- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- I-1072-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03398-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjai J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. P. 2013-08-30 teismui padavė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) 2013-08-07 sprendimą Nr. (6.5)I-5349 ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-07-29 sprendimą Nr. (10.1-02)3-90469; 2) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį – 11 884,06 Lt, susidariusią dėl neteisėto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 1-2).
2013-09-03 nutartimi teismas pasiūlė pareiškėjai patikslinti skundo reikalavimus, atsisakant antrojo skundo reikalavimo dėl pensijos priteisimo bei prašant įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo, kadangi ginčas dėl pensijos neišspręstas privaloma ikiteismine nagrinėjimo tvarka (b. l. 8-9).
2013-09-13 pareiškėja patikslino skundą, prašydama įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2013-08-02 prašymą iš naujo (b. l. 12).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje adm. byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad Fondo valdybai atsisakius nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto skundo padavimo termino, bet tame pačiame sprendime konstatavus, jog įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką nėra pagrindo, laikytina, kad tokiu būdu Fondo valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, kas leidžia konstatuoti, kad Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra.
Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Fondo valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, kaip praleidus skundo padavimo terminą. Be to, šiame sprendime Fondo valdyba nurodė, kad įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką nėra pagrindo, kadangi nenustatyta pensijų kompensavimo tvarka. Taigi, atsižvelgiant į išplėstinės teisėjų kolegijos anksčiau minėtą nutartį, pripažintina, kad Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir dėl to teisme gali būti nagrinėjamas pirminis pareiškėjos keltas ginčas dėl senatvės pensijos priteisimo.
Dėl nurodytų motyvų, siekiant užtikrinti operatyvią pareiškėjos teisių bei jos interesų gynybą, teismas pareiškėjai nesiūlo pakartotinai tikslinti skundo reikalavimų ir vadovaujasi pirminiu pareiškėjos 2013-08-30 skundu bei jame suformuluotais reikalavimais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su jai paskirtos senatvės pensijos dydžio sumažinimu. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidarė 11 884,06 Lt nepriemoka. Dėl neteisėto pensijos sumažinimo pareiškėja 2013-07-15 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, o gautą atsakymą per nustatytą terminą apskundė Fondo valdybai. Pareiškėjos teigimu, teritorinis skyrius netinkamai taiko teisės normas, atsisakydamas išmokėti pareiškėjai susidariusią nepriemoką, kuri atsirado dėl Konstitucijai prieštaravusių įstatymo nuostatų taikymo. Mano, jog 3 metų senaties termino pareiškėja nepraleido, kadangi ji pensijos mokėjimo metu negalėjo objektyviai žinoti, kad tam tikros įstatymo nuostatos prieštaraus Konstitucijai. Apie pažeistas teises pareiškėja sužinojo po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Tokiu būdu, pareiškėjos nuomone, senaties terminas baigiasi tik 2015-09-21. Tuo atveju, jei teismas manytų, jog terminas vis dėlto yra praleistas, prašo jį atnaujinti, priešingu atveju būtų nepagrįstai apribota pareiškėjos teisė į nuosavybė.
Per teismo posėdį pareiškėja palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-19).
Nurodė, kad pareiškėjai senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatomis. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijai, paskelbtas tik 2012-09-21, todėl jis taikytinas tik į ateitį ir negali būti pagrindu priteisti pareiškėjai negautą senatvės pensijos dalį. Pažymėjo, kad kol nenumatyta pensijų kompensavimo tvarka, teisinio pagrindo išmokėti sumažintų pensijų sumų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (b. l. 27-39, 43).
Nurodė, kad pareiškėja praleido Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą, todėl Fondo valdyba atsisakė nagrinėti jos skundą. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje adm. byloje Nr. A552-432/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pensijos nepriemokos pažeistas teises galėjo apginti per trejų metų terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja šį terminą yra praleidusi. Senatvės pensija pareiškėjai perskaičiuota pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, pensija pareiškėjai skaičiuojama netaikant Konstitucijai prieštaravusių įstatymo nuostatų. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl pensijos nepriemokos priteisimo, prašo išdėstyti šios sumos mokėjimą dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2010-01-01 paskirta 858,94 Lt, o nuo 2011-01-01 – 915,75 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 20-21), tačiau ji laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. 24-25).
