Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. S., nukentėjusiajai Ž. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2013 m. vasario mėn. – kovo 05 d. laikotarpyje, Smėlyno g. 20, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., nesilaikydamas įstatymais nustatytos tvarkos, tyčia nupjovė bendros 50 litų vertės galus 5 lentų nuo kaimyninio žemės sklypo Gegužės 1-osios g. 4, Kybartų m., naudotojos Ž. K. medinės tvoros, kurie buvo įsikišę per sklypų ribą į jo senelės nuomojamą iš valstybės žemės sklypą ir trukdė juo naudotis pagal paskirtį, tuo nepadarydamas Ž. K. esminės žalos.

Šiais veiksmais R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. Teismas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. nuostatas pakeičia traukiamo atsakomybėn asmens veiksmų teisinę kvalifikaciją, - faktinės įvykio aplinkybės byloje yra pakankamai įrodytos (nustatytos), tačiau per apsirikimą buvo, teismo vertinimu, neteisingai juridiškai kvalifikuota pati veika.

Traukiamas atsakomybėn R. S. teismui pareiškė, jog jis suprantantis kuo byloje yra apkaltintas, pripažįstantis, jog tai jis aukščiau nurodytu laiku nupjovė į jo senelės nuomojamą žemės sklypą per sklypų ribą įsikišusios Ž. K. pastatytos tvoros 5 lentas, t.y. pripažįstantis patį veiksmų faktą. Tačiau toliau pareiškė, jog kaltu savęs nelaikantis, nes manantis, jog turėjo teisę taip elgtis, t.y. pats pašalinti jo močiutės, su kuria ir pats nuolat gyvena bei veda bendrą ūkį, žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį pažeidimą, - nupjauti tą dalį kaimynės tvoros, kuri per sklypų ribą stovėjo jau jo močiutės sklypo pusėje (nuomojamoje žemėje) ir trukdė jam tverti savąją tvorą. R. S. taip pat paaiškino, jog lentas nupjovė dar iki jo žemės sklypo topografinės nuotraukos sudarymo 2013-03-05, buvo dar žiema, nupjautojo tvoros galo jau nebuvo ir 2013 m. kovą atliekant Marijampolės teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus bei Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimus pagal jo skundus. Lentų galiukų jis nesisavino, juos sudėjo vietoje, vėliau, - ant savosios tvoros pamato, kad kaimynė juos pasiimtų, ką ji ir padarė. Jis tvirtinantis, jog prieš pjaudamas tvoros lentas, kreipėsi į Ž. K. su pretenzija, jog dalis jos tvoros pastatyta jo močiutės žemėje ir prašė pačiai tą galą jos pašalinti, tačiau Ž. K. ginčijosi dėl sklypų ribų, tvoros perstatyti nesutikusi.

Nukentėjusiojo Ž. K. teisme paaiškino, jog apie tai, kad dalis jos pačios 2012 metais tvertos (statytoja buvo ji) tėvų sklype medinės tvoros buvo užtverta kaimyniniame R. S. šeimos sklype, ji sužinojo tik per NŽT patikrinimą 2013 m. kovą, - kai tvorą tvėrė, manė, jog sklypų ribos nepažeidžianti, pripažįstanti, jog R. S. tą dalį tvoros jau buvo nupjovęs iki patikrinimų, vykusių 2013 m. kovą, tačiau pati tuo įsitikino tik 2013-05-27, nupjautus galus tvoros 5 lentų vertinanti 50 litų, lentgalius rado kaimyno sudėtus ant tvoros pamato ir pasiėmė. Ji pripažįstanti, jog buvo pati kalta užtvėrusi dalį kaimyninio sklypo, todėl pretenzijų R. S. dėl dalies jos tvoros nupjovimo nebeturinti, visi ginčai tarp jų dėl žemės naudojimo išspręsti.

