Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 27 d. S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2009 m. sausio 12 d., 7 val. 50 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje – viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims ir nepilnamečiams vaikams, nepadoriai išvadino kaimynę L. S., tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tai yra padarė nedidelį chuliganizmą – administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

II.

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. nutarimu konstatavo, kad S. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, tačiau vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu nusprendė administracinės nuobaudos neskirti.

Teismas pažymėjo, kad nors S. K. kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta byloje ištirtais rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos komisariato pareigūnų surinkta medžiaga bei teisme apklaustų liudytojų parodymais. Teismas kritiškai įvertino S. K. parodymus, kad ji nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, nes žodį pavartojo tik prie savo buto durų, ir vadovavosi apklaustų liudytojų, kuriais netikėti neturėjo pagrindo – B. R., S. L., L. S. parodymais, patvirtinusiais, kad minėtas žodis buvo būtent pirmo aukšto laiptinėje. Teismas, taikydamas analogiją, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytose baudžiamosiose bylose išsakytais argumentais ir namo laiptinę laikė viešąja vieta, S. K. išsakytus žodžius prilygino nepadoraus žmogaus įvertinimui, žeminančiam žmogų kitų namo laiptinėje buvusių asmenų akivaizdoje, o tokius jos veiksmus įvertino kaip chuliganiškus. Teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį ir nuspręsdamas S. K. administracinės nuobaudos neskirti, vadovavosi protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pažymėjo, kad sunkinančių pažeidėjos atsakomybę aplinkybių nėra, o lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio konflikto, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo sunkumą ir pažeidėjos asmenybę.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 174 straipsnį ir nepagrįstai pripažino, kad padarytas nedidelis chuliganizmas, jos veiksmuose nebuvo minėtame straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad namo laiptinė yra vieša vieta, nes ji priklauso daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, įėjimas rakinamas, patekti kiti asmenys gali tik savininko sutikimu, tai privati aplinka. Teismas negalėjo taikyti analogijos ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose išsakytais argumentais, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, o faktinėms aplinkybėms taikyta ne ta pati teisė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ji atliko veiksmus, numatytus ATPK 174 straipsnyje. Teismas nepagrįstai apeliantės pasakytus žodžius vertino kaip žeminančius, nepadorius ir dėl to chuliganiškus. Žodžiai nebuvo sakomi nepadoria forma, nebuvo šaukiama. Byloje nėra duomenų, kad ji įžeidžiančiai kabinėjosi prie žmonių, ji tik išsakė tam tikrus žodžius kaimynei dėl netinkamo jos elgesio. Teismas nevisapusiškai ištyrė įrodymus ir nepagrįstai vertino, kad žodis „kiaulė“ buvo pasakytas namo pirmame aukšte, nes tai buvo pasakyta prie pat apeliantės buto durų. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes S. L. gerai nemoka lietuvių kalbos, nesuprato teisme advokato kalbos lietuviškai, todėl galėjo nesuprasti ir konflikto metu pasakytų žodžių, B. R. parodymai policijoje ir teisme nesiderina tarpusavyje, L. S. turi priešingą suinteresuotumą. Teismas nenustatinėjo, ar šioje byloje buvo administracinio teisės pažeidimo objektas, numatytas ATPK 174 straipsnyje. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pažeista viešoji tvarka ar rimtis. Anot apeliantės, jos veiksmuose nebuvo kaltės elemento kėsintis į viešąją tvarką ir žmonių rimtį: toks elgesys kilo dėl tarpusavio nesutarimų, apeliantė nesiekė tyčiotis ar agresyviai elgtis, pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti tarpusavio santykius su kaimyne, siekiant, kad ji laikytųsi bendro gyvenimo name taisyklių. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės žodžių kaip būtinosios ginties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoj a:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 174 straipsnis numato, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2-3), įgaliotos institucijos pareigūnų surinktą medžiagą (b. l. 4-5, 7-8, 10-12), liudytojų B. R., S. L., L. S. parodymus (b. l. 39-40), nustatyta, jog S. K. 2009 m. sausio 12 d., 7 val. 50 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje – viešoje vietoje, girdint pašaliniams ir nepilnamečiams vaikams, nepadoriai išvadino kaimynę L. S., tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Įvykusio incidento apeliantė neneigia, tačiau ginčija, kad tai buvo padaryta viešoje vietoje, kad jos išsakyti žodžiai buvo nepadorūs, kad ji savo veiksmais galėjo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nurodė, jog konfliktas su L. S. tebuvo asmeninio pobūdžio, kilęs iš tarpusavio nesutarimų. