Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-05-18 nuosprendžio, kuriuo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2009-10-11, apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnų pagrįstai ir teisėtai paprašytas nesikeikti bei nutraukti fizinį smurtą prieš žmoną D. G., teisėtiems reikalavimams nepakluso, t. y. tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, bandant uždėti antrankius, rankomis smūgiavo per rankas, taip pasipriešino valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patruliui K. B..

R. G. tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2009-10-11, apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus, policijos pareigūnų pagrįstai ir teisėtai paprašytas nesikeikti bei nutraukti fizinį smurtavimą prieš žmoną D. G., teisėtiems reikalavimams nepakluso, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip pasipriešino valstybės tarnautojui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus vyr. patruliui E. B..

R. G. nuteistas ir už tai, kad 2009-10-11, apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulį K. B. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus vyr. patrulį E. B..

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, kadangi yra įsitikinęs, jog nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas nepadarė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė vienodus parodymus, kad 2010-10-11 vakare buvo savo namuose ir gulėjo lovoje. Išgirdęs kaip į kiemą įvažiavo automobilis, išėjo į lauką ir pamatė, kad tai policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur yra jo žmona, o kai jis atsakė, kad nežino, jam buvo liepta sėsti į automobilį, ką jis ir padarė. Tačiau kada policijos pareigūnai jam pasakė, kad jam teks važiuoti į policiją, tada jis iš jų automobilio išlipo, pareiškė, jog niekur nevažiuos, nes suprato, kad nieko blogo nepadarė ir policijos pareigūnams jį vežti į policiją nėra jokio pagrindo. Po to pareigūnai jam užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Nei prieš tai, nei dedant antrankius, tyčia policijos pareigūnams nesmūgiavo ir kojomis nesispardė, neturėjo tyčios priešintis, nesiekė panaudoti fizinio smurto prieš pareigūnus, o tik stengėsi išvengti sulaikymo, todėl netyčia galėjo koja užkliūti pareigūną, tuo labiau, kad pareigūnai buvo dviese ir fiziškai už jį stipresni, prieš juos naudoti fizinį smurtą jam nebuvo prasmės. Nuteistasis neneigia, kad galėjo susikeikti, kai jam buvo dedami antrankiai, tačiau pareigūnų tyčia neįžeidinėjo. Apeliantas nurodo, kad įvykio dieną tarp jo ir žmonos jokio konflikto nebuvo, konfliktas buvo prieš savaitę. Be to, jo žmona su pareiškimu į policiją nesikreipė ir policijos į namus nekvietė.

Nuteistojo R. G. nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. jo veiką pagal LR BK 286 str. ir 290 str. kvalifikavo nepagrįstai. Jo veika turėjo būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d. Apelianto tvirtinimu, jis buvo nuteistas iš esmės remiantis tik policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (teismo medicininių išvadų), kad nurodytu laiku policijos pareigūnams K. B. ir E. B. jis (R. G.) būtų padaręs kokius nors kūno sužalojimus (kraujosruvas ar panašiai), suplėšęs jų uniformas ar padaręs kitus kokius nors materialinius nuostolius. Nuteistasis nurodo, kad minėti pareigūnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jie jam jokių pretenzijų neturi. Nuteistasis tvirtina, kad jis jokių veiksmų ryšium su pasipriešinimu valstybės tarnautojams ir jų įžeidimu neatliko, todėl kaltu pagal LR BK 286 str. ir 290 str. pripažintas nepagrįstai, pažymi, kad anksčiau neteistas, dirba, išlaiko šeimą, kurioje santykiai normalūs.

Nuteistasis R. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-05-18 apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jį dėl nusikaltimų, numatytų BK 286 str., 290 str. išteisinti.

Atsikirtime į nuteistojo R. G. apeliacinį skundą Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Sigitas Lečas pažymi, kad nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo ar jo gynėjo skundų dėl policijos pareigūnų K. B., E. B. veiksmų prokuratūra negavo. Liudytojas J. L. patvirtino, kad policijoje buvo gautas pranešimas apie šeimyninį konfliktą (duomenys neskelbtini), todėl ten nuvyko policijos pareigūnai E. B., K. B.. Apie netinkamą nuteistojo elgesį prieš policininkus patvirtino ne tik liudytojas J. L., bet ir liudytoja M. R.. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde neigė, jog pasipriešino valstybės tarnautojams ir juos įžeidė, tvirtino, jog jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 187 str. 2 d., teigė, jog policijos pareigūnai pristatyti jį jėga į policijos įstaigą jokio juridinio pagrindo neturėjo, tačiau nuteistojo kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo R. G. nusikalstamos veikos pagal BK 286 str. ir 290 str. kvalifikuotos teisingai.

BK 286 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui. Pasipriešinimas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek ir pasyviai, neklausant teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Pasipriešinimas galimas tik dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant jį pavartoti. Pasipriešinimas fiziniu smurtu gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tuomet, kai toks asmuo eina įstatymu jam pavestas pareigas. Tai reiškia, kad jie veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Įstatymų leidėjas sudėtyje nenumato pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina jį pavartoti.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šio nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokiu įžeidimu kėsinamasi į normalią savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat ir į jo garbę bei orumą. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, nukentėjusiojo statusas negali būti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus – tokiais atvejais atsakomybės už minėtų pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį.

Nuteistasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio dieną su žmona jokio konflikto nebuvo, miegodamas išgirdo, kad į kiemą atvažiavo automobilis. Pamatęs policininkus, išėjo į kiemą. Kai policijos pareigūnai jo paklausė, kas yra kitame pastate, jis pasiūlė išsiaiškinti patiems. Policijos pareigūnams paprašius sėsti į jų tarnybinį automobilį, jis įsėdo, tačiau paskui išlipo ir pasakė, kad niekur nevažiuos. Policijos pareigūnai jam užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą. Prieš pareigūnus fizinio smurto nevartojo, pareigūnams smūgių nesudavė, tik susikeikė ir pavadino juos obuoliais, nes nenorėjo važiuoti į policijos komisariatą, jis nieko blogo nepadarė. Nuteistasis teigė, jog nežinojo, kad policiją iškvietė uošvė (b. l. 45–47, 78).

