Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 19 d. apie 10 val. 13 min. J. K. Prezidento g. 23, Tauragės m., vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovėjusį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Tokiais veiksmais J. K. pažeidė KET 5, 9, 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Analogiškai įvykio aplinkybes J. K. parodė ir 2014-02-20 paaiškinime (b. l. 18)

Motyvuojamoji dalis

Nors J. K. kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis J. U. parodė, kad 2014 m. vasario 19 d. atvyko į Prezidento g., Tauragės m., esantį turgelį apsipirkti, aikštelėje pastatė automobilį Audi 80 ir laukė sutuoktinės. Sėdint automobilyje pamatė kaip šalia stovėjęs automobilio Opel Vectra vairuotojas atbuline eiga važiuoja iš aikštelės. Išsukdamas kliudė jo automobilio vairuotojo kairės pusės dureles ir jas perbrėžė. Jis pradėjo vairuotojui moti, spaudė garso signalą, kad jis sustotų. Vairuotojas sustojo, pavažiavo į priekį, pataisė savo automobilį ir vėl atbulas pradėjo važiuoti. Tada jis vėl jam mojo, kad sustotų. Išvažiavęs į gatvės pusę, sustojo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas J. K. nesutiko, kad apgadino jo automobilį. Jis rodė padarytus apgadinimus jo automobiliui Audi 80, tačiau J. K. sakė, kad juos padarė nes jis. Apžiūrėjo J. K. automobilį ir dešinėje pusėje ties buferiu ir priekiniu sparnu rado sugadinimą, aiškiai matėsi nubraukti dažai. Automobilyje buvusi moteris kategoriškai nesutiko, kad tai jie kliudė jo automobilį ir teigė, kad jis automobilį pats subraižė. Jis pasiūlė kviesti policijos pareigūnus, kuriems atvykus išsiaiškins situaciją, tačiau J. K. pasakė, kad neturi laiko aiškintis ir išvažiavo. Tada jis užsirašė J. K. automobilio valstybinį numerį ir pranešė policijos pareigūnams, kurie netrukus atvykę apžiūrėjo jo automobilį.

Analogiškai įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė paaiškinime apklaustas iš karto po įvykio (b. l. 19).

Liudytojas policijos pareigūnas Raimondas Benėta parodė, kad 2014-02-19 gavo pranešimą, kad Prezidento gatvėje iš eismo įvykio pasišalino automobilis. Nuvykęs į įvykio vietą, rado V. U., kuris buvo pranešęs apie eismo įvykį. Jis paaiškino, kad kitas šalia stovėjęs automobilis išvažiuodamas atbuline eiga iš aikštelės per daug užsuko ir kliudė jo automobilio kairės pusės priekines dureles. Teigė, kad panaudojo garsinį signalą automobilį sustabdyti, kalbėjo su pažeidėju, tačiau jis neprisipažino apgadinęs automobilį, nuvažiavo iš įvykio vietos. Apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, buvo perbrėžtos kairės pusės durelės. Nukentėjusysis nurodė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, pagal kurį nustatė automobilio savininką, tačiau pagal deklaruotą gyvenamąją vietą jo nerado. Kitos dienos rytą Opel Vectra automobilio savininkas pats prisistatė į policijos komisariatą. Policijos komisariate buvo apžiūrėtas J. K. automobilis, ant priekinio bamperio buvo rastas nedidelis įbrėžimas, kurio aukštis atitiko su padarytu įbrėžimu nukentėjusiojo automobiliui. Nustatė, kad įvykio metu J. K. automobilio priekiniu bamperiu kliudė nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadino.

Pareigūnas R.Benėta tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 3)

Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukos (b. l. 4, 5) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Prezidento g. 23, Tauragėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Iš įvykio vietos schemos, fotonuotraukų (b. l. 5-17, 28) nustatyta, kad automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos vairuotojo pusės priekinės durelės, automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis. Automobilių apgadinimų aukščiai atitinka, abiejų automobilių apgadinimai padaryti 56 cm aukštyje.

Liudytoja D. K. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K..

