Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2-235-587/ 2011m.Proceso Nr. 2-05-3-09084-2010-4Proc. sprendimo kategorija :1.2; 3.1; 3.2; 3.4; 15.3.1; 116.1

2011 m.Sausio 25 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ atstovui Audriui Lukoševičiui, atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos atstovui T. R., trečiajam asmeniui O. D.

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities profesinei sąjungai, trečiajam asmeniui O. D. dėl pripažinimo neteisėtu atsisakymą duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei įpareigojimo duoti sutikimą ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Ieškovas UAB „Lukoil Baltija“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti Kauno apskrities profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo jo darbuotojai O. D. neteisėtu bei įpareigoti Kauno apskrities profesinę sąjungą duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo O. D., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas ieškinį palaiko pilnai. Paaiškino, bei ieškinyje nurodoma, kad telefonu buvo gautas pranešimas, jog jų tinklo degalinėje esančioje Ateities pl. 37, Kaune nėra išduodami „Ermitažo“ kasos kvitai. Buvo atliktas tos dienos vaizdo medžiagos peržiūrėjimas, kurio metu ieškovo darbuotojai nustatė, kad trečiasis asmuo O. D. tikrai neišdavinėjo šių kvitų klientams, t.y. padarė darbo drausmės pažeidimus, ko pasekoje jos buvo paprašyta parašyti pasiaiškinimą, ji pasiaiškinimą pateikė, nurodydama, kad „Ermitažo“ kasos kvitus atiduodavo ne visada. Ieškovas įvertinęs darbo drausmės pažeidimą, pakartotinai patikrinęs vaizdo medžiagą, atsižvelgdamas į degalinės vadovo tarnybinį pranešimą priėmė sprendimą skirti trečiajam asmeniui O. D. drausminę nuobaudą – papeikimą. Kadangi ji yra profesinės sąjungos narė, tai ieškovas kreipėsi į atsakovą – Kauno apskrities profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui O. D.. Atsakovas atsisakė šį sutikimą duoti motyvuodamas tuo, kad degalinės darbuotojai nebuvo supažindinti su „Ermitažo“ akcijos taisyklėmis, todėl drausminė nuobauda negali būti skiriama. Mano, kad šis atsisakymas yra nepagrįstas, todėl su ieškiniu kreipėsi į teismą. Mano, kad atsakovas neturi spręsti nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimo, taip pat yra sukuriamos sąlygos pažeidimus tęsti, bei sudaroma nebaudžiamumo darbo kolektyve atmosfera. Atsakovas turi tik nustatinėti ar nuobauda nėra skiriama dėl su darbinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių – dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Be to trečiasis asmuo O. D. buvo pasirašytinai supažindinta su ieškovo nurodymu atiduoti kasos kvitus (visus, t.y. ar jie „Ermitažo“ ar kitokie) klientams, o būtent „Ermitažo“ čekiai jos buvo neišmetami o sudėti dėžutėje prie kasos.