2013-07-15 pareiškėja pateikė prašymą Vilniaus skyriui, kuriuo prašė pateikti pažymą apie neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 bei išmokėti šią sumą (b. l. 23).
2013-07-29 Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. (10.1-02)3-90469, kuriuo pateikė pažymą bei nurodė, kad nėra priimto teisės akto, kurio pagrindu būtų galima išmokėti kompensaciją (b. l. 24-25).
2013-08-02 pareiškėja padavė skundą Fondo valdybai (b. l. 37).
2013-08-07 Fondo valdyba raštu Nr. (6.5)I-5349 paaiškino pareiškėjai, kad ji praleido 3 metų senaties terminą, dėl to jos skundą nagrinėti atsisakoma. Pasiūlė pareiškėjai iki 2013-08-21 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą. Pažymėjo, kad kol nepriimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai, įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti negautą pensijos dalį nėra pagrindo. Nurodė, kad teritorinio skyriaus sprendimas yra informacinio pobūdžio, todėl jį naikinti nėra pagrindo (b. l. 38-39).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai sumažintos senatvės pensijos dalį.
Žemesnės instancijos teismas
1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą bei asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas. Pastariesiems Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas - iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už šios stažo metus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).
Laikinojo įstatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).
Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2010-01-01 paskirta 858,94 Lt, o nuo 2011-01-01 – 915,75 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau ji nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. 24-25). Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tuo tarpu ginčo dėl Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatų nėra, be to, jų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Remiantis Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo susidarė 11 884,06 Lt senatvės pensijos nepriemoka.
Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje adm. byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad Fondo valdybai atsisakius nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto skundo padavimo termino, bet tame pačiame sprendime konstatavus, jog įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką nėra pagrindo, laikytina, kad tokiu būdu Fondo valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, o tai sudaro pagrindą teigti, kad Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra. Išplėstinė kolegija pažymėjo, kad jog kitoks nagrinėjamoje situacijoje nustatytų aplinkybių vertinimas, t. y. nepaisant aiškiai išreikštos ginčus ikiteismine tvarka įgaliotos nagrinėti institucijos teisinės pozicijos ginčijamu klausimu, asmens įpareigojimas vis iš naujo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų nesuderinamas su ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai keliamais veiksmingumo bei operatyvumo reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju Fondo valdyba, ginčijamame sprendime atsisakydama nagrinėti pareiškėjos skundą, kartu pasisakė ir dėl ginčo esmės – pensijos nepriemokos priteisimo. Dėl to vertinama, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra baigta ir kliūčių šį ginčą nagrinėti teisme nėra. Konstatavus, kad Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl pensijos priteisimo, argumentai dėl skundo padavimo Fondo valdybai terminų nevertinami.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija minėtoje byloje nurodė, jog pareiškėja, siekdama inicijuoti ginčą dėl galbūt neteisėtų ir nepagrįstų atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos veiksmų, perskaičiuojant senatvės asmenų pensijas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir jas išmokant, skundą turėjo paduoti Fondo valdybai, o teritorinis skyrius, gavęs tokį skundą, vadovaudamasis gero administravimo principu, jį turėjo perduoti Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuris 2013-07-29 raštu Nr. (10.1)3-90469 prašymą tenkinti atsisakė (b. l. 24-25), t. y. išsprendė klausimą dėl pensijos priteisimo neturėdamas tam suteiktų įgaliojimų. Taigi Fondo valdyba, gavusi pareiškėjos skundą, turėjo panaikinti minėtą teritorinio skyriaus sprendimą kaip priimtą neįgalioto subjekto.
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Fondo valdybos bei Vilniaus skyriaus sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 3 p. pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl prieštaraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Pareiškėjai iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteistina 11 884,06 Lt senatvės pensijos nepriemoka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
J. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-07 sprendimą Nr. (6.5) I-5349 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-07-29 sprendimą Nr. (10.1-02)3-90469.
Priteisti J. P. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 11 884,06 Lt (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus šešis centų) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.