Nuteistojo R. G. parodymus, jog jis prieš savo pareigas einančius policijos pareigūnus smurto nevartojo ir jų neįžeidinėjo, paneigia nukentėjusiųjų policijos pareigūnų E. B., K. B., liudytojų J. L. ir M. R. parodymai, kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis policijos pareigūnas E. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą, kad vyras muša žmoną. Nuvykę su kolega K. B. į įvykio vietą, pamatė nuteistąjį, kurio paklausė, kas atsitiko. Su nuteistuoju susikalbėti buvo neįmanoma, jis pradėjo juos įžeidinėti. Kitame pastate buvo nuteistojo žmona, kuriai po akimis matėsi mėlynės, ji buvo išsigandusi ir laukė, kol sugrįš sūnus. Žmona rašyti pareiškimą atsisakė, todėl nuteistojo į policijos įstaigą niekas nesiruošė vežti. Tačiau nuteistasis nenurimo, juos įžeidinėjo, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nuteistasis buvo perspėtas net kelis kartus, kad nustotų keiktis bei juos įžeidinėti. Tačiau nuteistajam nesiliovus jų keikti bei įžeidinėti, jie paprašė nuteistojo, kad šis atsisėstų į jų automobilį. Nuteistąjį vedant prie automobilio, jis pradėjo priešintis, vadino juos necenzūriniais žodžiais, kolegai sudavė per rankas, todėl nuteistajam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nors policijos pareigūnai įvykio vietoje turėjo alkotesterį, tačiau nuteistajam dėl jo pasipriešinimo girtumo nustatyti negalėjo, nuteistasis vartojo necenzūrinius žodžius ir jau pristačius į policijos įstaigą (b. l. 79).

Nukentėjusysis policijos pareigūnas K. B. teisiamajame posėdyje parodė analogiškas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis K. B. patvirtino, jog nuteistasis R. G. buvo girtas, juos įžeidinėjo ir keikė įvairiais žodžiais, todėl dėl tokių veiksmų buvo įspėtas, jog, jei nesiliaus, bus nuvežtas į skyrių. K. B. parodė, kad sulaikant nuteistasis muistėsi, jam spyrė, tačiau jis smūgio išvengė, uždedant nuteistajam antrankius, nuteistasis trenkė jam per rankas, į krūtinę, buvo labai agresyvus ir bandė smūgiuoti net su galva. Nuteistajam jo teisės buvo išaiškintos, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 79).

Nukentėjusieji E. B. ir K. B. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir tarnybiniuose pranešimuose, kuriuos parašė iškart po įvykio (b. l. 5–6, 7).

Liudytoja M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji įvykio metu girdėjo ne viską, bet girdėjo, jog policijos pareigūnai nuteistajam R. G. liepė eiti miegoti, tačiau nuteistasis juos vadino gaidžiais, obuoliais. Po to policijos pareigūnai nuteistajam uždėjo antrankius (b. l. 80).

Liudytojas policijos pareigūnas J. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad į Klaipėdos rajono PK budėtojų dalį paskambino susijaudinusi nuteistojo uošvė ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas, dukros vyras muša savo žmoną. Jis į įvykio vietą išsiuntė artimiausią ekipažą. Nuteistasis pristatytas į policijos komisariatą keikėsi, tačiau perspėtas apsiramino (b. l. 79).

Policijos informacinio registro duomenys patvirtina, kad 2009-10-11 19.02 val. Klaipėdos rajono PK buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl ten vykstančio šeimyninio konflikto (b. l. 33–34).

Iš aptartų įrodymų akivaizdu, jog gavę pranešimą iš Klaipėdos rajono PK budinčios dalies, policijos pareigūnai E. B. ir K. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini), ir neabejotinai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas. Ne tik iš nukentėjusiųjų policijos pareigūnų, bet ir iš liudytojos M. R. parodymų matyti, kad policijos pareigūnai nuteistąjį ramino, liepė eiti miegoti, tačiau nuteistasis juos įžeidinėjo įvairiais žodžiais, o liepus nesikeikti ir jų neįžeidinėti, nuteistasis policijos pareigūnams nepakluso. Ir pats nuteistasis R. G. prisipažino, kad susikeikė, policijos pareigūnus pavadino obuoliais. Liudytojos M. R. parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog nuteistasis juos įžeidinėjo, todėl dėl tokio nuteistojo elgesio policijos pareigūnai privalėjo surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau vedant į tarnybinį automobilį nuteistasis R. G. priešinosi, uždedant antrankius, policijos pareigūnui K. B. spyrė koja, trenkė per rankas bei sudavė į krūtinę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad dėl nuteistojo R. G. elgesio policijos pareigūnai įvykio vietoje ne tik kad neturėjo galimybių nuteistajam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau negalėjo alkotesteriu patikrinti ir nuteistojo girtumo, todėl jis į policijos komisariatą buvo nuvežtas pagrįstai ir teisėtai. Esant nustatytoms aplinkybėms, reikia pripažinti, kad policijos pareigūnai specialiąsias priemones – antrankius – panaudojo neperžengdami Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje nustatytų bendrųjų prievartos panaudojimo sąlygų, veikė teisėtai.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis R. G. dėl valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų – įžeidinėjimo, pasipriešinimo jiems fiziniu smurtu yra kaltas, pagrįsta. Nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. kvalifikuotos teisingai.

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.