Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios O. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pagal O. J. pareiškimą 2014 m. balandžio 9 d. pradėtas ikiteisminis Nr. 30-9-00194-14 tyrimas pagal BK 312 str. 1 d. dėl jos brolių, palaidotų Joniškės kapinėse, kapavietės išniekinimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 312 str. 1 d. požymių. Šį nutarimą nukentėjusioji O. J. apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2014 m. spalio 23 d. nutarimu atsisakė tenkinti nukentėjusiosios O. J. skundą vadovaudamasis BPK 214 str. Šį nutarimą nukentėjusioji O. J. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi nukentėjusiosios O. J. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėja konstatavo, kad prokuroro nutarimas atmesti skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00194-14 panaikinimo yra priimtas baudžiamojo proceso įstatymo numatytose prokurorų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nutarimo išvados yra motyvuotos, išsamios ir pagrįstos, o pareiškėjos O. J. skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tačiau BPK 3 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nebuvimas veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be kieno nors kaltės.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-9-00194-14 prokurorės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad yra nustatyta šio Kodekso 3 straipsnyje numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Prokurorė padarė išvadą, kad nors O. J. ir A. G. konfliktuoja tarpusavyje, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai, jog kapavietė galėjo būti išniekinta nėra.

Išnagrinėjus O. J. 2014 m. rugsėjo 30 d. skundą bei ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 30-9-00194-14, darytina išvada, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjos skunde nurodomas argumentas, kad nebuvo įsigilinta į specialistės išvadą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tiek prokurorų nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje specialistės išvada Nr. 11-1246, kuria degiosios medžiagos ant kapo ir šalia jo nebuvo nustatytos, yra aptarta. Nepaisant to, kad pareiškėja skunde teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos visos svarbios nusikaltimo padarymo aplinkybės, ir neįsigilinta į įvykio vietos apžiūros protokolą bei į specialisto išvadą, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo dedamos maksimalios pastangos, atliekami būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant surinktus įrodymus bei aplinkybes. Laikytina, kad vien faktas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro išvados dėl išanalizuotų faktinių aplinkybių nesutampa su pareiškėjos turima nuomone, automatiškai nedaro tokios išvados neteisinga ar neteisėta.

Pažymėtina, kad tiek teismo, tiek prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimami sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis. Daromos išvados privalo būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys nustatyti ar kapavietė buvo kieno nors suniokota. Baudžiamasis procesas negali būti begalinis, jis gali ir turi būti tęsiamas tol, kol egzistuoja pagrįstas manymas, kad bus išaiškinta nusikalstama veika bei ją padariusiam asmeniui bus paskirta tinkama bausmė. Tais atvejais, kai toks manymas nebeegzistuoja, baudžiamasis procesas negali būti tęsiamas vien tam, kad išsklaidytų visas galimas pareiškėjos abejones, patvirtintų ar paneigtų spėjimus, nes taip procesas išsitęstų laike, būtų neefektyviai naudojami teisėsaugos institucijų resursai, o tai prieštarautų protingumo, proporcingumo bei baudžiamojo proceso greitumo (operatyvumo) principams.

Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarties pagrįstumą bei dar kartą išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos, todėl atmeta pareiškėjos O. J. argumentus kaip nepagrįstus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

pareiškėjos O. J. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį.