- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1268-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18026-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. S-1693 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme 2019 m. birželio 14 d. buvo gautas ieškovės E. K. ieškinys atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo ieškovė prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. S-1693 ir įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos panaikinti nepilnamečiam vaikui J. K. nustatytą antrą grėsmės lygį.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su pareiškimu 2018-12-06 kreipėsi ieškovės sūnus J. K., nurodydamas, kad šeimoje nuolat patiria psichologinį smurtą, iš jo tyčiojamasi, prieš jį porą kartų tariamai buvo „pakelta ranka“ tiek iš patėvio L. Š. pusės, tiek iš ieškovės, jo mamos. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-12-10 buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, kadangi ieškovė prieš sūnų J. K. panaudojo psichologinį smurtą (2018-12-10 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa). Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-15 buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis dėl sūnaus kategoriško atsisakymo grįžti gyventi į namus ir bendrauti su ieškove, dėl ko ieškovė negali įgyvendinti tėvų valdžios (2019-04-15 grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa).
3. Ieškovė pažymėjo, kad nesutikdama su aukščiau nurodytu vaikui grėsmės lygio nustatymu, t. y. manydama, jog 2 grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas nepagrįstai, 2019-04-15 pateikė savo nesutikimą su nustatytu antruoju vaikui grėsmės lygiu. Tarnyba 2019-05-15 raštu Nr. S-1693 nurodė, jog antras vaikui grėsmės lygis buvo nustatytas pagrįstai, kadangi ieškovė negali šiuo metu rūpintis vaiku dėl vaiko kategoriško atsisakymo gyventi ir bendrauti su ieškove (anketos 2.13 p.), o tai laikytina aukštos rizikos veiksniu nepriklausomai nuo vaiko amžiaus grupės. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-13017-1052/2019, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas antras sūnaus J. K. grėsmės lygis, buvo leista pareiškėjai Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnametį vaiką J. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo įstatyminės atstovės ieškovės, motinos E. K.. Minėta nutartis yra šiuo metu apskųsta atskiruoju skundu.
4. Ieškovės manymu, Tarnybos 2019-05-15 sprendimas Nr. S-1693, kuriuo buvo nustatytas antras grėsmės sūnui J. K. lygis, yra visiškai nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant arba nevertinant tyrimo metu surinktus įrodymus bei netinkamai aiškinant ir taikant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPI) bei Grėsmės vaikui lygiu kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. A1-221) nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. K. ieškinį.
Šalies argumentai
6. Teismas konstatavo, kad CPK 582 straipsnio 10 dalis nustato, jog teismo nutartis išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog minėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, susijusių su grėsmės pareiškėjos vaiko J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) , saugumui, gyvybei ir (ar) sveikatai rizikos veiksnių, pakako antram grėsmės lygiui konstatuoti, ir nuspręs, ar vaikas pagrįstai buvo paimtas iš jo atstovo pagal įstatymą – E. K.. Taigi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. S-1693 nepilnamečiam vaikui J. K. nustatytas antras grėsmės lygis yra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjos ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) E. K. prašo panaikinti 2019 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23910-981/2019 ir bylą grąžinti nagrinėti į pirmą instanciją. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1 Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. birželio 17 d. nutartį, akivaizdžiai netinkamai vertino ir aiškino Tarnybos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. S-1693 turinį ir nepagrįstai nustatė, jog sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tyrimas sudaro civilinės bylos dėl leidimo paimti vaiką nagrinėjimo dalyką, dėl ko minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atskirai teismine tvarka nenagrinėtinas;
7.2 Tarnybos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas yra visiškai atskiras sprendimas, kuris apeliantei sukėlė teisines pasekmes, ir jo pagrįstumas bei teisėtumas sudaro atskiros bylos nagrinėjimo dalyką. Apeliantė turi dar vieną nepilnametį vaiką ir Vaiko teisių tarnybos sprendimu nustatytas sūnui antras grėsmės lygis gali turėti įtakos sprendžiant ateityje dėl nepilnametei dukrai, gyvenančiai su ieškove, suteikiamos saugios aplinkos užtikrinimo/neužtikrinimo. Todėl pirmos instancijos teismo nutarties motyvai, jog Tarnybos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas negali būti nagrinėjamas teismine tvarka yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
7.3 ieškovei yra neužtikrinta teisė kreiptis į teismą, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas nepriima ieškovės skundo dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos priimto sprendimo, kuriuo sūnui nustatytas antras grėsmės lygis, panaikinimo, nes teismas laiko, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisniai santykiai ir ginčas spręstinas civiline tvarka, o bendrosios kompetencijos teismas, nepriima ieškinio dėl sprendimo panaikinimo, kadangi laiko, jog minėtas sprendimas nenagrinėtinas teismine tvarka, nors jis akivaizdžiai ieškovei sukelia teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos.
8. CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Ieškovė 2019 m. liepos 23 d. pateikė teismui prašymą prijungti papildomus dokumentus – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2019-07-12 pažymą Nr. (6.7-2019-27) PER-118 „Dėl tyrimo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva dėl Nepilnamečio J. K. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“. Pateiktus dokumentus sprendžiama priimti, nes jie parengti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
10. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliacinis skundas (atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
11. Ginčas byloje yra kilęs dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. S-1693 panaikinimo, kur ieškovės vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis. Sprendimas, kaip paaiškino ieškovė, buvo priimtas dėl vaiko atsisakymo gyventi ir bendrauti su mama.
12. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi leido Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko apsaugos skyriui paimti nepilnametį vaiką J. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo įstatyminės atstovės motinos E. K.. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą.
13. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 1 straipsnį, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos E. K. vaikas J. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), taigi apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos metu vaikui, J. K. sukako 18 metų. Darytina išvada, kad apeliantės paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo negalimas, nes nebėra ginčo dalyko, kadangi J. K. įgijo civilinį veiksnumą. Pagal CK 2.50 straipsnio 1 dalį fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Pasibaigus tėvų valdžiai, J. K. savarankiškai sprendžia dėl savo teisių įgyvendinimo.
15. Susiklosčius išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą, nutrauktinas nelikus ginčo objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis). J. K. atsisakymas gyventi ir bendrauti su mama nebegali būti nagrinėjamas teisme, nes jis nebėra vaikas. Ginčijamas sprendimu grėsmės lygio nustatymas, kuriuo remiasi apeliantė, įrodinėdama galimą poveikį tolimesniam jos gyvenimui ir bendravimui su nepilnamete dukra, reikštų prašymą pripažinti Tarnybos veikos neteisėtumą. Tačiau ieškovės bendravimas su dukra nėra šios bylos dalyku, o ginčydama sprendimą, kaip teisinį pagrindą, kuriuo legalizuotas jau tapusio pilnamečiu J. K. paėmimas iš mamos, nebegali būti ginčo objektu teisme. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į teismą ir nurodyti ieškinio dalyku materialinius jai sukeltus padarinius, jai tokie atsirado priėmus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. S-1693 (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. S-1693 panaikinimas, kur ieškovės vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis nagrinėjimas yra netikslingas, kadangi vaikui J. K. sukako 18 metų, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukelia jokių procesinių pasekmių, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, dėl ko apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties nutraukti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.