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad J. K. įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė šalia stovėjusį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.2d.

J. K. pripažino įvykio metu vairavęs automobilį, tačiau neigė apgadinęs nukentėjusiojo automobilį. Kad J. K. išvažiuodamas iš aikštelės apgadino šalia stovėjusį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo nukentėjusiojo V. U. parodymai, kuris įvykio metu sėdėjo savo automobilyje ir matė kaip pažeidėjas išsukdamas kliudė jo automobilio vairuotojo pusės dureles ir jas perbrėžė. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes jo parodymai nuoseklūs, išsamūs. Nenustatyta, kad duodamas tokius parodymus V. U. siektų be pagrindo patraukti J. K. administracinėn atsakomybėn, šie asmenys iki įvykio nebuvo pažįstami. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina policijos pareigūno R.Benėtos parodymai, eismo įvykio vietos schema, automobilių fotonuotraukos. Šie įrodymai patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – perbrėžtos vairuotojo pusės priekinės durelės. Sekančią dieną po įvykio apžiūrėjus J. K. automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo nurodytoje vietoje - dešinės pusės priekiniame bamperyje buvo rastas apgadinimas. Išmatavus abiejų automobilių padarytų apgadinimų aukščius, nustatyta, kad jie padaryti tokiame pačiame - 56 cm aukštyje, kad įrodo, kad būtent J. K. automobilis padarė apgadinimą nukentėjusiojo automobilyje. Pažymėtina ir tai, kad pats J. K. neneigė, jog jam buvo sunku išvažiuoti iš aikštelės dėl nedidelio dešinės pusės šoninio atstumo, teigė, kad iš aikštelės išvažinėjo du kartus, kad nukentėjusysis jam mojo rankomis. Šie parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kliudžius jo automobilį jis mojo vairuotojui, kad J. K. iš aikštelės išvažiavo tik iš antro karto.

J. K. bei D. K. parodymus, kad nukentėjusysis pats padarė sugadinimus savo automobiliui ir norėdamas gauti draudimo išmoką neteisėtai apkaltino J. K., teismas vertina kritiškai, nes juos paneigia anksčiau aptarti įrodymai. Nustatyta, kad D. K. yra J. K. sutuoktinė, todėl laikytina, kad ji suinteresuota bylos baigtimi ir duodama jam palankius parodymus siekia, kad sutuoktinis išvengtų administracinės atsakomybės.

Ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad J. K. pasitraukė iš eismo įvykio vietos su kuriuo susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, tai yra asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Kelių eismo taisyklių 232 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

J. K. pats pripažino, kad nors ir buvo kilęs ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių, jis pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs apie tai policijos pareigūnams. Iš pažeidėjo, nukentėjusiojo, liudytojos D. K. parodymų nustatyta, kad po įvykio J. K. buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo V. U. automobiliui padarytus sugadinimus, nukentėjusysis siūlė kviesti policijos pareigūnus ar užsipildyti eismo įvykio vietos deklaraciją, tačiau J. K. pasišalino iš įvykio vietos, teigdamas, kad jis jokių sugadinimų nepadarė ir neturi laiko aiškintis. Šios aplinkybės įrodo, kad J. K. tyčia, neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Skiriant nuobaudas J. K., atsižvelgtina, kad jis padarė du administracinius teisės pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pažeidimą sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. K. praeityje nėra baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l 24). Jam skirtinos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytos minimalios baudos atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Teismas neturi pagrindo J. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti jam švelnesnes nuobaudas nei numatyta ATPK 130 str.1d. sankcijoje, tai yra skirti mažesnę baudą ar neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes nenustatyta išskirtinių aplinkybių, švelninančių jo atsakomybę. J. K. kaltės dėl pažeidimų nepripažįsta, nesigaili padaręs pažeidimų.

J. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Paskirtos nuobaudos bendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d., 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu J. K., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Sumokėjęs baudą pažeidėjas turi pateikti banko kvitą Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui į 108 kab., adresu Gedimino g. 17, Tauragė. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.