Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė dėl nurodyto teismo sprendimo pareiškė prieštaravimus. Nurodė, jog ieškovė prašė priteisti iš jos, kaip laiduotojos, už trečiojo asmens prievoles 4 608 Eur palūkanas pagal 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SE 1467, procesines palūkanas bei žyminį mokestį. Atsakovės manymu, preliminarus sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys atmestas. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2020 m. kovo 16 d. buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 16/03/2020-1, kuria ieškovė trečiajam asmeniui lizingo pagrindu suteikė naudotis turtu – dviem lengvaisiais automobiliais. Turto specifikacija, kaina, finansavimo sąlygos, tame tarpe įmokų sumos buvo nustatyti Lizingo sutarties specialiosiose dalyse Nr. 1 ir Nr. 2. Lizingo sutarties įvykdymo užtikrinimui 2020-03-16 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 16/03/2020 tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal Laidavimo sutartį, laidavimas galiojo iki visų sumų pagal Lizingo sutartį sumokėjimo (Laidavimo sutarties 3.1 p.). Pažymėjo, kad 2020 m. pabaigoje ieškovė teikė pasiūlymą ir iniciavo procesą, kad trečiojo asmens finansiniai įsipareigojimai, už kuriuos buvo laidavusi atsakovė, būtų perkelti naujam skolininkui, tame tarpe teikė pasiūlymą, kad trečiojo asmens lizingo objektas (lizinguojamas turtas) būtų parduotas (lizinguotas) kitam asmeniui, taip padengiant visus trečiojo asmens įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį. Šiame procese aktyviai dalyvavo ieškovė per savo atstovą (vadovą), su kuriuo visas atsiskaitymo pagal Lizingo sutartį refinansavimo procesas buvo derinamas raštu (el. paštu). Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d. pagal Lizingo sutartį lizinguotas turtas (2 automobiliai) buvo parduoti naujam pirkėjui, sudarant lizingo sutartis Nr. LLS-201230-1 ir LLS-202130-2. Kiekvienas automobilis buvo parduotas už 12 304 Eur kainą, t. y. iš turto, kuris buvo lizinguojamas pagal Lizingo sutartį, pardavimo, ieškovė gavo 24 608 Eur pajamas, kurios viršijo ieškovei trečiojo asmens pagal Lizingo sutartį visas mokėtinas sumas iki Lizingo sutarties pabaigos (11 627,76 Eur (t. y. 968,98 Eur x12 mokėjimų) x2 automobiliai = 23 255,52 Eur. Pagal Lizingo sutartį lizinguotas turtas buvo parduodamas už tokią kainą, kuri padengė visus trečiojo asmens įsipareigojimus ieškovei pagal Lizingo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė nematė ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SE 1467 ar, kad ieškovė atsakovei būtų teikusi kokius nors reikalavimus minėtos sąskaitos pagrindu.

Taip pat atsakovė teigė, jog ieškovė nepagrindė, kaip ji paskaičiavo 4 608 Eur (2 304 Eur x 2) dydžio palūkanas. Pagal Lizingo sutartį visos palūkanos, mokėtinos iki Lizingo sutarties pabaigos būtų galėjusios sudaryti tik 3 255,46 Eur (1 627 Eur (240,00 + 222,50 + 204,59 + 186,24 + 167,46 + 148,22 + 128,52 + 108,35 + 87,70 + 66,55 + 44,89 + 22,71) x 2). Pačioje sąskaitoje nurodyta, kad sumos yra pagal Lizingo sutarties specialiąsias dalis, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, Lizingo sutarčių specialiosios dalys nustato kitokias sumas. Be to, ieškovė nurodė, kad Lizingo sutartys buvo nutrauktos anksčiau termino, todėl neaišku, kaip sąskaitoje nurodytos sumos koreliuoja su Lizingo sutarties specialiosiomis dalimis ir, kokiu pagrindu/už kokį laikotarpį palūkanos galėjo būti skaičiuojamos. Taigi, ieškovė nepagrindė palūkanų dydžio ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Pažymėjo, kad ieškovė teikė pasiūlymą dėl naujų sutarčių sudarymo su nauju lizingo gavėju ir skolinių įsipareigojimų, tame tarpe įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, perkėlimo, ir atsakovė šį procesą suprato kaip skolos perkėlimą (novaciją), kurios metu Lizingo