- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- Ik-2170-473/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01330-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- UAB „Gamafondas“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pajūrio administratorių agentūra“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei G. L., atsakovo atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gamafondas“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR ūkio ministerijos administracinės procedūros sprendimą, nurodytą 2010-04-22 rašte Nr. (6.14) A2-1287, ir grąžinti pareiškėjo skundą „Dėl bankroto administratoriaus tinkamumo teikti bankroto administravimo paslaugas“ atsakovui nagrinėti iš naujo.
Skunde (I t., b. l. 1-6) pareiškėja nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad 2010-02-19 raštu Nr. 46 kreipėsi į Ūkio ministeriją su prašymu organizuoti duomenų dėl bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. daromus teisės pažeidimus, vykdant BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankroto administravimą, patikrinimą. 2010-03-09 LR Ūkio ministerijos raštu Nr. (13.3-31)-3-1292 buvo informuota, kad jos prašymas persiųstas Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – Bankroto departamentas ar atsakovas). Bankroto departamentas 2010-04-22 rašte Nr. (6.14) A2-1287 nurodė, kad svarstant pareiškėjos prašymą buvo sudaryta BUAB „Minijos baldų prekyba“ administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ veiklos tikrinimo komisija. Atsižvelgiant į šios komisijos nutarimus, 2010-04-22 direktoriaus įsakymu Nr. V-29 už ĮBĮ 22 str. 1 d. pažeidimą bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. L. K. buvo paskirtas įspėjimas. Dėl duomenų stygiaus nebuvo padarytos išvados dėl skundo dalies, kuria buvo prašoma įvertinti, kad bankroto administratorius nepranešė pareiškėjai, ar bankrutuojanti įmonė vykdys toliau veiklą bendrovės „Gamafondas“ patalpose. Pareiškėjai pasiūlyta, pateikus naujų faktinių duomenų, tuo pačiu klausimu į Bankroto departamentą kreiptis pakartotinai. Likusioje dalyje skundas pripažintas iš esmės nepagrįstu. Atsakovas netinkamai teisiškai kvalifikavo pareiškėjos nurodytus faktus ir dėl to priėmė neteisingą administracinės procedūros sprendimą. Pareiškėja prašė įvertinti, ar bankroto administratorius „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgaliota atstovė L. L. K. gali toliau teikti bankroto administravimo paslaugas dėl daugybinių pažeidimų. Atsakovas turėjo pakankamai faktų ir įrodymų padaryti išvadas, kad šiuo atveju bankroto administratorius grubiai pažeidė teisines nuostatas, elgesio kodeksą, tačiau spręsdamas administracinę procedūrą, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus ir siekė pateisinti prasižengusį bankroto administratorių Atsakovas pripažino, kad administratorius pažeidė pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką ir už jį skyrė įspėjimą L. L. K., tačiau nevertino pareiškėjos nurodytų ypatingų aplinkybių (administratorius melavo kreditoriams, nevykdė dviejų teismo nutarčių), turinčių reikšmės bankroto administratoriaus veiksmų teisiniam kvalifikavimui. Atsakovas nevertino kaip teisės pažeidimo bankroto administratoriaus veiksmų, jam atsisakant sušaukti antrąjį kreditorių susirinkimą, nurodydamas, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 22 str. 3 d., kreditorius turi teisę pasirinkti, ar prašyti, kad kreditorių susirinkimą sušauktų teismas, ar kreiptis su tokiu prašymu į administratorių. Atsakovas klaidingai interpretuoja faktus, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą tik todėl, kad jį atsisakė sušaukti bankroto administratorius. Kreditorius, turintis ne mažiau kaip 10 % kreditorinių reikalavimų, turi teisę kreiptis į bankroto administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą. Toks prašymas administratoriui yra privalomas ir jo tenkinimais nėra siejamas su jokiomis sąlygomis ir (ar) bankroto administratoriaus požiūriu į susirinkimo sušaukimo būtinybę. Šiuo atveju administratorius kreditoriaus prašymo nesirengė vykdyti. Todėl pareiškėjas, gindamasis nuo administratoriaus savivalės, kreipėsi į teismą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Toks kreipimasis nėra laikytinas alternatyvia kreditoriaus pasirinkta susirinkimo sušaukimo galimybe, o tam tikra administratoriaus veiksmų teisinės revizijos forma (pareiškėjas teismui teikė visus įrodymus, kad administratorius vengia sušaukti kreditorinių susirinkimą, kuriame galimai bus nuspręsta kreiptis į tesimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo). 