- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2-892-440/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. A., Antstolei Elenai Miliauskienei
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
pCivilinė byla Nr. 2-892-440/2012 m. Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00754-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.;117. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 12 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „Akmenės vandenys“ prašymą suinteresuotiems asmenims J. A., Antstolei Elenai Miliauskienei dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, kurioje
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Akmenės vandenys“ prašo pakeisti mirusį skolininką L. A., į jo faktišką teisių ir pareigų perėmėją ir turto valdytoją – sutuoktinę J. A. ir perkelti jai 2623,87 Lt skolą. Pareiškime nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 1999-09-27 sprendimu civilinėje byloje Nr.2²-963/1999 UAB „Akmenės vandenys“ naudai iš mirusiojo L. A. buvo priteista 4768,69 skola už komunalines paslaugas ir šildymą. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną skolininkas buvo santuokoje su sutuoktine J. A.. 2009-11-02 J. A. sudarė su UAB „Akmenės vandenys“ sutartį pagal kurią pripažino savo mirusio skolininko L. A. 4055,89 Lt skolą. Iš šios sumos antstolė išieškojo 1432,02 Lt. Liko neišmokėta 2623,87 Lt skola. Kadangi J. A. savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo ir gera valia mokesčių nemoka prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1999-09-27 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2²-963/1999 m. iš L. A. pareiškėjo UAB „Akmenės vandenys“ (buvęs pavadinimas SP UAB „Ventos šiluma ir vanduo“ ) naudai buvo priteista 4768,69 Lt skola už komunalines paslaugas ir šildymą. J. A. 2009-11-02 sudarė su UAB „Akmenės vandenys“ šalto vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 20 p. šalys sutarė, kad J. A. pripažįsta 4055,89 Lt skolą ir ją sutinka mokėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.52 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. To paties kodekso 5.50 straipsnis draudžia palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlyga. Procesinį teisių perėmimą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 str. nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (1 dalis). Taigi, šalies pakeitimui vien jos pasitraukimo iš ginčijamo teisinio santykio neužtenka. Šį procesinį veiksmą įstatymų leidėjas susiejo ir su antrąja būtina sąlyga – šalies teisių perėmimo fakto buvimu. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 596 str. įtvirtina, kad teismas nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui. Taigi pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininko vardu buvo registruotas trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2012-05-29 rašte antstolė Elena Miliauskienė pažymėjo, kad mirus skolininkui L. A. jo palikimo niekas nepriėmė. Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija atsisako inicijuoti palikimo perėjimą valstybei, kadangi mirusiojo skolininko turtas įgytas santuokoje, o sutuoktinė, t.y. J. A. palikimą yra priėmusi faktiniu valdymu. Byloje duomenų, kad yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, nėra. Teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad J. A. pripažino ir sutiko mokėti įsiskolinimą UAB „Akmenės vandenys“ nepakanka pripažinti, kad ji yra savo mirusio sutuoktinio materialinių teisių perėmėja. Pripažinimas, kad palikimas buvo priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Palikimo priėmimo faktas turi būti nustatomas tik teismui išnagrinėjus bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, reglamentuota CPK V dalies XXVI skyriuje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nagrinėjamoje byloje tokio teismo sprendimo, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad po L. A. mirties J. A. yra jo materialinių teisių ir pareigų perėmėja, todėl nėra galimas ir skolininko pakeitimas vykdymo procese.
Tuo pačiu, atkreiptinas kreditoriaus dėmesys, kad tokiu atveju, kai nė vienas įpėdinis nepriima palikimo – mirusiojo turtas paveldėjimo teisė pareina valstybei (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Todėl pareiškėjui būtų tikslinga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl mirusiojo L. A. turto dalies, esančios jungtine nuosavybe su kitais asmenimis nustatymo, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos, paveldimą turtą priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis. Valstybei netaikomos CK 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti palikimo priėmimo. Tačiau valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Valstybė tenkina kreditorių reikalavimus vadovaudamasi CK 5.63 straipsniu, kuriame nenustatyta išimčių tiems atvejams, kai skola jau priteista ir pradėtas teismo sprendimo vykdymas (išskyrus nurodytus CK 5.63 straipsnio 3 dalyje). Kreditoriai privalo, nepraleidę trejų metų naikinamojo termino, skaičiuojamo nuo palikimo atsiradimo dienos, pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto.
CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas žyminiu mokesčiu. Prašymas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo nėra CPK 80 straipsnio 1 dalies prasme apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Todėl nutarčiai įsiteisėjus Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įpareigotina grąžinti pareiškėjui 35 Lt žyminį mokestį sumokėtą 2012-06-06 mokėjimo nurodymu Nr. 3393.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 593 ir 596 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui 35 Lt (trisdešimt penkių litų) žyminį mokestį sumokėtą 2012-06-06 mokėjimo nurodymu Nr. 3393.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti suinteresuotiems asmenims.