sutartis pasibaigė, o nebuvo nutraukta. Savo reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė grindė Lizingo sutarties 3.2 ir 7.1.1 punktais, kurie nustatė, kad skolininkas (trečiasis asmuo) privalėjo laiku mokėti visus Lizingo sutartyje nustatytus mokėjimus bei, kad pagal sąskaitą liko neapmokėta 4 608 Eur palūkanų suma. Ieškovė pripažįsta, kad pardavus lizinguotą turtą (automobilius), buvo padengta lizinguoto turto kaina. Atsakovės nuomone, ieškovė nutylėjo, už kokią kainą buvo pirktas lizinguojamas turtas ir už kokią kainą jis buvo parduotas. Ieškovė pateikė byloje 2020 m. lapkričio 30 d. pranešimą dėl įsiskolinimo, 2020 m. gruodžio 2 d. pranešimą dėl įsiskolinimo bei 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Iš dokumentų matyti, kad 2020 m. gruodžio 8 dienai trečiojo asmens skola sudarė 16 420,34 Eur (15 503,68 Eur skola ir 916,66 Eur delspinigiai). Jei vertinti bendrą Lizingo sutarties kainą, jei ji būtų įvykdyta ir ieškovei sumokėtos visos pagal Lizingo sutartį mokėtinos sumos, ji galėjo sudaryti 23 255,52 Eur, t. y. 20 000 Eur abiejų automobilių išperkama vertė bei 3 255,52 Eur dydžio palūkanos. Kaip pripažįsta ieškovė, jai lizingo objektas (automobiliai) buvo grąžinti bei parduoti ir padengta automobilių kaina. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad lizingo objektai (automobiliai) kiekvienas buvo parduoti po 12 304 Eur, t. y. iš turto pardavimo ieškovė gavo 24 608 Eur sumą, kas yra daugiau, nei bendra visa pagal Lizingo sutartį mokėtina suma (23 255,52 Eur). 2020 m. gruodžio 8 d. pranešime dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo ieškovė nurodė, kad rinksis tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, kuris numatytas Lizingo sutarties 17.6.2 punkte, t. y. reikalaus grąžinti turtą, sumokėti priklausančius mokėti mokėjimus, atlyginti skirtumą tarp turto rinkos vertės ir neapmokėtos vertės bei atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovė nurodė, kad nesumokėta turto (automobilių) vertė buvo padengta juos pardavus, taigi pripažino, jog lėšų gavimas iš turto pardavimo ir šios kainos dalies dengimas buvo prievolės pagal Lizingo sutartį vykdymas, ginčo dėl turto vertės dengimo pagal Lizingo sutartį nėra. Be to, pagal Lizingo sutartį šalys buvo aiškiai susitarusios, kad turto vertė yra dengiama paskutine eile. Atitinkamai laikytina, kad, ieškovei pripažįstant, jog turto vertė yra padengta, buvo padengtos visos pirmesne eile mokėtinos sumos – netesybos, palūkanos ir pan. Taigi, trečiasis asmuo pagal Lizingo sutartį yra įvykdęs visus įsipareigojimus. Juolab, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl nesumokėtų palūkanų ar netesybų, o pagal Lizingo sutartį lizinguoto turto pardavimo kaina naujam pirkėjui sutampa su turto objektų kaina - 20 000 Eur (10 000 Eur x 2) plius sąskaitoje nurodyta 4 608 Eur suma (2 304 Eur x 2), t. y. kiekvienas automobilis buvo parduotas už 12 304 Eur, iš šios pardavimo kainos pilnai dengiant trečiojo asmens prievoles ieškovei. Aukščiau nurodytas aplinkybes dėl prievolės pasibaigimo pagal Lizingo sutartį patvirtina ir tas faktas, kad, pirma, ieškovė 2020 m. gruodžio 17 d. teikė pasiūlymą dėl įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį perkėlimo sudarant naują sutartį su nauju pirkėju (lizingo gavėju), kas realiai ir įvyko 2020 m. gruodžio 30 d. pasirašant naujas lizingo sutartis su nauju turto pirkėju (lizingo gavėju) ir, antra, ieškovė nuo 2020 m. pabaigos, t. y. daugiau nei metus laiko, atsakovei nereiškė reikalavimo dėl skolos priteisimo. Atsakovės nuomone, ieškovė pareiškė nepagrįstą reikalavimą, nes laidavimas jos atžvilgiu yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė prievolė buvo visiškai įvykdyta, t. y. pasibaigė, atsakovės manymu, pasibaigė ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d. ir 6.87 str. 5 d.).