2009-12-04 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nusprendė netvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, nes administratorius nepateikė jos pagrindimo. Teismas išaiškino galimybę bankroto administratoriui kreiptis su šiuo prašymu pakartotinai ir tinkamai jį motyvuoti. Nuo to laikotarpio bankroto administratorius nebeteikė bankroto administravimo paslaugų, ir žodžiu, ir raštu nurodydamas, kad neturi finansinių išteklių, o nemokamai dirbti neketina. Atsakovas įvertino tokį bankroto administratoriaus elgesį kaip netinkamą, bet nevertino šio fakto kaip nuobaudos skyrimo pagrindo. Neaišku, kodėl atsakovas priėmė tokį sprendimą, atsižvelgęs į tai, kad įspėjimas bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui buvo skirtas už įstatymų pažeidimus, šaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą. Atsakovas, pareiškėjo požiūriu, privalėjo vertinti bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiksmus kompleksiškai arba siekti įvertinti bankroto administratoriaus (įgalioto asmens) atskirus padarytus teisės pažeidimus – šiuo atveju pradėti procedūras dėl administratoriaus elgesio kodekso pažeidimų. Per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius neginčijo nė vieno sandorio, nors tiesiogiai iš pareiškėjo gavo duomenis apie sandorius, pažeidžiančius kreditorių interesus, ir juos patvirtinančius dokumentus. Atsakovui yra tiesiogiai pavesta atlikti funkcijas, nuo kurių atlikimo efektyvumo priklauso bankroto administratorių darbo kokybė. Tinkamas administratorių veiklos stebėsenos ir tikrinimo organizavimas sukuria garantijas, kad administratoriai, vykdantys specialias, viešas, tik jiems patikėtas funkcijas, veiks tinkamai, laikysis bankroto administravimą reguliuojančių teisės aktų ir elgesio kodekso reikalavimų. Neadekvati (neproporcinga) atsakovo reakcija į faktus apie bankroto administratorių vykdomus pažeidimus sudaro prielaidas vystytis tokiems reiškiniams kaip bankroto administratorių nebaudžiamumas ir savivalė. Bankroto administratorių veiklos teisėtumas ir skaidrumas turi tiesioginę įtaką bankroto procesų skaičiui ir eigai, nes administratorių nebaudžiamumas (ar neteisingos sankcijos paskyrimas) galimai skatina juos veikti neteisėtai, siekiant užmaskuoti tyčinius bankrotus, įvairius kitus nusikaltimus ar teisės pažeidimus, taip padedant kaltiems asmenims išvengti teisinės atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesilaikė LR viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatytų skundo nagrinėjimo terminų. 2010-03-10 atsakovas neginčijamai buvo gavęs pareiškėjos skundą, persiųstą iš Ūkio ministerijos, ir nuo šios dienos pradėtinas skaičiuoti administracinės procedūros terminas. 2010-04-16 Bankroto departamento raštu (6.14)A2-1228 pareiškėja buvo informuota apie termino administracinei procedūrai pratęsimą, nors 2010-04-16 20 darbo dienų terminas, skirtas administracinei procedūrai, jau buvo pasibaigęs, o pagal terminų taikymo teisėje taisykles, pratęsti gali būti tik nepasibaigę terminai.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (I t., b. l. 63-68) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjos prašymą nagrinėjanti Veiklos tikrinimo komisija nustatė, kad UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (toliau – Administratorius) nepranešė, kad BU AB „Minijos baldų prekyba“ (toliau ir – Įmonė) tęsia sudarytą patalpų, esančių Panevėžyje, prakybos centre „Babilonas“, nuomos sutartį ir atlaisvino jas tik 2009-04-09, tokiais veiksmais padarė virš 89 tūkst. litų nuostolių, tuo tarpu Administratorius paaiškino, kad tarp Įmonės ir pareiškėjos sudaryta patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dar iki Įmonės bankroto bylos iškėlimo. Vėliau šiose patalpose prekybą vykdė kita įmonė, tačiau 2009-04-09 Administratoriaus įgaliotas asmuo atvyko į šias patalpas ir, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, pasiėmė Įmonės kontrahentui