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Įvertinus tarp S. K. ir L. S. susiklosčiusius tarpusavio santykius, tai yra jų ankstesnius nesutarimus, įvykio aplinkybes, pačios apeliantės paaiškinimus, pripažintina, kad konfliktas tarp paminėtų asmenų kilo aiškinantis privačių asmenų tarpusavio santykius, tačiau konkrečiu atveju S. K. veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia jos pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais ji netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N16-73/06, Nr. N1-1280/2007).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje (daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinėje), jo metu S. K. įžeidžiančiai kibo prie L. S. (išvadino ją nepadoriais žodžiais) ir taip sutrikdė žmonių rimtį (konfliktą matė du nepilnamečiai vaikai ir du pašaliniai asmenys – B. R. ir S. L., kurios parodė, kad buvo nemalonu girdėti apeliantės sakomus žodžius). Teismas, nustatinėdamas šias aplinkybes, vadovavosi liudytojų B. R., S. L., L. S. parodymais (b. l. 39-40). Atmestini apeliantės argumentai, kad minėtų liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija sutinka, kad netikėti jais nėra pagrindo, jie tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja, B. R. ir S. L. santykiai su apeliante geri, priešingo suinteresuotumo nenustatyta. Tai, kad S. L. gerai nemoka lietuvių kalbos ir nesuprato advokato kalbos teisme, nepatvirtina, kad ji nesuprato ir konflikto metu ištartų žodžių. Ištarti žodžiai („kiaulė, kaip tau ne gėda“) priešingai nei advokato teisinė kalba yra buitinio lygmens ir reikalauja elementarių lietuvių kalbos žinių. Be to, S. L. duodama paaiškinimus ir pasirašydama protokole – pareiškime (b. l. 11), patvirtino, kad pareiškimas lietuvių kalba iš jos žodžių surašytas teisingai. Darytina išvada, kad lietuvių kalbą ji suprato. Ta aplinkybė, kad B. R. parodymai policijoje ir teisme nedera tarpusavyje, neatitinka faktinės padėties, nes abiejų parodymų metu B. R. prisiminė girdėjusi tuos pačius žodžius (b. l. 11, 39). Nors L. S. turi asmeninį suinteresuotumą, tačiau jos parodymai sutampa su kitų liudytojų parodymais. Netikėti jais nėra pagrindo. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai aiškino viešosios tvarkos ir įžeidimo sąvoką, nustatydamas, kad atitinkamai daugiabučio namo laiptinė ir S. K. išsakyti konflikto metu žodžiai patenką į jų apibrėžimą. Vertindamas šias sąvokas, pirmosios instancijos teismas taikė analogiją ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytose baudžiamosiose bylose išsakytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad tiek „viešoji tvarka“, tiek „įžeidimas“ yra bendrosios sąvokos, vienodai aiškintinos nepriklausomai nuo to, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar baudžiamoji veika, teismas laiko, kad teisės analogija pritaikyta pagrįstai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai laikosi nuomonės, kad daugiabučio namo laiptinė yra viešoji vieta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-15/2010, Nr. N-444-5234/2008).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei įvertinus tarp asmenų kilusio konflikto aplinkybes, tai yra, kad jis kilo viešoje vietoje, sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas, išvadinat kitą asmenį nepadoriais žodžiais, ir tuo sutrikdyta žmonių rimtis, pripažintina, kad minėta veika atitinka ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius, ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas S. K. veiksmus kvalifikavo tinkamai.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad jos atlikti veiksmai turėjo būti vertinami kaip būtinoji gintis, siekiant apginti savo teises nuo žalos (triukšmo). Šiuo atveju S. K. pasirinktas tariamai pažeistos teisės gynimo būdas negali būti pateisinamas ir nešalina administracinės atsakomybės, kadangi jis prieštaravo visuomenės interesams ir viešajai tvarkai. Siekdama teisėtu būdu ginti savo teises, tuo klausimu ji galėjo kreiptis į tam įgaliotas teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijas. Be to, S. K. veiksmai teisės pažeidimo metu neatitiko ATPK 18 straipsnyje įvardintų būtinosios ginties sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo sunkumą bei į S. K. asmenybę, ir, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, administracinės nuobaudos neskyrė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nuobauda apeliantei pagal ATPK 30¹ straipsnį neskirta pagrįstai, nepažeidžiant minėtame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, o S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.