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lizingo sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva vienašališkai CK 6.217 str. 5 d. ir Sutarties pagrindais. Remiantis ginčo šalių sulygtomis Lizingo sutarties nuostatomis, lizingo davėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau nustatyto termino, jeigu Lizingo gavėjas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo Sutartimi nustatytos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal Sutartį jam tenkančių mokėjimų (įskaitant delspinigius ir baudas) (17.1 p.); lizingo sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie Sutarties nutraukimą nurodytos datos (17.4 p.); jei iki sutarties nutraukimo dienos lizingo gavėjas pašalina sutarties nutraukimo pagrindu buvusį pažeidimą, Lizingo davėjui sutikus, sutartis lieka galioti (17.5 p.); lizingo davėjas privalo raštu informuoti Lizingo gavėją apie galimą Sutarties nutraukimą ir raštu pareikalauti, kad Lizingo gavėjas per protingą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, nuo raštiško pranešimo apie Sutarties nutraukimą iš Lizingo davėjo gavimo dienos, pašalintų Sutarties sąlygų pažeidimą/-us, jei atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tai yra įmanoma (17.7 p.). Taigi pagal Lizingo sutartį, kreditorius įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartinius santykius su skolininku, jei jis nemoka jam tenkančių mokėjimų, ir per papildomą kreditoriaus suteiktą terminą nepašalina Lizingo sutarties pažeidimo – nepadengė skolos. Pabrėžė, kad skolininkas Lizingo sutarčių galiojimo metu (nuo 2020-03-16) neatliko nė vienos įmokos už automobilius, kaupėsi skola; todėl kreditorius 2020 m. gruodžio 2 d. išsiuntė skolininkui pranešimą dėl įsiskolinimo su raginimu iki 2020 m. gruodžio 7 d. padengti skolą (iš viso -16 358,32 Eur). Skolininkui nepadengus skolos iki nurodyto termino, kreditorius 2020 m. gruodžio 8 d. išsiuntė skolininkui pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Šiame pranešime kreditorius, referuodamas į Lizingo sutarties 17.1 punktą, reikalavo padengti įsiskolinimą per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, o to neįvykdžius, - nurodė, kad Lizingo sutartis bus nutraukta 2020 m. gruodžio 28 d. Pranešimas buvo adresuotas tiek skolininkui, tiek laiduotojai (atsakovei). Taigi kreditorius, išpildė aukščiau išdėstytas Lizingo sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką – siuntė skolininkui pranešimus su raginimais įvykdyti sutartinius įsipareigojimus per papildomą terminą. Kadangi skolininkas nereagavo ir jokių mokėjimų iki 2020 m. gruodžio 28 d. neatliko, Sutartis kreditoriaus iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta. Nutraukus Lizingo sutartį vienašališku lizingo davėjo (ieškovo) sprendimu, jis įgijo teisę pareikalauti grąžinti turtą Lizingo davėjui, sumokėti iki Sutarties nutraukimo priklausančius mokėti mokėjimus, kurie dar nebuvo sumokėti, atlyginti skirtumą tarp Turto rinkos vertės ir Turto neapmokėtos vertės Turto grąžinimo momentu ir atlyginti visus Lizingo davėjo patirtus nuostolius (Lizingo sutarties 17.6.2 p.). Minėtame 2020 m. gruodžio 28 d. pranešime skolininkas buvo įspėtas apie tai, kad Lizingo sutarties nutraukimo atveju bus reikalaujama grąžinti automobilius, sumokėti iki Lizingo sutarties nutraukimo dienos