priklausančias prekes. Kadangi nei pareiškėja, nei Administratorius nepateikė savo paaiškinimus patvirtinančių dokumentų, todėl Departamentas papildomai kreipėsi į Administratorių, prašydamas šiuos dokumentus pateikti. Administratorius paaiškino, kad šių dokumentų pateikti negali, nes juos 2009-09-18 paėmė Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai ir pateikė tos dienos Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopiją. Esant šioms aplinkybėms Veiklos tikrinimo komisija neturėjo galimybės padaryti išvadų nurodytoje pareiškėjos prašymo dalyje, tačiau pažymėjo, kad LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. numato pareiškėjos teisę pateikus naujų faktinių duomenų pareiškėjui su tuo pačiu klausimu į Departamentą kreiptis pakartotinai. Atsižvelgdamas į Veiklos tikrinimo komisijos nutarimą, Departamentas pripažino, kad išvadų šioje pareiškėjos prašymo dalyje padaryti neįmanoma ir paaiškino, kad vėliau pateikdami naujų faktinių duomenų, Pareiškėja turi teisę pateikti Departamentui pakartotinį prašymą tuo pačiu klausimu. Pareiškėja tokia savo teise pasinaudojo ir pateikė pakartotinį prašymą. Pareiškėjos kreditorinį reikalavimą teismas patvirtino tik 2009-06-17 nutartimi, todėl Veiklos tikrinimo komisija neturėjo pagrindo nagrinėti ar Administratorius pareiškėjai suteikė informaciją pagal 2009-03-06 ir 2009-04-09 raštus. Be to, Administratorius atšaukė 2009-08-25 planuotą Įmonės kreditorių susirinkimą, todėl Veiklos tikrinimo komisija neturėjo pagrindo analizuoti ar prieš šį susirinkimą medžiaga kreditoriams buvo pateikta tinkamai. Veiklos tikrinimo komisija nustatė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas Įmonės kreditorių reikalavimus patvirtino 2009-06-17 nutartimi, vadinasi, pagal LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 str. 1 d. pirmasis Įmonės kreditorių susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2009-07-31. Faktiškai pirmasis Įmonės kreditorių susirinkimas įvyko tik 2009-10-16, t. y. praėjus daugiau kaip dviems su puse mėnesio po įstatymu nustatyto termino pabaigos. Administratorius paaiškino, kad pavėluotai pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė, nes dėl buvusio Įmonės vadovo vengimo perduoti dokumentus negalėjo paruošti išsamios savo veiklos ataskaitos, be to, Administratoriaus įgaliotas asmuo buvo gydomas stacionariai. Veiklos tikrinimo komisija laikė, kad tokie Administratoriaus paaiškinimai nepaneigia ĮBĮ 22 str. 1 d. pažeidimo. Administratorius savo veiklos ataskaitoje galėjo konstatuoti faktą, kad įmonės dokumentų perimti negalėjo, o Administratoriaus įgalioto asmens liga taip pat negali būti ĮBĮ 22 str. 1 d. termino pažeidimą pateisinančia priežastimi, nes Administratorius galėjo įgalioti Įmonę administruoti kitą asmenį. Be to, Administratoriaus įgaliotas asmuo stacionariai buvo pradėtas gydyti tik 2009-08-25, t. y. jau po termino pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti pabaigos. Departamento direktorius 2010-04-22 įsakymu Nr. V-29 už ĮBĮ 22 str. 1 d. pažeidimą nustatytą atlikus BU AB „Minijos baldų prekyba“ bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ veiklos patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotam asmeniui L. L. K. skyrė įspėjimą. Pareiškėjos teiginiai apie Administratoriaus teikiamą melagingą informaciją dėl Mokesčių administratoriaus atliekamo patikrinimo ir dokumentų paėmimo, Departamento nuomonę, galėtų būti vertintini kritiškai. Likusioje dalyje Departamentas, atsižvelgdamas į Veiklos tikrinimo komisijos nutarimus, pareiškėjos skundą pripažino iš esmės nepagrįstu. Veiklos tikrinimo komisija pažymėjo, kad įstatymas nenustato termino, per kurį administratorius privalo įvykdyti kreditoriaus reikalavimą sušaukti Įmonės kreditorių susirinkimą, tačiau visais atvejais įvykdymo terminas turi būti protingas. ĮBĮ 22 str. 3 d. nustato, kad kitus, t. y. išskyrus pirmąjį, kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Pareiškėja, būdama Įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku ir pati turėjo teisę sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau ja kažkodėl nepasinaudojo. Veiklos tikrinimo komisija laikė, kad pareiškėja pagal ĮBĮ 22 str. 3 d. turėjo teisę pasirinkti iš ko reikalauti sušaukti antrąjį