- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- I-3063-406/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00786-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- B. D., BUAB „Žydra“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Egidijus Milašius
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
trečiajam suinteresuotam asmeniui B. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. D. ir BUAB „Žydra“ dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. S. skundu (b.l. 6-11) prašo panaikinti 2014 m. kovo 3 d. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“ (b.l. 12, 13) ir 2014 m. gegužės 6 d. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymą“(b.l. 14).
Nurodo, kad ginčijamu sprendimu atsakovas patikslino jos kaip apdraustosios duomenis, šalindamas draudžiamųjų pajamų sumas 2009 m. balandžio 1 d. – 2011 m. kovo 31 d. laikotarpiui. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu jos skundas nebuvo patenkintas, paliekant skyriaus sprendimą nepakeistu. Mano, kad šie sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Paaiškino, kad Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Žydra“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskiriant B. D., vėliau patvirtinant ir administravimo išlaidų per mėnesį sumą. 2009 m. kovo 18 d. bankroto administratorius su ja sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 6, kuria įsipareigojo mokėti 1500Lt mėnesinį atlyginimą už 0.25 buhalterės etatą. 2009 m. birželio 20 d. darbo sutartis su ja buvo pratęsta neterminuotai. Nurodo, kad iš bankrutuojančios įmonės vyr. buhalterės pareigų ji atleista tik 2011 m. balandžio 29 d., tačiau už visą darbo laikotarpį ir atliktą darbą susijusį išimtinai su bankroto proceso vykdymu – buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ir kitų ataskaitų rengimu ir teikimu VSDFV, VMĮ, Garantiniam fondui, teismams bei kitų bankroto administratoriaus pavedimų vykdymu – bankroto administratorius darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nesumokėjo. Taip pat jis nemokėjo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, nors iki nurodytos atleidimo datos ji atliko darbines funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
2
Šalies argumentai
Negavusi atlyginimo su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Tik gavęs ieškinį, B. D. 2014 m. vasario 18 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad ji bankrutuojančioje įmonėje dirbo neteisėtai, prašė darbo sutartį laikyti pasibaigusia nuo 2009 m. balandžio 21d.. Atsakovas, vadovaudamasis šiuo draudėjo prašymu, ginčijamu 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“ nusprendė tikslinti jos kaip apdraustosios duomenis registro duomenų bazėje, šalindamas draudžiamųjų pajamų sumą ir įmokų sumą sprendime nurodytais laikotarpiais, 2-uoju punktu - tikslinti valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2011 m. balandžio 29 d. į 2009 m. balandžio 21 d., draudžiamųjų pajamų sumą 7549.56 Lt į 1022.70 Lt ir įmokų sumą 3018.31 Lt į 408.87 Lt apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį ar išeitinė kompensaciją už 2 mėn. į 0 mėn. (pranešimo pateikimo priežastis 02 atleidimas iš darbo pagal darbo sutartį, Darbo kodekso 137 str.). Pareiškėja nurodo, kad šį sprendimą skundė VSDFV, tačiau ši 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymą“ teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti. Teigia, kad sprendimai nepagrįsti, teisiškai nemotyvuoti, todėl naikintini. Remiasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, 2007 m. balandžio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatais (15.4, 44 p.), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 647 taip pat Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243. Mano, kad duomenų tikslinimas apibrėžiamas kaip neteisingų, netikslių, neišsamių apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas, todėl tai reiškia, jog negali būti tikslinami bet kokie duomenys, ypač liečiantys socialinio draudimo įmokų peržiūrėjimą, apdraustojo darbo santykių kvalifikavimą, darbo santykių pabaigos laiką. