- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1529-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04638-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui M. G. dėl garbės ir orumo įžeidimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 7 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui M. G. dėl garbės ir orumo įžeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui M. G. nenagrinėtu ir priteisė iš ieškovo atsakovui 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo bei kitų toje pačioje gyvenvietėje gyvenančių asmenų vyko susirašinėjimas gyvenvietės priežiūros klausimais. Ieškovui kildavo daug klausimų dėl gyvenvietės priežiūros, todėl juos užduodavo atsakovui elektroniniu būdu, prie kurio buvo prijungti beveik visi gyvenvietėje gyvenantys asmenys, kurie visus paklausimus ir atsakymus matė ir patys galėjo dalyvauti diskusijose. Pažymėtina, kad ginčas kilo tarp ieškovo ir atsakovo dėl to, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu nuolat nemandagiai ir nenoriai atsakinėdavo į pastarojo laiškus ir į vieną ieškovo paklausimą gavo viešai ieškovą žeminantį ir įžeidžiantį laišką, tai yra atsakovas viešai prieš kitus bendruomenės narius įžeidė ir pažemino ieškovą, tuo padarydamas ieškovui neturtinę žalą. Todėl ieškovas 2015 m. sausio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. G. dėl garbės ir orumo įžeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo (579,24 Eur).
Atkreiptinas dėmesys, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, todėl atsakovas prašė palikti ieškinį nenagrinėtą.
Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovo atstovas pasirašydamas su ieškovu atstovavimo sutartį, jau žinojo apie paskirtą teismo posėdį, todėl, esant užimtam, neturėjo pasirašyti atstovavimo sutarties. Kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ieškovas pateikė įrodymus dėl jo komandiruotės bei lėktuvo bilietų užsakymą patvirtinančius įrodymus, tačiau VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu ieškovas buvo komandiruojamas į Šanchajų nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. Skrydžių datos buvo nurodytos 2015 m. gegužės 15 d. ir 2015 m. gegužės 22 d. Taigi, būsima komandiruotė, kurios pradžia buvo už savaitės, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia ieškovo neatvykimą į teismo posėdį. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėjo būti pripažintos svarbiomis, nebuvo nustatyta, o atstovo dalyvavimas teismo posėdyje kitame teisme nesudaro pagrindo pripažinti neatvykimo priežastį svarbia, priešingai, įstatymų leidėjo valia – ši priežastis nepriskiriama prie svarbių.
Šalies argumentai
M. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 246 str. 1, 4 d. ir 296 str. 1 d. 5 p. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas visą laiką vykdė teismo nurodymus ir aktyviai dalyvavo procese bei sąžiningai naudojosi proceso teisėmis. Pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 7 d. neatvyko į teismo posėdį prieš tai pateikęs prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame nurodė priežastis dėl kurių negali atvykti, tai yra išvykimas į komandiruotę. Ieškovo nuomone, jo vienkartinis nedalyvavimas teismo posėdyje negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ar jo vilkinimas (CPK 7 str. 2 d. 8 str.). Taip pat ieškovas nurodė, kad jo atstovas negalėjo dalyvauti numatytame posėdyje dėl to, kad jis turėjo teismo posėdį kitame teisme. Todėl ieškovo nuomone, ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.
Atsiliepimas
M. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bet nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo paskirtos komandiruotės būtinybę. Pažymėtina, kad minėti įrodymai buvo pateikti tik su atskiruoju skundu. Taip pat atstovas nurodo, kad ieškovo atstovo nedalyvavimas dėl dalyvavimo kitoje byloje negali būti pripažintas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Atsakovo nuomone, advokatas, būdamas savo veiklos profesionalu, pasirašydamas atstovavimo sutartį, privalo numatyti galimybes tinkamai atstovauti ieškovą paskirtuose teismo posėdžiuose. Atstovas turi įvertinti savo užimtumą kitose bylose, šių bylų apimtis ir pobūdį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, siekia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, nevilkinant bylos proceso. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) (CPK 246 str. 1 d.). Tuo tarpu, kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad įstatymo pagrindu ieškovui kyla pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir tinkamai vykdyti kitus teismo ar įstatymo numatytus nurodymas.
Šiuo atveju, ieškovas 2015 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl komandiruotės, o tuo tarpu ieškovo atstovas – turi dalyvauti kitame teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prie prašymo kaip vieną iš priedų pateikė direktoriaus įsakymą dėl komandiruotės, kuriame numatyta, kad ieškovas nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki gegužės 28 d. yra komandiruojamas į Šanchajuje vykstančią konferenciją. Pažymėtina, kad parengiamasis teismo posėdis vyko 2015 m. gegužės 7 d., todėl ieškovo pateikti įrodymai apie gegužės 24 d. vykstančią konferenciją neturi reikšmės, nes konferencija vyko jau po parengiamojo teismo posėdžio. Pažymėtina, kad ieškovas prie atskirojo skundo pateikė dar vieną direktoriaus įsakymą dėl komandiruotės 2015 m. gegužės 7 d., patvirtindamas savo nedalyvavimo 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje priežastį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas apie parengiamąjį teismo posėdį, vyksiantį gegužės 7 d., žinojo jau 2015 m. balandžio 21 d., nes apie tai jis buvo informuotas pasirašytinai teismo posėdžio metu (b. l. 71). Nors byloje buvo pateiktas direktoriaus įsakymas dėl 2015 m. gegužės 7 d. ieškovo komandiruotės, tačiau nepateikta duomenų, patvirtinančių jog ši komandiruotė buvo neatidėliotina ir nebuvo galimybės su direktoriumi suderinti kitos datos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti nedalyvavimą teismo posėdyje dėl komandiruotės svarbia priežastimi.
Be to, ieškovas ir jo atstovas turėjo pakankamą terminą pasirūpinti, kad pranešimas apie dalyvavimą kitoje byloje būtų tinkamas ir pateiktas laiku. Todėl prašymas keisti suplanuotą teismo posėdžio datą, motyvuojant atstovo užimtumu kitoje byloje, dvi dienos prieš teismo posėdį parodo nerūpestingą požiūrį į teismo procesą ir jo dalyvius, jų procesines teises ir teisėtus interesus. Taip pat, kaip ir buvo minėta anksčiau, neatvykimas į teismo posėdį dėl atstovo užimtumo kitose bylose paprastai nėra laikoma svarbia priežastimi. Pažymėtina, kad teismo posėdis atidedamas jau ne pirmą kartą – 2015 m. balandžio 21 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo atstovo dalyvavimo kitame teismo posėdyje ir šio teismo posėdžio metu ieškovui buvo išaiškinta teisė sudaryti atstovavimo sutartį su kitu atstovu, kuris galėtų dalyvauti teisme (b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovo atstovo neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį dėl dalyvavimo kitame teismo posėdyje, nėra pripažįstama svarbia priežastimi.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, padarė teisingą išvadą ir nepažeidė įstatymų, o ieškovo pateikti argumentai nepaneigė teismo nutarties išvadų bei motyvų. Todėl nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą spręsti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.