kreditorių susirinkimą: iš Administratoriaus ar iš teismo. Tokį reikalavimą pateikdama teismui, pareiškėja netiesiogiai atsisakė reikalavimo, kad kreditorių susirinkimą šauktų Administratorius. Klaipėdos apygardos teismas 2009-03-19 nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir įpareigojo Administratorių sušaukti Įmonės kreditorių susirinkimą, tačiau Administratorius dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą. Įmonės kreditorių susirinkimas 2009-10-16 svarstė klausimą dėl kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos nustatymo, tačiau patvirtino tik informacijos apie kreditorių susirinkimą, jo tvarką, datą ir vietą bei medžiagos, teikiamos kreditorių susirinkimui, pateikimo terminus, o pati kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka taip ir liko nenustatyta. Departamentas atkreipė Administratoriaus dėmesį į tai, kad administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtinimas ir pavedimo sutarties nepasirašymas negali pateisinti teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad drausminė nuobauda Administratoriui paskirta už kitą pažeidimą, į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių komisiją dėl nuobaudos skyrimo už galimus Bankroto administratorių elgesio kodekso pažeidimus nesikreipė, tokia administratoriaus pozicija buvo sąlygota pirmajame įmonės kreditorių susirinkime kreditorių priimto nutarimo (pareiškėjos iniciatyva) netvirtinti administravimo išlaidų, motyvuojant tokį nutarimą tuo, kad kitame kreditorių susirinkime siūloma kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo. Po Veiklos tikrinimo komisijos posėdžio Administratorius patikino, kad tikrina Įmonės sandorius ir Departamentas neturėjo pagrindo abejoti tokiu jo paaiškinimu. Klaipėdos apygardos teismas 2009-11-24 nutartimi Įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-11 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi pareiškėja ir iš teismų nutarčių nematyti, kad Administratorius tokiam prašymui būtų prieštaravęs ar trukdęs, tuo labiau, kad ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p. numato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo. Pareiškėja pasinaudojo šia įstatymo jam suteikta teise ir tai nesudaro Departamentui pagrindo manyti, kad Administratorius būtų pažeidęs įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Departamentas nenustatė reikšmingų ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytų teisės aktų pažeidimų, todėl neturėjo pareigos kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo. Be to, šio klausimo sprendimas liečia tik Departamento ir bankroto administratoriaus teises ir pareigas. Departamentas nustatė ĮBĮ 22 str. 3 d. pažeidimą ir todėl administratoriaus įgaliotam asmeniui buvo skirtas įspėjimas, tačiau toks Departamento sprendimas pareiškėjai jokių teisinių padarinių nesukėlė. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 str., 2010-04-06 pratęsė 10 darbo dienų, t. y. iki 2010-04-22, ir apie tai 2010-04-16 d. raštu Nr. (6.14)A2-1228 pranešė pareiškėjai, todėl prašymo nagrinėjimo terminai nepažeisti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (II t., b. l. 1-2, 23) nurodė, kad skundžiamas Įmonių bankroto valdymo departamento raštas Nr. (6.14) A2-1287 yra administracinės procedūros pagrindu priimtas sprendimas (LR viešojo administravimo įstatymo 16 str. 1 d.), nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui, o sukeliantis pasekmes tik trečiajam asmeniui, UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d., minėtas raštas negali būti laikomas administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (patvirtintos Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377) 19 p. nustato, kad departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo. Šiuo klausimu pareiškėja neturi reikalavimo teisės, nes tie santykiai jos teisių ir teisėtų interesų neįtakoja (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-2589-142/09). Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Kadangi reikalavimai, kuriais prašoma konstatuoti tam tikrą padėtį, administraciniuose teismuose nenagrinėtini, administracinė byla turi būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Pareiškėja skundžia atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) 2010-04-22 raštą Nr. (6.14) A2-1287, kuriuo atsakovas pagal kompetenciją išnagrinėjo 2010-02-19 pareiškėjos prašymą Nr. 46 „Dėl bankroto administratoriaus tinkamumo teikti bankroto administravimo paslaugas“.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2010-02-19 kreipėsi į atsakovą (prašymas Nr. 46), prašydama įvertinti jos nurodytus faktus dėl bankroto administratoriaus veiklos ir juos teisiškai kvalifikuoti bei įvertinti, ar bankroto administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ gali teikti bankroto administravimo paslaugas (I t., b. l. 11-14). Pareiškėja nurodė, kad: 1) bankroto administratorius, pažeisdamas LR įmonių bankroto įstatymų reikalavimus ir nevykdydamas 2009-06-17 ir 2009-09-25 Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, vėlavo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, teikė kreditoriams melagingą informaciją, kad susirinkimo sušaukimui trukdo faktas, jog bankrutuojančios bendrovės dokumentus yra paėmusi Klaipėdos apskrities VMI; 2) bankroto administratorius sistemingai neteikė pareiškėjai kaip suinteresuotam asmeniui, o vėliau ir kaip kreditoriui informacijos apie tai, ar bankrutuojanti bendrovė tęs veiklą pareiškėjos patalpose, ir dėl to pareiškėja patyrė 89 269,00 litų nuostolių; 3) bankroto administratorius nevykdė pareiškėjos prašymo pateikti duomenis apie bankrutuojančios bendrovės sandorius, nevykdė kreditorių susirinkimo pirmininko prašymo ir nešaukė antrojo kreditorių susirinkimo, kuriame turėjo būti sprendžiamas bankroto administratoriaus keitimo klausimas, aiškindamas, kad teismas nėra patvirtinęs administravimo išlaidų sąmatos, o kai kreditorių susirinkimą šaukti įpareigojo teismas, apskundė šią teismo nutartį. Pareiškėja taip pat prašė atsižvelgti į faktą, kad bankroto administratoriaus administruojamas BUAB „Minijos baldų prekyba“ bankrotas pareiškėjo iniciatyva yra įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintas tyčiniu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, surinko įrodymus apie bankroto administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir jo įgalioto asmens L. L. K. veiksmus ir, atlikęs tyrimą, atsakė pareiškėjai skundžiamu 2010-04-22 raštu Nr. (6.14) A2-1287 „Dėl BUAB „Minijos baldų prekyba“ (b. l. 51-53). Atsakovas nurodė, kad prašymo dalyje dėl disponavimo įmonės turtu, išvadų padaryti neįmanoma, nes nei pareiškėjas, nei administratorius negalėjo pateikti savo paaiškinimus patvirtinančių dokumentų, ir paaiškino, kad vėliau pateikdama naujų faktinių duomenų, pareiškėja turi teisę pateikti Departamentui pakartotinį prašymą tuo pačiu klausimu. Išnagrinėjusi faktines aplinkybes dėl pirmojo kreditorių susirinkimo, atsakovė nustatė, kad nesilaikydama įstatyme nustatyto termino pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti, administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 22 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, 2010-04-22 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-29 bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. L. K. buvo paskirtas įspėjimas. Likusioje dalyje Departamentas, atsižvelgdamas į Veiklos tikrinimo komisijos nutarimus, pareiškėjos skundą pripažino iš esmės nepagrįstu. Nurodė, kad pareiškėjas pagal ĮBĮ 22 str. 3 d. turėjo teisę pasirinkti, iš ko reikalauti sušaukti antrąjį kreditorių susirinkimą: iš administratoriaus ar iš teismo. Tokį reikalavimą pateikdamas teismui, pareiškėja netiesiogiai atsisakė reikalavimo, kad kreditorių susirinkimą šauktų administratorius. Atsakovas taip pat atkreipė administratoriaus dėmesį, kad administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtinimas ir pavedimo sutarties nepasirašymas negali pateisinti teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad drausminė nuobauda administratoriui paskirta už kitą pažeidimą, į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių komisiją dėl nuobaudos skyrimo už galimus Bankroto administratorių elgesio kodekso pažeidimus nesikreipė. Nurodė, kad pareiškėja pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo, administratorius tokiam prašymui neprieštaravo, todėl nėra pagrindo manyti, kad administratorius būtų pažeidęs įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.