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad atsakovas iš esmės sprendė klausimus, susijusius su jos teisėmis ir pareigomis, nemotyvuodamas bankroto administratoriaus prašymo pagrįstumo, nenurodydamas teisės normų, kuriomis remiantis galimas duomenų šalinimas iš registro. Pabrėžia tai, kad bankroto administratoriaus prašymas pateiktas praėjus beveik 5 metams nuo jo manymu darbo santykių su ja nutraukimo. Akcentuoja, kad pripažįsta apdraustojo asmens duomenų tikslinimą registro duomenų bazėje apie kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas draudėjo prašymu, tačiau tuo pačiu mano, kad toks kreipimasis ir priimtas administracinis sprendimas privalo būti teisiškai pagrįstas. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Pažymi, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos priskaičiuojamos ir apdraustųjų duomenys koreguojami vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, 2007 m. balandžio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatais, taip pat Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243. Nurodo, kad registro nuostatų 16.2 punkte nurodyta, jog centrinė ir teritorinės tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs neišsamūs duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti, papildyti. Duomenų tikslinimo taisyklių 74 p. nurodo atvejus, kada gali būti tikslinami apdraustojo asmens duomenys. Vienas iš tokių atvejų – duomenų tikslinimas draudėjo prašymu ( Taisyklių 74.1 p.). Paaiškina, kad bankrutavusios UAB „Žydra“ administratorius 2014 m. vasario 4 d. skyriui pateikė prašymą dėl pareiškėjos duomenų tikslinimo. Prašyme administratorius nurodė, kad darbo sutartis su apdraustąja nutrūko 2009 m. birželio 18 d., o BUAB „Žydra“ administratorius su apdraustąja naujos sutarties nesudarė, be to, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. L. S. priskaičiuotas darbo užmokestis neteisėtas, todėl socialinio draudimo įmokos nepagrįstos ir naikintinos. 2014 m. vasario 18 d. administratorius pateikė kitą prašymą su priedais, kuriame prašė tikslinti pareiškėjos atleidimo datą iš 2009 m.
3
birželio 18 d. į 2009 m. balandžio 21 d., grįsdamas šį prašymą Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje nustatyta tik vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmata, taip pat 2009 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimo protokolu. Nurodo, kad VSDFV Kauno skyrius išnagrinėjo BUAB „Žydra“ pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis Registro nuostatų 36 ir 41 punktais priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė tikslinti L. S. duomenis Registro duomenų bazėje pagal bankroto administratoriaus pateiktus prašymus. Akcentuoja, kad duomenys buvo tikslinami ne skyriaus iniciatyva, bet BUAB Žydra“ 2014 m. vasario 18 d. prašymu, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog skyrius priėmė teisiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą ginčijamą sprendimą. Atstovės nuomone, nors pareiškėja įvardina BUAB “Žydra“ administratoriaus prašymą kaip melagingą ir klaidinantį, tačiau iš administratoriaus prašymo ir prie prašymo pridėtų įrodymų matyti, kad administratorius turėjo teisė priimti buhalterę tik vienam mėnesiui. Pažymi, kad bankroto administratorius yra profesionalas, turintis specialią kvalifikaciją bei pasirengęs eiti pareigas skolininko ar kreditorių interesais, turintis pareigą elgtis atsakingai ir apdairiai, atsakingas už pareigų neatlikimą, todėl skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo pagrindo abejoti ar netikėti administratoriaus prašymuose pateiktais paaiškinimais dėl apdraustosios duomenų tikslinimo. Atkreipia dėmesį, kad teritorinių skyrių kompetencijai nepriklauso darbo santykių pabaigos, išeitinių kompensacijų, darbo sutarties nutraukimo pagrindų, draudžiamųjų pajamų dydžių nagrinėjimo ir ginčų sprendimo klausimai. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, turi teisę jas ginti teisme. Pati pareiškėja nepateikė skyriui jos duomenų teisingumą įrodančių dokumentų, nepateikė prašymo tikslinti duomenis. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo B. D. ir jo advokatas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovų priimti sprendimai pagrįsti ir teisėti. Pažymi, kad jis, kaip BUAB “Žydra“ administratorius, yra darbdavio, kaip darbo santykių subjekto, atstovas santykiuose su buvusia darbuotoja – pareiškėja L. S.. Tokiu būdu jis kaip draudėjas, vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, turėjo pareigą tikslinti apdraustojo asmens L. S. valstybinio socialinio draudimo duomenis. Šie duomenys yra teisėti ir galiojantys, juos tikslinant teisės aktai, reglamentuojantys šias procedūras, nepažeisti. Mano, kad pareiškėjos šioje byloje reiškiami reikalavimai yra išvestiniai ir visų pirma pareiškėja savo faktinį darbo laiką privalo įrodinėti pagal jos pačios ieškinį užvestoje civilinėje byloje Kauno apylinkės teisme Nr. 2-2777-638/2014.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Žydra“ atstovas B. D. su skundu nesutinka, mano, kad ginčijamas atsakovo sprendimas Nr. 8A-1243 yra teisėtas. Nurodo, kad 2009 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Žydra“ bankroto byloje buvo nustatyta vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmata, kurios pagrindu administratorius turėjo teisę priimti darbuotojus vieno mėnesio laikotarpiui. 2009 m. kovo 18 d. su pareiškėja sudaryta darbo sutartis 3 mėn. laikotarpiui, nustatant 0.25 dydžio etatą bei darbo užmokestis turėjo būti 400 Lt per mėnesį. Ši sutartis baigėsi 2009 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu. Pabrėžia, kad įrašą darbo sutartyje apie jos pratęsimą padarė pati pareiškėja. Pabrėžia, kad pareiškėja įmonėje dirbo tik vieną mėnesį, todėl BUAB „Žydra“ administratorius teikė prašymą dėl duomenų patikslinimo atsakovei, kuri jo prašymą ginčijamu sprendimu tenkino. Atstovas nurodo, kad pareiškėjos teikti dokumentai su jos parašu bet kurioje bankroto bylos stadijoje yra teisėti ir nepriklauso nuo darbo sutarties trukmės. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėja, pati pratęsusi darbo sutartį, teikė VSDFV Kauno skyriui neteisingas ataskaitas, nemokėjo įmokų, pati būdama fiktyvi BUAB „Žydra“ finansininkė. Teigia, kad ji piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei bankroto administratoriaus pasitikėjimu. Atstovas pažymi, kad pareiškėjos reiškiami reikalavimai dėl įmonės skolos gali būti sprendžiami tik bankroto byloje pagal specialų Įmonių bankroto įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinis ginčas kilęs dėl 2014 m. kovo 3 d. Valstybino socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“, kuriuo nuspręsta tikslinti valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą, draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumą (b.l. 12, 13), taip pat dėl 2014 m. gegužės 6 d. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D.
4
prašymą“, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 14), teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant administracinį ginčą dėl atsakovų priimtų individualių administracinių aktų yra itin reikšmingas duomenų, kuriais rėmėsi atsakovai, tikslindamas apdraustosios duomenis ir priimdamas skundžiamą sprendimą, vertinimo klausimas, nes tik konstatavus minėtų duomenų patikimumą (pašalinus bet kokias abejones dėl jų tikrumo, objektyvumo), galima pripažinti kad atsakovas VSDFV teritorinis skyrius tinkamai įvykdė savo pareigą. Ir, priešingai, konstatavus, kad minėtos abejonės ir turimuose duomenyse esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, t. y. atitinkamas administracinis aktas priimtas nenustačius ir jame aiškiai neišdėsčius visų duomenų patikslinimui reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad toks VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje (registre) yra kaupiami duomenys apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų gavėjus. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir registras) paskirtį, objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų apsaugą, skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Lietuvos Respublikos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai (toliau – ir Registro nuostatai) (nutarimo redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2013 10 31 iki 2014 05 01). Pagal Registro nuostatų 16.2 ir 44 punktus registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti, kad į registrą apskritai nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad registro duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentuose duomenis. Registro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami, duomenų pokyčiai įregistruojami vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Registro nuostatų 9 punktas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, akto redakcija, galiojusi nuo 2013 12 31 iki 2014 05 01), nustato duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas (...) tikslinimo tvarką.