Teismo posėdyje liudytojais apklausti matininkas V. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vyr. specialistė A. V. patvirtino, jog pagal R. S. rašytinius skundus jiems atliekant faktinės padėties patikrinimus vietoje, atitinkamai 2013 m. vasario pabaigoje (V. Š.) ir 2013-03-13 (A. V.) ginčijamo Ž. K. tvoros galo R. S. naudojamame sklype jau nebuvo, - lentos jau iki tol turėjo būti nupjautos. Be to, liudytojas V. Š. patvirtino, kad dar iki topografinės nuotraukos sudarymą į jį kreipusis R. S., iš teritorijos plano jis jam patvirtinęs, jog šio močiutės nuomojamo sklypo riba yra dar kiek toliau už R. S. pastatytos gelžbetoninės tvoros, tuo patvirtindamas, jog kaimynai negali tverti tvoros iki pat šio gelžbetonio. Liudytoja A. V., be to, paaiškino, jog pagal esamą teisinį reguliavimą R. S. tokiu būdu nupjauti kaimyninio sklypo naudotojo kad ir neteisėtai pastatyto galo tvoros negalėjo.

Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus patikrinimų dokumentai, sklypo esančio Smėlyno g. 20, Gegužės 1-osios 4, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., ribų ir statinių kontrolinė geodezinė nuotrauka schema patvirtina, jog ginčijamas tvoros galas Ž. K. tikrai buvo užtvertas šiame R. S. naudojamame žemės sklype, be žemė savininko sutikimo, ir faktiškai trukdė jo naudotojams juo laisvai naudotis pagal paskirtį (savavališka statyba).

Šių teisme patikrintų bylos faktinių duomenų visuma yra pakankama teismui patikimai, teisėtai ir pagrįstai konstatuoti, jog traukiamas atsakomybėn R. S. kaip faktinis žemės sklypo Smėlyno g. 20, Kybartų m. naudotojas turėjo teisę gintis nuo jo turimos žemės naudojimo daiktinės teisės pažeidimo, pasireiškusio pačios nukentėjusios Ž. K. neteisėtais veiksmais, - savavališka dalies tvoros statyba minimame sklype. Tačiau teismas taip pat konstatuoja, jog šiuo atveju R. S. tikroji teisė priešingos ginčo pusės (R. K.) nebuvo pripažįstama ir netgi ginčijama, todėl jis ją toliau ginti turėjo pagal viešosios teisės nustatytas taisykles, - Žemės įstatymo, Statybos įstatymo ir kt. teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju, - kreiptis dėl žemės naudotojo teisės naudoti žemę pagal jos paskirtį pažeidimo pašalinimo pagal kompetenciją į Nacionalinę žemės tarnybą ir Statybos valstybinės priežiūros inspekciją (ką beje jau po teisės pažeidimo R. S. ir padarė), specialistams konstatavus teisės pažeidimus, nustačius terminus jiems pašalinti ir tvoros statytojai Ž. K. per šiuos terminus pažeidimų nepašalinus, šių valstybės institucijų pagalba ar tiesiogiai pačiam kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir statytojo pareigų neįvykdymo nukentėjęs nuo savavališkos statybos asmuo įgyja pats teisę šalinti neteisėtos statybos padarinius statytojo sąskaita. Taigi akivaizdu, jog R. S. šiuo atveju savivaldžiavo ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos ATPK 188 str.

Traukiamo atsakomybėn R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis visiškai (pilnai) pripažino savo veiksmų faktą, padėjo išaiškinti svarbias bylai aplinkybes, o kaltu savęs nelaiko tik dėl kitokio nei oficialus, juridinis šių veiksmų jo paties subjektyvaus vertinimo.

R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuspręsdamas dėl administracinės nuobaudos individualizavimo teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, jog bylos duomenimis R. S. neteistas (buvę teistumai išnykę), tačiau turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už kt. rūšių teisės pažeidimus, yra išsituokęs, turi pareigą išlaikyti 1 nepilnametį vaiką, dirba.

Įvertindamas visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vienintele teisės pažeidimo priežastimi šiuo atveju buvo pačios nukentėjusia byloje pripažintos Ž. K. neteisėti veiksmai (savavališka statyba), savivaldžiavimu padarytoji žala santykinai labai nedidelė, teismas sprendžia R. S. paskirti švelnesnės rūšies minimalią už įrodytą byloje teisės pažeidimą administracinę nuobaudą, - įspėjimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 26, 30, 210, 286, 287, 288, 291-293, 313 str.str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., veiką perkvalifikavus iš ATPK 50-3 str., paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.