“ ir numatyti nenumatomas aplinkybes ir jų išvengti „griežtai laikantis įstatymų“. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kad visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

A. A. U. pabrėžia, kad vairuodamas transporto priemonę jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kada nebeveiks galinio gabarito žibinto lemputė, jei būtų tai žinojęs, jis būtų įsijungęs avarinę šviesos signalizaciją ir nuvykęs į paskirties tašką nepažeisdamas KET reikalavimų, tai ir padarė po protokolo surašymo. Kadangi nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, abejonės turi būti vertinamos jo, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, naudai.

ATPK 250 str. įtvirtinta nuostata, kad kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliantas pareiškia, jog jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidmo jis nepadarė, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam turi būti nutraukta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių pocijos biuras prašo netenkinti A. A. U. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. A. U. pagrįstai Institucijos 2014 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 30N-10604469-14 buvo nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d. Pripažindamas, jog A. A. U. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo teisingo nubaudimo pagal ATPK 123 str. 1 d. pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. U. apeliacinio skundo, pažeidėjas neneigia aplinkybės, kad patikrinimo metu nedegė jo automobilio „Rover 620“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinis gabarito žibintas, tačiau, jo teigimu, jis važiavo įsitikinęs, kad šviečia visi automobilio žibintai, o nustatytas gedimas atsirado jam vairuojant automobilį, todėl, apelianto teigimu, jis pagal ATPK 123 str. 1 d. buvo nubaustas nepagrįstai ir jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra surinkta neginčijamų jo kaltės vairavus automobilį „Rover 620“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nedegė dešinės pusės galinis gabarito žibintas, kaltės įrodymų, tačiau visų pirma pažymėtina, jog ATPK 123 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, todėl šiuo atveju nustatinėti tyčios turinio nereikia. Kita vertus, nors apeliantas teigia, jog jis važiavo įsitikinęs, kad jo automobilis techniškai tvarkingas, t. y. prieš važiuodamas vizualiai apžiūrėjo autmobilį ir matė, jog dega visi jo automobilio žibintai, iš jų ir galinis dešinės pusės žibintas, tačiau šią A. A. U. versiją teismas pagrįstai vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atskomybės, nes byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinanačių įrodymų. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 8–13), A. A. U. nemažai kartų baustas administracine tvarka, iš jų net 4 kartus už tai, kad vairavo automobilį be techninės apžiūros, paskutinį kartą už šį pažeidimą buvo baustas 2012-03-21, paskirta nuobauda galioja, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad techniškai netvarkingo automobilio vairavimas nebuvo atsitiktinis ir nagrinėjamu atveju. Esant šiems duomenims apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, kad jis važiavo įsitikinęs, jog dega visi jo automobilio žibintai, iš jų ir dešinės pusės galinis gabarito žibintas ir, priešingai nei teigia apeliantas, padarė pagrįstą išvadą, jog A. A. U. Institucijos 2014 m. balandžio 15 d. nutarimu pagrįstai buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d., padarymą.

Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. U. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. A. A. U. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti A. A. U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto Adomo A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.