Šių Taisyklių 74 punkte išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti tikslinami apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas: 1) draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas rašytinis arba elektroninis; 2) apdraustojo prašymu; 3) nesant draudėjo ir apdraustojo asmens prašymo, o apdraustajam išvykus į užsienį ar apdraustojo mirties atveju; 4) dėl klaidingai ar pagal dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, į Registrą įrašytų duomenų; 5) pagal tyrimo/patikrinimo rezultatus; 6) pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą; 7) pagal ES valstybės narės ar EEE valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos išduotą pažymą dėl taikytinų teisės aktų. Taisyklių 77 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Žydra“ administratorius B. D. (draudėjas) VSDFV Kauno skyriui 2014 m. vasario 4 d. pateikė prašymą Nr. 14/02-01 „Dėl duomenų pakeitimo“, kuriame prašė leisti pateikti patikslintą pranešimo formą 2-SD dėl apdraustosios L. S. atleidimo iš BUAB „Žydra“ nuo 2009 m. birželio 18 d., pakoreguoti jos socialines įmokas pranešimų už apdraustąją už ataskaitinį laikotarpį formų SAM 03 pagrindu, kurios jos pačios buvo teiktos laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Administratorius prašė apdraustosios L. S. priskaičiuotas socialines draudimo
5
įmokas VSDFV už nurodytą laikotarpį panaikinti kaip nepagrįstas, o darbo sutartį, sudarytą su L. S. nuo 2009 m. birželio 18 d. laikyti pasibaigusia (b.l. 37). Kartu su prašymu administratorius pateikė 2014 m. vasario 3 d. 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą formą, kuriame nurodytas L. S. atleidimo iš darbo laikas – 2009 m. birželio 18 d. ir pagrindas – DK 137 str. (b.l. 39).
2014 m. vasario 18 d. BUAB „Žydra“ pateikė VSDFV Kauno skyriui kitą prašymą Nr. 14/02-02 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame prašė apdraustosios L. S. priskaičiuotas socialines draudimo įmokas VSDFV panaikinti kaip nepagrįstas už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. birželio 18 d., o darbo sutartį, sudarytą su L. S., nuo 2009 m. balandžio 21 d. laikyti pasibaigusia (b.l. 40). Administratorius taip pat pateikė kitą 2-SD formos pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriame nurodytas jau kitas L. S. atleidimo iš darbo laikas – 2009 m. balandžio 21 d. ir atleidimo pagrindas – DK 137 str. (b.l. 39).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja, remdamasi 2014 m. vasario 18 d. BUAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymu dėl duomenų tikslinimo ir patikslintu 2-SD formos pranešimu, vadovaujantis Registro nuostatų 36 ir 41 punktais, 2014 m. kovo 3 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 8A-1243 (b.l. 12).
Pažymėtina, kad draudėjas (ginčo atveju - BUAB „Žydra“ administratorius), nustatęs, kad pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, turi teisę kreiptis dėl dokumentų ar duomenų tikslinimo. Siekdamas patikslinti valstybinio socialinio draudimo pabaigos dieną, draudėjas turi teikti patikslintą 2-SD pranešimą per 3 darbo dienas nuo apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigos dienos (Taisyklių 17.2, 74.1, 76 p.). Taisyklių 3.2 punkte apibrėžta duomenų tikslinimo sąvoka – tai neteisingų, netikslių, neišsamių Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į Registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas.
Pareiga teikti Fondo administravimo įstaigoms teisingus duomenis apie apdraustuosius asmenis tenka draudėjams. Registro duomenų teikėjai atsako už teikiamų duomenų teisingumą (Registro nuostatų 28.2 punktas). Registro nuostatų 34 punkte nustatyta, kad registro duomenų teikėjai, nustatę, kad registro objekto duomenys pakitę, nedelsdami apie tai praneša registro tvarkymo įstaigai, pateikdami pokyčius patvirtinančius dokumentus ir duomenis. Teismo vertinimu, valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančioms įstaigoms, vykdančioms duomenų tikslinimo funkciją, gali būti sudėtinga aiškiai identifikuoti, ar draudėjas pateikė teisingus, tikrovę atitinkančius duomenis, dėl to įstatymų leidėjas atsakomybę už pateikiamų duomenų teisingumą nustatė draudėjui, tačiau, kolegijos nuomone, tai jokiu būdu nereiškia, kad šios viešojo administravimo įstaigos joms pateiktus duomenis tikslina tik formaliai, neturėdamos (nereikalaudamos) objektyvių pateiktų pokyčius patvirtinančių duomenų ar visiškai nevertindamos nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų teisingumo. Šiuo aspektu būtina pabrėžti, kad vykdydamos bendrą pareigą užtikrinti, kad draudėjai laikytųsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad nebūtų pažeistos apdraustųjų teisės ir teisėti interesai, Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos, turėdamos joms teisės aktais suteiktą teisę atlikti dokumentų patikrinimus, patikrinimus vietoje, gauti iš draudėjų dokumentus (juos tikrinti), paaiškinimus ir kitą reikalingą informaciją, duoti draudėjui ir kitiems asmenims privalomuosius nurodymus, surašyti nustatytų pažeidimų aktus, atlikti kitus įstatymuose ir juos lydinčiuose teisės aktuose numatytus veiksmus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 1–2 d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 12 30 iki 2014 09 01), privalo imtis tokių aktyvių veiksmų, ypač tais atvejais, kai jau turima ir draudėjo pateikta informacija nesutampa. Be kita ko, Registro nuostatų 29 punkte imperatyviai nustatyta, kad apdraustiesiems ir išmokų gavėjams registruoti pateikti ar kitaip su registravimu susiję dokumentai ir duomenys tikrinami, taip pat įrašant duomenis į duomenų bazę šie duomenys ir dokumentai tikrinami bei analizuojami vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Registro tvarkymo įstaiga, nustačiusi registruoti pateiktų dokumentų arba duomenų netikslumus, privalo per 5 darbo dienas informuoti apie tai registro duomenų teikėją ir pareikalauti nedelsiant ištaisyti netikslumus ir pateikti patikslintus duomenis arba dokumentus (Registro nuostatų 40 p.). Teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis
priemonėmis užtikrinama, kad į registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad registro duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentuose duomenis (44 p.). Kolegija konstatuoja, kad aptartos pareigos atsakovas neatliko.
