- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1228-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09047-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui T. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą T. S. su jam priklausančiu turtu iš ieškovo patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovo T. S. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad VšĮ „Vilniaus butai“ ir T. S. 2007 m. gruodžio 21. pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria nuomotojas įsipareigojo už užmokestį perduoti nuomininkui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis socialinio būsto gyvenamąsias patalpas, o nuomininkas įsipareigojo priimti patalpas ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Sutarties 12 punktu atsakovas įsipareigojo vieną kartą per trejus metus pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus. Sutarties 13 punktu atsakovas įsipareigojo pateikti minėtus dokumentus po 3 metų iki balandžio 30 d. nuo sutarties pasirašymo datos, t.y. iki 2011 m. balandžio 30 d. Atsakovas nevykdė minėtų įsipareigojimų ir laiku nepatvirtino teisės į socialinio būsto nuomą. Siekdamas apsaugoti ieškovo ir trečiųjų asmenų interesus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos socialinių reikalų komitetas 2013 m. vasario 13 d. posėdyje nusprendė pritarti T. S. iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.610 straipsniu, fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų iškeldinami tik teismo tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį paliko nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad ieškovas prašo iškeldinti atsakovą T. S. vadovaudamasis CK 6.612 straipsniu, kuris numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. į ją įsikėlę be nuomos sutarties asmenys, iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, tačiau CK 6.612 straipsnis taikomas tik tokiu atveju, kai asmuo gyvena gyvenamojoje patalpoje, neturėdamas teisinio pagrindo – nuomos sutarties. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas T. S. 2007 m. gruodžio 21 d. pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į Sutarties 40.2 punkte nurodytus Sutarties pasibaigimo pagrindus, sprendė, kad iš esmės šios nuostatos reiškia ne ką kitą, o Sutarties nutraukimą. CK 6.610 straipsnyje aiškiai išreikštas imperatyvusis reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Vadinasi, tik teismas, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pažeidus sutartį, turi teisę įvertinti tiek paties pažeidimo, kuriuo grindžiamas prašymas nutraukti nuomos sutartį, reikšmę bei svarbą, tiek tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovo iškeldinimas galimas tik nutraukus minėtą sutartį, ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė, o teismas negali savo iniciatyva suformuluoti ieškinio dalyko už ieškovą. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nenumatyta teisė nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį atsakovui nepateikus teisę į socialinį būstą patvirtinančių duomenų, o sutarties nutraukimas galimas tik nustačius, kad atsakovo pajamų dydis nepatvirtina teisės į socialinį būstą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra konstatuota, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties yra netekęs teisės į socialinio būsto nuomą, ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, sprendė, kad ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 5 dalies reikalavimai dėl socialinio būsto nuomininkui keliamų reikalavimų, nuomos sutarčių sudarymo tvarkos ar privalomųjų sutarčių sąlygų, nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui reikalingų pagrindų, t.y. nenustato šalims privalomosios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos privalomumo ir pačios tokio nagrinėjimo tvarkos.
2) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo jau suformuota teismų praktika analogiškose bylose. Analogiškas bylas teismai sprendė iš esmės, nebuvo atvejų, kad ieškinį būtų atsisakyta priimti, ar ieškinys būtų paliktas nenagrinėtu.
3) Teismo argumentas, kad ieškovas netinkamai ieškinio teisiniu pagrindu nurodė CK 6.612 straipsnį, yra teisiškai nereikšminga. Pagal įstatymą ieškinyje neprivaloma nurodyti teisinio ieškinio pagrindo. Faktinis ieškinio pagrindas ieškinyje buvo tinkamai nurodytas. Be to, ši aplinkybė galėtų būti pagrindu teismui atmesti ieškinį, tačiau ne palikti ieškinį nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pareiškimas paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, jei įstatyme yra nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, ja asmuo nepasinaudojo, tačiau dar turi galimybę pasinaudoti, nes terminas tam nenustatytas ar nepasibaigęs, ar galima kreiptis dėl termino atnaujinimo. Sprendžiant, ar konkrečiam ginčui įstatymas numato jo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, reikia vertinti tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, reguliuojančias atitinkamų ginčų nagrinėjimą. Pagal CPK 22 straipsnį išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais. Išankstinei ginčo sprendimo ne teisme tvarkai taip pat negali būti priskiriami įvairūs materialinėje teisėje numatyti veiksmai ar procedūros, susiję su pačios materialinės subjektinės teisės įgyvendinimu, bet ne su jos gynimu nuo pažeidimų. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui įstatyme numatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka aktuali tik tuo atveju, kai tokia tvarka šalims yra privaloma. Teismo nutartyje, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi būti aiškiai įvardyta, koks įstatymas konkrečiu atveju numato šalims privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką.
Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys paliktas nenagrinėtu motyvuojant tuo, kad byloje nėra konstatuota, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties yra netekęs teisės į socialinio būsto nuomą, tačiau aiškiai neįvardyta, kokiame įstatyme šio ginčui nagrinėjimui numatyta privaloma išankstinė bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria ieškovas nepasinaudojo. Nei Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, nei atitinkamose CK nuostatose, reglamentuojančiose gyvenamųjų patalpų nuomą, tokia tvarka nėra numatyta. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacijos matyti, kad ji grindžiama iš dalies netinkamu ieškinio dalyko formulavimu ir atitinkamų įrodymų trūkumu, tačiau šios aplinkybės, priklausomai nuo jų pobūdžio, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, gali būti pagrindu ieškinį atmesti, arba nustatyti terminą ieškinio pareiškimo trūkumams šalinti, tačiau ne palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui T. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.