Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Lauretos Ulbienės, Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš P. V. nuspręsta valstybei priteisti 98,43 eurus už advokato pagalbą.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. vasario 23 d., apie 14 val., Širvintų r., Širvintų sen., Puorių k., bendrininkaudamas kartu su E. R., vagystės tikslu, per balkono duris įsibrovė į I. Ž. Z. gyvenamąjį namą ir iš svetainės pagrobė 119 cm įstrižainės, 2 460 eurų (8 500 Lt) vertės televizorių Philips 47PFL9603D/10, tuo padarydami I. Ž. Z. 2 460 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. V. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę, apsiribojant suėmime išbūtu laikotarpiu.

Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, augina mažamečius vaikus, mokosi specialybės, charakterizuojamas teigiamai, dar būdamas suimtas susirado darbą, palaiko socialinius ryšius su šeima, atsiprašė nukentėjusiojo ir labai gailėjosi bei gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusiajam nėra padaryta žala, ieškinys nepareikštas.

Taip pat nesutinka su teismo sprendimu pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nurodo, kad pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas nenurodė jokių pagrindų. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiojo jis atsiprašė, trečdalį bausmės atliko, todėl neturi pagrindo slapstytis. Būdamas suimtas prarado darbą, turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje yra seniūnijos pažyma, patvirtinant, kad jis padeda sužadėtinei auginti vaikus. Prašo iki bylos išnagrinėjimo apygardos teisme paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, atsižvelgiant ir į tai, kad išėjęs iš karto turės darbą, t. y. legalų pragyvenimo šaltinį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas, neginčija paties vagystės fakto, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Širvintų rajono apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam P. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos dokumentų matyti, kad P. V. nuteistas už nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), ankščiau jis yra 14 kartų teistas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų visais atvejais už nusikaltimus nuosavybei, nors turtinės žalos nukentėjusiajam jis nepadarė (pagrobtas televizorius grąžintas nukentėjusiajam, pretenzijų pastarasis nuteistajam neturi), tačiau nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (t.1. b.l.118-122).

Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, jog nubaustasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, savo kriminalinių polinkių neatsisako. Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, už P. V. padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai parinko straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių, jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nebepakanka. Visų šių nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką, pastarajam paskirta pagrįstai.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, augina mažamečius vaikus, mokosi specialybės, charakterizuojamas teigiamai, dar būdamas suimtas susirado darbą, palaiko socialinius ryšius su šeima, atsiprašė nukentėjusiojo ir labai gailėjosi bei gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau visos šios nuteistojo nurodyto aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi jos visos jau buvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, skiriant nuteistajam bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad P. V. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi, o kadangi byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., jam paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nepagrįstai kardomąją priemonę – suėmimą jam pratęsė iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, šio fakto neneigia ir pats P. V., teismas sutinka su apylinkės teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausme bei jos dydžiu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad P. V. kardomoji priemonė - suėmimas buvo partęsta nepagrįstai, t.y. nesilaikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ar pažeidė nuteistojo teises.

Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. liepos 10 d., nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme pateikė byloje prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš P. V. 44,48 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (duomenys neskelbtini) str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nuteistajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c papunktyje numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visas išdėstytas įstatymines nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis tikėtina atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.