Akcentuotina ir tai, kad kiek tai yra susiję su Registro duomenimis, centrinė ir teritorinės šio Registro tvarkymo įstaigos (nagrinėjamu atveju – VSDFV ir Kauno skyrius), be kita ko, privalėdamos užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti, turi teisę reikalauti iš duomenų teikėjų, kad Registro duomenys, jų pakeitimai ir dokumentai būtų surašyti ir pateikti nustatytąja tvarka ir terminais, skirti šiems duomenų teikėjams terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustatoma, kad Registrui pateikti duomenys ar dokumentai netikslūs, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų (Registro nuostatų 16.1, 17.1 ir 17.2 p.). Panaši norma įtvirtinta ir Taisyklių 78 punkte: „Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai, nagrinėdami prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, gali pareikalauti iš draudėjo ar apdraustojo pateikti duomenų keitimo būtinumą įrodančius dokumentus ar jų kopijas“.
Pabrėžtina, kad ir konstitucinis valstybės įstaigų paskirties tarnauti žmonėms principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) suponuoja tokių įstaigų pareigą užtikrinti palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimo režimą ir ginti bei saugoti šias teises, pačioms jų nepažeisti. Ši konstitucinė nuostata perkelta į Viešojo administravimo įstatymą. Spręsdamas įstatymo leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų.
Apibendrindama išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tais atvejais, kai draudėjas įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais kreipiasi dėl duomenų tikslinimo, o iš šio asmens pateiktų ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos turimų duomenų galima daryti (manyti) objektyviai pagrįstą prielaidą, jog draudėjas galimai nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas, turinčias esminę reikšmę sprendžiant dėl apdraustojo asmens teisių ir pareigų, nustatant jo teisių apimtį, minėtos įstaigos, prieš priimdamos sprendimą pagal draudėjo prašymą, privalo teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinti bei atlikti visus galimus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, būtinus užtikrinti, kad į Registrą nebūtų įrašyti klaidingi duomenys.
Darytina išvada, jog Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti įstaiga negali tik formaliai vadovautis draudėjo pateiktais duomenimis, ypatingai, kai egzistuoja objektyviai pagrįsta abejonė šių duomenų teisingumu, tikrumu, tikslumu ir (ar) išsamumu. Vertindama draudėjo pateiktus duomenis, kompetentinga Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti įstaiga sprendimą dėl duomenų patikslinimo privalo priimti įvertinusi ne tik draudėjo pateiktus, kaip buvo padaryta ginčo atveju, bet ir jos pačios visus turimus (surinktus) objektyvius duomenis. Tais atvejais, kai duomenys prieštaringi, ne tik jau nurodytų teisės aktuose įtvirtintų nuostatų pagrindu, bet ir vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 2 d. 6 p., Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančiai įstaigai kyla pareiga gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. kovo 18 d. BUAB „Žydra“, atstovaujama administratoriaus B. Ž. ir L. S. sudarė terminuotą 3 mėnesių darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja buvo priimta BUAB „Žydra“ vyr. buhalterės pareigoms 0.25 etato, sulygstant mokėti 1500 Lt darbo užmokestį. Šioje sutartyje, kurioje pasirašę abi sutarties šalys, taip pat nurodyta, kad darbo sutartis pratęsta nuo 2009 m. birželio 20 d. neterminuotam laikui (b.l.17). Pabrėžtina, kad darbo sutartis su pareiškėja sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo UAB „Žydra“, beje, įstatymų nustatyta tvarka ji nėra nutraukta, jokių duomenų, kad taip, kaip numato teisės aktai, pareiškėja apie būsimą darbo sutarties nutraukimą buvo raštu įspėta ir kad po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo su ja darbo sutartis nutraukta, taip pat nėra.