priklausančius mokėti mokėjimus, kaip tai numatyta Lizingo sutarties 17.6.2 p. Kadangi skolininkas iki nustatyto termino (2020-12-28) nepadengė skolos, automobiliai iš jo buvo perimti 2020 m. gruodžio 30 d. ir tai užfiksuota kreditoriaus ir skolininko pasirašytuose 2020 m. gruodžio 30 d. turto priėmimo-perdavimo aktuose. Pažymėjo, kad aktuose, kuriuos pasirašė pati atsakovė, nurodyta, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad tarp jų sudaryta 2020 m. kovo 16 d. Lizingo sutartis Nr. 16/08/2020-1 yra nutraukta, sudarė šį turto priėmimo-perdavimo aktą. Tai neabejotinai patvirtina, kad Lizingo sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 28 d. ir atsakovė, kaip tuometinė skolininko vadovė, apie tai žinojo. Pažymėjo, kad skolininkas ir kreditorius nesudarė novacijos; teigė, kad susirašinėjime (2020 m. gruodžio 30 d. el. laiškai) buvo derinamas naujų lizingo sutarčių pasirašymas (ne su skolininku). Taigi ši el. komunikacija negali būti laikoma skolos perkėlimu naujam skolininkui (novaciją) patvirtinančiu įrodymu. Pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė (kreditorius) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Lizingo sutartis Nr. LLS-201230-1 ir Nr. LLS-201230-2, tačiau skolininkas (trečiasis asmuo) nėra šių sutarčių šalimi, jose nėra jokių nuorodų į Lizingo sutartį sudarytą tarp kreditoriaus ir skolininko. Tai yra naujos sutartys, nesusijusios su Lizingo sutartimi. Kadangi Lizingo sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 28 d., o naujos lizingo sutartys sudarytos 2020 m. gruodžio 30 d., naujasis skolininkas negalėjo pakeisti skolininko prievolėje, kylančioje iš Lizingo sutarties. Pabrėžė, kad Lizingo sutartis ne pasibaigė, o buvo nutraukta. Pasak ieškovės, atsakovė nepagrįstai remiasi kaip vienu iš Laidavimo sutarties pabaigos pagrindų įvykusia novacija, t. y. skolininko prievolėje pasikeitimu, nes, jos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai perėmė skolininko prievoles pagal Lizingo sutartį ir jas vykdė, o ieškovė tokį įvykdymą priėmė, taigi faktiškai įvyko skolos pagal Lizingo sutartį perkėlimas naujajam skolininkui, kas reiškia Laidavimo sutarties pabaigą (CK 6.87 str. 5 d.). Ieškovė tvirtino, kad pagal CK 6.115 str., skolos perkėlimas galimas tik esant raštu išreikštai kreditoriaus valiai pritarti pradinio skolininko pakeitimui kitu skolininku. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kreditorius sutiko pakeisti skolininką iš Lizingo sutarties kylančiose prievolėse. Be to, kreditoriaus valia dėl skolos perkėlimo privalo būti įforminta raštu, taip pat skolininko ir kreditoriaus sudarytos Lizingo sutarties 20.1 p., kuriuo šalys susitarė, kad Lizingo sutartis gali būti keičiama tik šalių pasirašytu susitarimu, t. y. raštu. Nagrinėjamo ginčo atveju, laiduotoja įsipareigojo atsakyti kreditoriui kartu su skolininku, pastarajam pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę (Lizingo sutartį). Skolininkui tinkamai ir laiku nevykdant savo prievolių pagal Lizingo sutartį, ieškovė ją vienašališkai nutraukė. Priešingai nei teigia atsakovė, Lizingo sutarties nutraukimas nereiškia, kad prievolės pagal Lizingo sutartį baigiasi. Atvirkščiai – tai reiškia, kad skolininkas tinkamai nevykdė Lizingo sutarties, ir tarp šalių nutrūkęs geranoriškas santykis, taip pat, kad kreditorius