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino bei atsiliepime nurodo, kad ieškovas nori susidoroti su atsakovo nariais. Jis gavęs informaciją apie jo darbuotojos O. D. išrinkimą į profesinės sąjungos veikiančios ieškovo įmonėje komitetą 2010-02-19 jau 2010-04-09 pradeda drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. Ši aplinkybė svarbi nustačius dar kitą faktą, kad keturi iš penkių profesinės sąjungos narių ieškovo buvo nubausti drausminėmis nuobaudomis. Be to dėl trečiojo asmens veiksmų telefonu kreipėsi nenustatytas asmuo, taigi neaišku ar iš viso kas kreipėsi, taip pat nenustatyta, kad buvo padaryta jos veiksmais žala, niekas tų kvitų nereikalavo, klientai jų tiesiog nelaukė, išeidavo, iš esmės darbdavio interesai pažeisti nebuvo. Mano, kad trečiąjį asmenį norima nubausti dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, nėra jokio juridinio pagrindo skirti nuobaudą, jo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo komiteto narei O. D., todėl atsakovas neduodamas sutikimo siekia ją apsaugoti nuo darbdavio savivalės. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo O. D. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ji dirba pas ieškovą kasos operatore, yra išrinkta į atsakovo renkamojo komiteto narius, dėl to ją ir norima nubausti. Dėl „Ermitažo“ kvitų neatidavimo klientams, paaiškino, kad būdavo, kad jų neatiduodavo, bet ne specialiai ar norėdama pasipelnyti, o todėl kad klientai paprasčiausiai skubėdavo ir jų nesulaukdavo arba palikdavo. Su taisyklėmis dėl kvitų atidavimo buvo supažindinta. Visus čekius kurie lieka padeda prie kasos, paskui išmeta į šiukšlių dėžę. „Ermitažo“ čekiai buvo sudėti į dėžutę, kartais ateina žmogus ir paprašo šių čekių, tai atiduoda. Būna kad žmogus paima pirmą čekį, o „Ermitažo“ čekio neima. Jio žinojo, kad degalinėje yra filmuojama.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo O. D. dirbo pas ieškovą nuo 2007-06-20 degalinės operatore, tai matyti iš darbo neterminuotos sutarties (b.l. 44-46). Su ieškovo darbo tvarkos taisyklėmis bei operatoriaus pareiginiais nuostatais ji buvo supažindinta (b.l.67-85). Kauno apskrities profesinė sąjunga 2010-02-19 informavo raštu ieškovą, kad į jos komitetą yra išrinkta jo darbuotoja O. D., t.y. trečiasis asmuo šioje byloje (b.l. 8). Ieškovo atstovas bei ieškovo darbuotojas liudytojas R. I. nurodė, kad telefonu buvo gautas nusiskundimas kad jų tinklo degalinėje esančioje Ateities pl. 37, Kaune (kurioje dirba trečiasis asmuo O. D.) yra neišduodami „Ermitažo“ kvitai, ko pasekoje buvo surašytas tarnybinis pranešimas, patikrinta nusiskundimo dienos vaizdo medžiaga, kadangi degalinės viduje yra filmuojama, ko pasekoje buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo iš tikrųjų klientams ne kartą neišdavė minėtų kvitų (b.l. 12, 9), jie buvo dedami į dėžutę, ką pripažino ir pati O. D.. Vaizdo medžiagos tikrinimą pasirašė ir nustatė pažeidimus Degalinių vadybininkas R. I. (b.l. 9). 2010-04-09 ieškovas pateikė reikalavimą trečiajam asmeniui O. D. pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį ji pasirašė (b.l. 10). 2010-04-12 O. D. pateikė ieškovui pasiaiškinimą, kuriame nurodo, kad kadangi Kauno mieste nėra UAB „Ermitažas“ tai daugelis klientų kategoriškai atsisako šiuos „Ermitažo“ pinigus paimti, juolab kad jie atspausdinami vėliau nei kasos čekis, juos ji padėdavo į šoną, kadangi nėra informuota kaip su jais elgtis, be to klientas gali jo sugrįžti paimti. 2009-02-10 ieškovo generalinio direktoriaus pavaduotojas išleido nurodymą Nr. 8 dėl kontrolės kad klientui būtų atiduodami kasos kvitai, kad jų neatidavimas bus traktuojamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (b.l. 14), su šiuo nurodymu trečiasis asmuo O. D. pakartotinai supažindinta pasirašytinai (b.l. 15). Pakartotinai vaizdo medžiagos analizę atliko Degalinių vadybininkas L. N., kuris užfiksavo tą pačią situaciją ir kvitų neatidavimą klientams kaip ir prieš tai tikrinęs degalinės vadovas R. I. (b.l. 16). Pateikti kvitai rasti prie kasos, kurie patvirtina, kad lentelėje jų nurodytas neišdavimo laikas sutampa (b.l. 17-19). Trečiasis asmuo patvirtino, kad tą dieną ji dirbo kartu su operatore L. B., kuri už analogiškus pažeidimus buvo nubausta drausmine nuobauda. 2010-04-20 raštu Nr. 04/213 ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas visas aplinkybes dėl šio įvykio, prašydamas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą operatorei O. D. (b.l. 20). 