Kad pareiškėja L. S. faktiškai dirbo BUAB „Žydra“ ir po atsakovo ginčijamame sprendime nurodytos (patikslintos) valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos –
rašto Nr. (8.2-03.1.1)K-3433 patvirtina laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. deklaracijos, teiktos buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens L. S. vardu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. raštas Nr. (7.2)S-22680 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. visi VSDFV pateikti dokumentai pasirašyti L. S.. 2009 m. liepos 7 d. prašymu Nr. 07/07/2009 „Dėl teisės naudotis elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisių suteikimo“, pasirašytu bankroto administratoriaus B. D., VSDFV Kauno skyrius informuotas, kad buhalterei L. S. yra suteikta teisė naudotis VSDFV elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis. 2010 m. vasario 3 d. įgaliojimu Nr. 1, pasirašytu B. D., L. S. suteikta teisė pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos teiktos ir pasirašytos taip pat L. S.. Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos teiktą 2010 m. gegužės 14 d. darbuotojų sąrašą ir jiems priskaičiuotas išmokas, tenkinant reikalavimus, susijusius su darbo santykiais pasirašęs tiek administratorius, tiek ir vyr. finansininkė L. S., kuri, beje, kaip vyr. finansininkė taip pat yra pasirašiusi ir 2009 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. 12, Nr. 13. Pabrėžtina, kad ginčijamame atsakovo sprendime paminėta ir draudėjo kartu su prašymu pateikta 2009 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis (b.l. 16) nepatvirtina valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos.
Be kita ko, paties atsakovo pozicija prieštaringa. Registro nuostatai ar Taisyklės nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui spręsti atleidimo iš darbo klausimų, o vadovaujantis Taisyklių nustatyta tvarka apdraustųjų įskaitos domenų bazėje tik atlikti duomenų tikslinimą. Tai nurodo ir atsakovė, teigdama, jog VSDFV teritorinių skyrių kompetencijai nepriklauso darbo santykių pabaigos, išeitinių kompensacijų, darbo sutarties nutraukimo pagrindų, draudžiamųjų pajamų dydžių nagrinėjimo ir ginčų sprendimo klausimai, tačiau tuo pačiu daro išvadą, kad administratorius turėjo teisę buhalterę priimti tik vienam mėnesiui (b.l.35), taigi, nesant jokio teisinio pagrindo, sprendžia dėl darbo teisinių santykių buvimo. Teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu patikslindama valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą, atsakovė, esant tuo klausimu esminiam ginčui tarp darbo sutarties šalių ir esminiams neatitikimams tarp duomenų, tokiu būdu sprendė atleidimo iš darbo klausimus, taip pažeisdama darbuotojos teises ir interesus.
