- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-73-193/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
teismo posėdyje išnagrinėjo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-12-16 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2008-03-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi A. G. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., padarymą, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2008-09-17 ir 2009-03-12 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis A. G. pratęstas.
Skundžiama 2009-12-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
Skundu Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2009-12-16 Rokiškio rajono apylinkės nutartį bei priimti nutartį pratęsti A. G. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Nurodo, kad BPK 6 straipsnyje yra įtvirtintas teisingumo vykdymo principas, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi humaniškumo principą derinti su teisingumo principu bei surasti šių dviejų principų pusiausvyrą geriausiai atitinkantį sprendimą. Teismo paskirtis vykdant teisingumą atsižvelgti ne tik į nepakaltinamų asmenų, padariusių baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, sveikatos būklę bei interesus, bet ir į nukentėjusiųjų nuo tokių asmenų konkrečiose bylose bei į visos visuomenės interesus jaustis saugiai. Šiuo atveju A. G. išleidžiamas gydytis pagal gyvenamąją vietą į vietovę, kur gyvena nukentėjusioji – jo motina N. G. ir net gyvens kartu su ja. Tuo bus ignoruojami nukentėjusiosios bei visos visuomenės teisėti interesai jaustis saugiai ir leis A. G. išvengti griežtos bet tinkamos ligoninės stacionaro gydytojų kontrolės. Teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad A. G. pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs nėra pagrįstas gydytojų psichiatrų išvada ir, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti, skundą padavęs asmuo A. G. prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-12-16 nutartis yra teisėta, A. G. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pagrįstai pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į rekomendacinio pobūdžio sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas ar panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. G. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2008 m. sausio 10 d. 2009-11-26 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 456 nurodyta, kad A. G. psichinė būklė yra stabiliai pagerėjusi, per stebėjimo laikotarpį haliucinacijų, agresijos, konfliktinių situacijų bei rėžimo pažeidimų nebuvo. Išvadoje teigiama, kad A. G. kritiškai vertina įstatymo uždraustą veiką, jo planai ateičiai realūs, geri socialiniai ryšiai. Pagal HCR-20 tyrimą šiuo metu A. G. smurto rizika prieš aplinkinius žema, bet esant psichinės ligos paūmėjimui bei pradėjus vartoti alkoholį gali didėti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, gydytojų komisija savo išvadoje pateikė rekomendaciją A. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą pakeisti į stebėjimą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teisme posėdyje dalyvavusioji A. G. motina N. G. bei brolis A. G. taip pat prašė A. G. taikomą stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį bei reiškė savo norą jį prižiūrėti bei juo rūpintis. Todėl kaip nepagrįsti atmestini prokuroro skundo teiginiai apie tai, kad skundžiama nutartimi pažeidžiami nukentėjusiosios interesai, nes skundžiamoji teismo nutartis sutampa su pačios nukentėjusiosios teisme nurodytais interesais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nėra būtinybės A. G. gydyti stacionare ir ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Gydytojų komisijos išvadoje nurodyti duomenys apie A. G. elgesį gydymosi laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichinę būseną A. G. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam nebūtų galima taikyti stebėjimo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Darant tokią išvadą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra geri, jie turi visas galimybes ir norą padėti A. G. išlaikyti gydymo stacionare metu pasiektą sveikatos būklės pagerėjimą. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-12-16 nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-12-16 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.