Kaip matyti iš atsakovo 2010-04-29 rašto Bankrotų ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai (I t., b. l. 81), Departamento direktorius 2010-04-22 įsakymu Nr. V-29 už ĮBĮ 22 str. 1 d. pažeidimą nustatytą atlikus BU AB „Minijos baldų prekyba“ bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ veiklos patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgaliotam asmeniui L. L. K. skyrė įspėjimą.
Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos 2010-02-19 skundą (prašymą), 2010-03-25 d. įsakymu Nr. V-23 (I t., b. l. 26) sudarė BU AB „Minijos baldų prekyba“ administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ veiklos tikrinimo komisiją. Komisija vertino pateiktą medžiagą, rinko ir vertimo papildomus įrodymus (I t., b. l. 71-196). Atsakovas savo kompetencijos ribose ištyrė jame nurodytas faktines aplinkybes ir įvertino išdėstytų argumentų pagrįstumą ir administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiksmų teisėtumą. Teismas daro išvadą, kad atsakovas išsamiai ir detaliai atsakė į pareiškėjos skundą.
Pareiškėjos 2010-02-19 prašymą Nr. 46 atsakovas gavo 2010-03-09. Departamento direktoriaus 2010-03-25 įsakymu Nr. V-23 (I t., b. l. 26) sudarytai Veiklos tikrinimo komisijai pavesta iki 2010-04-06 pateikti patikrinimo išvadas. Komisijos posėdyje 2010-04-01 paaiškėjo, kad iš tikrinamo administratoriaus būtina pareikalauti papildomos medžiagos, todėl komisijos prašymu terminas patikrinimo išvadoms pateikti 2010-04-06 sprendimu pratęstas iki 2010-04-16, o pareiškėjos skundo išnagrinėjimo terminas pratęstas iki 2010-04-22, apie tai atsakovė 2010-04-16 raštu Nr. (6.14)A2-1228 pranešė pareiškėjai (I t., b. l. 88, 89). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai apie LR viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatyto administracinės procedūros termino pažeidimą nepagrįsti. Šie nustatyti faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai ir laiku atliko jam pagal kompetencija priskirtus veiksmus.
LR ABTĮ 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis šio įstatymo 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Įmonių bankroto valdymo departamentą iš naujo išnagrinėti jos 2010-02-19 skundą „Dėl bankroto administratoriaus tinkamumo teikti bankroto administravimo paslaugas“.
Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377, 19 p. nustatyta, kad departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo. Atsakovas tokių pažeidimų nenustatė, todėl neturi pareigos kreiptis į komisiją su tokiu teikimu. Be to, šio klausimo sprendimas įtakoja tik departamento ir bankroto administratoriaus tarpusavio santykius. Departamento direktoriui suteikta teisė už teisės aktų pažeidimus ir kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus patikrinimą, administratoriaus įgaliotam asmeniui skirti nuobaudas. Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 p. nustatyta, kad departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ir kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos patikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (jo įgaliotam asmeniui) vieną iš nuobaudų: įspėjimą ar viešai skelbiamą įspėjimą. Šiuo atveju, atsakovas nustatęs ĮBĮ 22 str. 3 d. pažeidimą, administratoriaus įgaliotam asmeniui skyrė įspėjimą. Pareiškėjai toks atsakovo sprendimas jokių teisinių padarinių nesukėlė, nes reguliavo tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens santykius. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo, tie santykiai neturi įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėja, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, turi galimybę pakeisti bankrutuojančios įmonės administratorių ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 22 str. 3 d. pareiškėja gali sušaukti kreditorių susirinkimą, o pagal ĮBĮ 23 str. 13 p. kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Taigi pareiškėja savo teisių gynybą, siekiant pakeisti bankroto administratorių, gali realizuoti aukščiau nurodytu būdu.
Atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas nenustatė, kad atsakovas nevykdytų ar netinkamai vykdytų jam įstatymo nustatytas funkcijas, todėl, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Gamafondas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.