Kolegijos vertinimu, duomenų bazėje apie registro objektą esantys registro duomenys ir turima prieštaringa informacija, taip pat ir ta aplinkybė, kad draudėjas į atsakovą dėl duomenų tikslinimo kreipėsi tik beveik po keturių metų nuo tariamo jos atleidimo, ginčo atveju sudarė atsakovei pakankamas prielaidas objektyviai ir pagrįstai abejonei, jog draudėjo pateikti duomenys inter alia apie pareiškėjos darbo laikotarpį, socialinio draudimo pabaigą galimai yra nepatikimi, neteisingi, netikslūs ir (ar) neišsamūs ir tuo pačiu paneigia atsakovo išsakytą poziciją, jog netikėti administratoriaus prašymuose pateiktais paaiškinimais dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo, nebuvo pagrindo. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos šių aplinkybių visiškai netikrino bei nevertino, apdraustajai (pareiškėjai) pranešimo, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jos darbu BUAB „Žydra“ ar prašant pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji ginčijamu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų minėtoje įmonėje, nesiuntė, duomenų, patvirtinančių darbo santykių pabaigą, esant prieštaringai informacijai, nereikalavo, bet tenkindamos draudėjo prašymą bei priimdamos skundžiamus sprendimus, formaliai rėmėsi vien draudėjo pateiktais duomenimis apie apdraustojo asmens – L. S. draudžiamųjų pajamų, įmokų sumą, valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą. Kolegijos vertinimu, Registro tvarkymo įstaiga, matydama esminius prieštaravimus, be kita ko, privalėjo (turėjo realią galimybę) nustatyti registruoti pateiktų dokumentų arba duomenų netikslumus ir per 5 darbo dienas informuoti apie tai registro duomenų teikėją, pareikalaujant nedelsiant ištaisyti netikslumus ir pateikti patikslintus duomenis arba dokumentus (Registro nuostatų 40 p.).
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančios įstaigos yra viešojo administravimo subjektai, kurios savo veikloje privalo, taip pat vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog
šios įstaigos privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X‑736 redakcija). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) buvo (yra) detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Be kita ko, tokių sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik institucijai, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Registro nuostatų 36 punkte, kuriuo vadovavosi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, nustatyta, kad registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Patikslinti registro duomenys apie registro objektą kaupiami duomenų bazėje, o šių Nuostatų 41 punktas numato, kad praėjęs valstybinio socialinio draudimo laikotarpis, duomenys apie kurį ir jo draudžiamąsias pajamas gali būti tikslinami, – ne ilgiau kaip 5 metai nuo draudėjo kreipimosi. Šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmens didesnes draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, išskyrus atvejus, kai duomenys tikslinami įmonės administratoriaus prašymu, kai įmonei yra iškelta bankroto byla. Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. Sprendimą dėl duomenų tikslinimo priima teritorinės registro tvarkymo įstaigos direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Šiame punkte nurodytas terminas netaikomas perkeliant asmens pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių, išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Pabrėžtina, kad paminėti ginčijamame sprendime nurodyti Registro nuostatų punktai reglamentuoja procesinius administracinio akto dėl duomenų tikslinimo priėmimo klausimus, tuo tarpu jokių teisės normų, kuriomis remiantis buvo nuspręsta tikslinti duomenis, nenurodyta, sprendimą pagrindžiančių motyvų taip pat nėra.
Pastebėtina ir tai, kad teisės aktai, nustatydami Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojančioms įstaigoms teises bei pareigas, reikalauja, kad pastarosios (jų pareigūnai), atlikdamos joms pavestas funkcijas, naudotųsi savo teisėmis tiek, kiek tai susiję su jiems
pavestomis funkcijomis, atlikdamos savo funkcijas, vykdytų Socialinio draudimo įstatyme bei jį lydimuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas. Jų veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Tik tokia veikla laikytina teisėta.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV Kauno skyrius, nagrinėdamas draudėjo prašymą tikslinti pareiškėjos duomenis, ir VSDFV, nagrinėdama skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, visapusiškai ir objektyviai nevertino visų reikšmingų objektyvių aplinkybių visumos ir neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus. Esant esminiams neatitikimams tarp atsakovo turimų dokumentų ir draudėjo pateiktų, atsakovas atlikdamas duomenų patikslinimą nepareikalavo iš draudėjo pateikti duomenų tikslinimo būtinumą įrodančių dokumentų ar jų kopijų, taigi nepašalino akivaizdžių prieštaravimų. Priimtas individualus administracinis aktas neatitinka aukščiau minėtų reikalavimų, susijusių su viešojo administravimo subjektui tenkančia pareiga priimti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą ir motyvuotą (adresatui suprantamą) sprendimą, taip nepagrįstai apribojant apdraustosios teises, todėl byloje ginčijami sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir yra naikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir p. teismas,
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2014 m. kovo 3 d. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB Žydra“ prašymą“ ir 2014 m. gegužės 6 d. Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (10.10)I-41947 „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 8A-1243 „Dėl apdraustosios L. S. duomenų tikslinimo pagal UAB „Žydra“ administratoriaus B. D. prašymą“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.