įgijo teisę reikalauti prievolių, kylančių iš Lizingo sutarties (taip pat ir palūkanų), įvykdymo iš laiduotojo. Laidavimo sutarties 3.1 punktu laiduotoja pareiškė, kad laidavimas galioja iki visiško finansavimo grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų sumų sumokėjimo. Taigi pačios ginčo šalys susitarė, kad Laidavimo sutartis galios iki kol bus įvykdytos visos prievolės (įskaitant palūkanų sumokėjimą) pagal Lizingo sutartį. Taip pat nurodė, kad Lizingo sutarties Specialiosiose dalyse nustatyta, kad už finansavimo (lizingo) paslaugą skaičiuojamos 28,80 proc. metinės palūkanos. Jos skolininko mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, t. y. atlieka mokėjimo (pelno) funkciją. Konkreti palūkanų suma mokėtina nuo suteiktos sumos per visą Lizingo sutarties laikotarpį buvo iš anksto žinoma skolininkui iš Lizingo sutarties Specialiųjų dalių, kuriose pateiktas įmokų grafikas. Vadinasi, skolininkas žinojo ir įsipareigojo padengti ne tik automobilių kainą, bet ir mokėti palūkanas. Ieškovė yra juridinis asmuo, siekiantis iš vykdomos finansavimo teikimo veiklos gauti pelno. Atsižvelgiant į tai, skolininkui pažeidus finansavimo sutarčių sąlygas ir nesumokėjus įmokų laiku, ieškovė patyrė nuostolius. Pažymėjo, kad Lizingo sutarties laikotarpiu skolininkas vengė įvykdyti prievoles ieškovei bei naudojosi jai priklausančiomis lėšomis. Dėl ko kreditorius turi teisę reikalauti, o skolininkas turi prievolę atlyginti kreditoriui už naudojimąsi lėšomis. Skolininkas nevykdė Lizingo sutarties ir neapmokėjo nei vienos įmokos pagal įmokų grafiką, pateiktą Lizingo sutarties Specialiosiose dalyse, t. y. nepadengė nei vienos už automobilius kreditoriaus sumokėtos sumos dalies. Taigi Lizingo sutarties nutraukimo dieną palūkanos (28,80 proc.) buvo paskaičiuotos nuo visos automobilio kainos (10 000,00 Eur) už laikotarpį nuo Lizingo sutarties Specialiosios dalies sudarymo iki Lizingo sutarties nutraukimo (nuo 2022-03-16 iki 2020-12-28); formulė: 10 000,00 Eur * 28,8 % * 288 d. / 360 d. = 2 304,00 Eur. Kadangi skolininko pageidavimu įsigyti buvo du automobiliai pagal Lizingo sutartį, gauta suma dauginama iš 2 ir bendra palūkanų suma - 4 608,00 Eur. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė paskaičiavo ir reikalauja atlyginti tik tas palūkanas, kurios susidarė Lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. už tą laiką, kai skolininkas naudojosi iš kreditoriaus lėšų nupirktais automobiliais. Nurodė, kad sąskaita skolininkui (kartu ir atsakovei, kuri buvo skolininko vadovė) buvo išsiųsta 2021 m. sausio 5 d. el. paštu, Lizingo sutartyje nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad naujos lizingo sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2020 m. gruodžio 30 d. ir atitinkamai mokėjimai gauti po šios datos. Taigi nagrinėjamu atveju Lizingo sutarties 3.5 p. netaikytinas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kreditorius vertina, kad jis turi teisę gauti atlyginimą (palūkanas) pagal Lizingo sutartį, palūkanos buvo apskaičiuotos tinkamai ir sąskaita išrašyta pagrįstai, apie ją tinkamai informuotas skolininkas. Pažymėjo, kad ieškovė, sužinojusi apie skolininko bankroto procesą, ėmėsi adekvačių priemonių susigrąžinti skolą iš tinkamą Lizingo sutarties vykdymą garantavusios, buvusios skolininko vadovės, atsakovės.