2010-05-03 raštu Nr. K-180 atsakovas atsisakė šį sutikimą duoti motyvuodamas tuo, kad O. D. nebuvo supažindinta su UAB „Ermitažas“ akcijos taisyklėmis, šis nesutikimas iš esmės nepažeidžia darbdavio intereso, atsakovas šios drausminės nuobaudos skyrimą sieja su darbuotojos veikla profesinėje sąjungoje (b.l. 21). Kaip matyti iš sutarties Nr. E-3/KJU 10 02 25-001 tarp ieškovo ir UAB „Ermitažas“ buvo sudaryta sutartis, kuria abi sutarties šalys siekdamos pritraukti daugiau klientų bei abipusiai naudingų taisyklių susitarė kad ieškovas išduoda „Ermitažo“ pinigus savo degalinių klientams, o Ermitažas pirkėjams pateikusiems Ermitažo centruose Ermitažo pinigus taiko nuolaidas perkant prekes, o šaliai pažeidus šiuos susitarimus be įsipareigojimus sutartyje yra numatyta šalių atsakomybė (b.l. 22-27). Kaip matyti iš 2010-04-16 ieškovo įsakymo analogiškai nustačius pažeidimus su O. D. tą pačią dieną dirbusiai operatorei L. B. skirta nuobauda – pareikštas papeikimas, su kuria ji supažindinta bet nesutiko (b.l. 28). Byloje yra pateiktas nurodymas dėl kasos čekių bei UAB „Ermitažo“ akcijos taisyklės (b.l. 86-88), dėl kurių supažindinimo pasirašytinai trečiojo asmens parašo nėra, trečiasis asmuo teigia su šiais dokumentais nesusipažinusi, ieškovo atstovas nurodo, kad vadovybė su šiais dokumentais operatores buvo tikrai supažindinusi ir apie juos operatorės buvo informuotos.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausminę nuobaudą darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Įstatymo nuostata, numatanti sutikimo gavimą skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamajam nariui, turi būti suprantama kaip papildoma garantija tokiam darbuotojui ir pačiai profesinei sąjungai, kad asmenys, aktyviai dalyvaujantys profesinės sąjungos veikloje, neturėtų būti dėl to diskriminuojami ar kitaip ribojamos jų teisės tiesioginiame darbe. Minėta teisės norma nėra skirta riboti darbdavio teisę taikyti darbuotojams drausminę atsakomybę, kai nustatomas darbo drausmės pažeidimas. Taigi atsakovė, spręsdama dėl sutikimo taikyti drausminę atsakomybę trečiajam asmeniui, turėjo teisę susipažinti su visa medžiaga, kuria darbdavys grindžia savo prašymą, ir įvertinti, kokiais nustatytais faktais darbdavys remiasi, siekdamas taikyti drausminę atsakomybę, ar drausminės atsakomybės taikymas nėra kaip nors susijęs su trečiojo asmens dalyvavimu nepriklausomos profesinės sąjungos veikloje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas drausminės atsakomybės taikymą pagrindė prašyme duoti sutikimą atsakovui nurodydamas konkrečias aplinkybes apie įvykį, dėl kurio prašoma duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui bei pateikė direktoriaus pavaduotojo nurodymą „dėl prekybos taisyklių pažeidimo“, deglinės darbuotojų raštiško susipažinimo su šiuo nurodymu lapo kopiją (b.l. 20). Atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą O. D., savo atsisakymą duoti sutikimą motyvuoja tuo, kad esamos degalinės darbuotojai nebuvo supažindintinu UAB „Ermitažas“ akcijos taisyklėmis, kad profesinės sąjungos nesutikimas skirti drausminę nuobaudą nepažeidžia esminio darbdavio intereso, bei kad šis drausminės nuobaudos skyrimas sietinas su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (b.l. 21). Teismas daro išvadą, kad šis atsisakymas nėra pagrįstas, kadangi nėra aišku kaip atsakovas nustatė, kad O. D. nebuvo supažindintinu UAB „Ermitažas“ akcijos taisyklėmis, jis to nenurodė, be to ir iš ieškovo prašymo matyti, kad apie tai prašyme nebuvo kalbama. Be to kaip matyti atsakovas jau imasi spręsti ar ši nuobauda yra pagrįsta ar ne, kai tuo tarpu jis nuobaudos skyrimą turi sieti bei įrodinėti, kad nuobaudos skyrimas siejamas su trečiojo asmens O. D. veikla profesinėje sąjungoje, nes tik dėl jos kaip renkamojo organo narės veiklos, šis sutikimo reikalingumas ir yra numatyta įstatymo, tam kad apsaugoti profesinės sąjungos aktyvų narį nuo persekiojimo už savo veiklą profsąjungoje, o ne nuo darbo metu, su darbo santykiais susijusių drausminių nuobaudų paskyrimo. Teismas mano, kad atsakovui pritrūkus duomenų dėl trečiojo asmens veiksmų, dėl kurių prašomas sutikimas skirti drausminę nuobaudą, jis galėjo jų papildomai prašyti pas ieškovą, tačiau to nepadarė, tik laiko, kad jos skyrimas siejamas su trečiojo asmens dalyvavimu atsakovo veikloje. Įrodymų apie tai atsakovas byloje nepateikė (CPK 177, 178 str.). Tai kad trečiasis asmuo O. D. neatidavė ieškovo klientams „Ermitažo“ čekių, ji pati pripažino, tik nurodė tam tikras aplinkybes dėl ko jų nepadavė. Tačiau šioje byloje teims nesprendžia nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimo. Atsisakydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų duomenų ir nepateikė argumentų, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų diskriminuojančio pobūdžio, t. y. būtų siekiama riboti trečiojo asmens teises dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje. Todėl teismas daro išvadą, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, neteisėtai ribojantis darbdavio teises, kadangi darbdavys turi teisę pasirinkti, kaip organizuoti darbą, ir profesinė sąjunga negali varžyti darbdavio laisvės, dėl darbo organizavimo. Taip pat pažymėtina, kad teisė skirti drausmines nuobaudas, spręsti dėl jų pagrįstumo, yra išimtinė darbdavio kompetencija, o asmuo, nesutikdamas su drausminės nuobaudos skyrimu, ją gali skųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK 240–242 str.). Spręsdamas šį ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos drausminės nuobaudos pagrįstumo klausimo, aiškinamasi tik, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas. Taigi darytina išvada, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti drausminę nuobaudą renkamojo organo narei - ieškovo darbuotojai O. D., suvaržo darbdavio teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojos netinkamą elgesį, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, galimybę nesukurti nebaudžiamumo darbo kolektyve atmosferos, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių kasos operacijų tinkamą atlikimą, laikymąsi ir vykdymą. Profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, turi įvertinti ar nuobauda nėra skiriama dėl su darbinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t.y. dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Tuo atveju, jei faktiniai duomenys leidžia įtarti, kad darbuotojas darbo drausmę pažeidė, profesinė sąjunga neturi pagrindo atsisakyti duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad tiek O. D. pasiaiškinimas, tiek ir kiti surinkti įrodymai leidžia daryti prielaidą dėl įvykdyto darbo drausmės pažeidimo. Drausminės nuobaudos skiriamos abiems darbuotojams, patikrinimo dieną dirbusiems prie kasos, todėl nėra jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad šiems darbuotojams drausminių nuobaudų skyrimas kaip nors susijęs su jų dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, ar jie kokiu nors būdu diskriminuojami. Darytina išvada, kad faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad drausminės nuobaudos skyrimas yra susijęs su darbuotojos O. D. dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, todėl Kauno apskrities profesinė sąjunga neduodama sutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo veikia neteisėtai ir nepagrįstai. Profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo analizuoti drausmės pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo ir tokiu atsisakymu duoti sutikimą patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn varžyti darbdavio galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į darbuotojų netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Pažymėtina, kad atsakovo teismui pateikti argumentai dėl to, kad ieškovas atlikdamas patikrinimą, turėjo tikslą ir ketinimus nubausti trečiąjį asmenį būtent už jo veiklą profesinėje sąjungoje, turi prielaidos pobūdį. Be to, patikrinimo motyvacija, teisėtumas bei atitinkamų išvadų pagrįstumo klausimai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Tokie klausimai gali būti nagrinėjami sprendžiant drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Darbo drausmės laikymasis yra viena iš pagrindinių juridinio asmens darbo organizavimo ir efektyvumo užtikrinimo priemonių, įstatymai numato darbuotojo pareigą laikytis darbo drausmės. Įstatymas numato darbdaviui teisę skirti darbo drausmę pažeidusiam darbuotojui drausminę nuobaudą. Darytina išvada, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, jei jis būtų pažeidęs darbo drausmę, pažeidžia ieškovo (darbdavio) interesus ir varžo darbdavio galimybes užtikrinti darbo drausmę, tinkamai organizuoti įmonės darbą. Darbdaviui ginčijant teisme profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą pati drausminė nuobauda, kaip ginčo dalykas dar neegzistuoja, todėl nėra vertinamas nei konkretaus darbo drausmės pažeidimo faktas, nei galimos drausminės nuobaudos pagrįstumas. Jeigu darbuotojui būtų paskirta drausminė nuobauda, jis turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokios nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tuomet būtų tiriamos aplinkybės, susijusios su drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybėmis, paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad trečiajam asmeniui ieškovas nori skirti drausminę nuobaudą už jo aktyvią veiklą profesinėse sąjungose ginant darbuotojų teises gauti papildomą apmokėjimą už darbą švenčių, yra prielaida, o teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Teismas daro išvadą, kad atsisakydamas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų duomenų (t.y. nepateikė argumentų, kad nurodytų faktų nebuvo) ir nepateikė argumentų, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų diskriminuojančio pobūdžio, t.y. būtų siekiama riboti trečiojo asmens teises dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje. Dėl šių aplinkybių atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, neteisėtai ribojantis darbdavio teises, nes kiekvienos įstatyme numatytos teisės realizavimas neatsiejamas nuo konkrečiame įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimo ir neturi pažeisti visų konkrečiais (šiuo atveju darbo) teisiniais santykiais susijusių asmenų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros.

Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas pripažinti Kauno apskrities profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo O. D. neteisėtu tenkintinas, kadangi atsakovas neįrodė, kad drausminė nuobauda ketinama skirti trečiajam asmeniui yra kaip nors susieta su jos veikla profesinėje sąjungoje (LR DK 23 str. 2 d., 35, 36 str., CPK 177, 178 str.).

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovą duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo O. D., tačiau teismas laiko, kad šis reikalavimas yra perteklinis, nenagrinėtinas tesime, kadangi patenkinus reikalavimą panaikinti atsakovo nesutikimą ieškovui jau yra suteikta teisė skirti nuobaudą ir nėra reikalingas atskiras sutikimas, todėl byla šioje dalyje kaip nenagrinėtina teisme nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, ieškovui UAB „Lukoil Baltija“ į/k 110441713 iš atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos į/k 193583683 priteistina pusė jo turėtų išlaidų – 65 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.)

Valstybei iš ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ į/k 110441713 bei atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos į/k 193583683 priteistina po 27,77 Lt už procesinių dokumentų siuntimą. (CPK 96 str.)

Vadovaujantis CPK Vadovaujantis LR CPK 263, 264, 265, 268, 270, 284 str., teismas

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti Kauno apskrities profesinės sąjungos į/k 193583683, 2010-05-03 atsisakymą duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo O. D. a/k (duomenys neskelbtini) neteisėtu.

Kitoje reikalavimo dalyje bylą nutraukti.

Ieškovui UAB „Lukoil Baltija“ į/k 110441713 iš atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos į/k 193583683 priteisti 65 Lt žyminio mokesčio.

Valstybei iš ieškovo UAB „Lukoil Baltija“ į/k 110441713 bei atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos į/k 193583683 priteisti po 27,77 Lt už procesinių dokumentų siuntimą. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660. (Kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.