- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-579-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- G. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo J. Š. (J. Š.) ieškinį atsakovei G. G. ir dėl skolos priteisimo pagal atsakovės G. G. priešieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. Š. 2008-03-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš atsakovės G. G. 21652 Lt žalos, CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad 2003-12-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis minėto buto nuosavybės teise priklauso atsakovei G. G.. Jam (ieškovui) priklausančią buto dalį jis nusprendė išnuomoti. Nuomos sutartimi jis įsipareigojo nuo 2003-12-14 iki 2007-12-31 už 400 Lt nuomos mokestį išnuomoti jam priklausančią buto dalį A. J., tačiau dėl buto bendrasavininkės (atsakovės) veiksmų, jis prarado galimybę naudotis jam priklausančia buto dalimi, perduoti ją nuomininkui A. J.. Nors su nuomininku A. J. jam pavyko susitarti ir atidėti nuomos sutarties vykdymą iki 2004-03-01, tačiau nuomos dalyko neperdavus nuomininkui iki susitarto laiko, nuomininkas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį bei pareikalavo sumokėti 7000 Lt baudą, dėl baudos išieškojimo kreipėsi į teismą, teismas išdavė teismo įsakymą. Jis (ieškovas) ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad išvengtų baudos pagal nuomos sutartį mokėjimo, kreipėsi į antstolį, į teismą dėl jo įkeldinimo į jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį, tarėsi su nuomininku, tačiau tik nuo 2005-02-08 galėjo realiai naudotis jam priklausančia buto dalimi. Atsakovė savo neteisėtais, savavališkais veiksmais pažeidė jo, kaip bendraturčio, teises, įtvirtintas CK 4.72, 4.75, 4.78, 4.81, 4.83, 4.85 str., dėl atsakovės veiksmų jam buvo padaryta žala. Yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys. Atsakovės padarytą žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai, t. y. 7052,50 Lt bauda, kurią jis sumokėjo A. J. už nuomos sutarties nevykdymą, ir netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos iš nuomos nuo 2003-12-14 iki 2007-12-31 po 400 Lt kas mėnesį, viso 14600 Lt.
Atsakovė G. G. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš ieškovo J. Š. (Š) 726,14 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas J. Š., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies savininkas, nemokėjo mokesčių už jam priklausančiai buto daliai suteiktas komunalines paslaugas ir šildymą, šias išlaidas nuo 2003-12-08 iki 2005-08-04 mokėjo ji (atsakovė). Kadangi ieškovas jam priklausančioje buto dalyje nuolat negyveno, ji prašo priteisti iš ieškovo tik ieškovo nesumokėtas šildymo išlaidas, t. y. 726,14 Lt.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies t. y. priteisė atsakovei iš ieškovo 713,50 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 713,50 Lt sumą nuo 2008-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2003-12-08 iki 2005-08-06, yra nustatyta ir įregistruota naudojimosi butu tvarka, ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį kambarį išnuomojo nuo 2003-12-14 iki 2007-12-31. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovė, kaip buto bendraturtė, nebuvo įspėta apie ieškovui priklausančio kambario ir bendrojo naudojimo patalpų nuomą, nebuvo gautas atsakovės sutikimas išnuomoti kambarį ir bendro naudojimo patalpas, nuomos sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo buto dalies nuomos sutartis buvo pasirašyta pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, teismas padarė išvadą, jog nuomos sutartis atsakovei jokių pareigų nesukūrė, ieškovas negali panaudoti nuomos sutarties prieš atsakovę, siekdamas nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai siekia prisiteisti negautas pajamas už buto nuomą iki 2007-12-31, nes nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. ieškovas jau nebebuvo minėto buto dalies savininkas. Teismas neįrodytais pripažino ieškovo argumentus, kad nuomos sutarties sąlygos buvo pakeistos, paaiškėjus, kad atsakovė neįleidžia ieškovo į butą. Kadangi ieškovas neginčijo teismo įsakymo dėl baudos išieškojimo iš ieškovo pagal minėtą nuomos sutartį, teismas sprendė, jog ieškovas nesiekė sumažinti nuostolių CK 6.73 str. nustatytais pagrindais. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl mokėjimo už buto šildymą, padarė išvadą, kad ieškovas, kaip buto dalies savininkas, privalo sumokėti mokesčius už jam tenkančios buto dalies šildymą nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2005m. rugpjūčio mėn., t. y. už tą laikotarpį, kai buto dalis ieškovui priklausė nuosavybės teise. Kadangi atsakovė nereiškė reikalavimo priteisti iš ieškovo skolą už komunalines paslaugas, teismas atmetė ieškovo atsikirtimus, jog jis (ieškovas) yra sumokėjęs už komunalines paslaugas.
Šalies argumentai
Ieškovas J. Š. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį dėl tiesioginių nuostolių priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 7052,52 Lt tiesioginius ieškovo patirtus nuostolius, teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, grubiai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Teismas paneigė deliktinės atsakomybės doktriną bei deliktinės atsakomybės atsiradimo galimybę. Atsakovės kaltės nereikia net preziumuoti – ji yra akivaizdi, patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis buvo įkeldintas į jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį tik 2005-02-08, o iki tol neturėjo jokių galimybių įgyvendinti įstatymo jam suteiktų savininko teisių, iš jų ir išnuomoti jam priklausančią buto dalį pagal 2003-12-12 sudarytą nuomos sutartį. Nuomos sutartyje buvo susitarta, kad vienai iš sutarties šalių neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, kita šalis sumokės 7000 Lt netesybų. Kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis negalėjo vykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėjo visas pastangas, kad nereikėtų kitai šaliai (nuomininkui) sumokėti 7000 Lt netesybų: susitarė dėl sutarties vykdymo atidėjimo, sumažino nuomos mokestį, tačiau iki 2004-03-01 jam neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, nuomininkas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, pareikalavo sumokėti baudą, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Jis neginčijo teismo įsakymo, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, todėl tarp jo ir atsakovės susiklostė prievolinis teisinis santykis, kur jis yra kreditorius, o atsakovė – skolininkė. Teismas klaidingai nustatė ieškovo ir atsakovės, kaip nuosavybės teisės subjektų santykį, nes butas jiems priklauso ne bendrosios jungtinės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jų santykiams turi būti taikomos CK 4.78 str., o ne CK 4.88 str. nuostatos. Dėl to teismas neteisingai taikė ir kitas bendraturčių santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė nebuvo informuota apie sudarytą nuomos sutartį. Teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, neįrodytu pripažino ieškovo teiginį, kad dėl atsakovės veiksmų nuomos mokestis buvo sumažintas iki 300 Lt. Buto dalies nuomos sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, kadangi realiai nuoma nebuvo prasidėjusi. Tai reiškia, jog nuomos sutartis nebuvo įregistruota tik dėl atsakovės kaltės, jos kaltų, tyčinių, šiurkščiai ieškovo teises pažeidžiančių veiksmų. Nuomininkas dėl netesybų iš ieškovo priteisimo kreipėsi tik 2007 m., kai jau nebebuvo galimybės nuomos sutarties įregistruoti. Teismas neatsižvelgė į visų tos rūšies santykių reglamentavimo principus bei dvasią, CK 1.2, 1.9 str., aplinkybę, kad atsakovei buvo žinoma apie buto dalies nuomos sutartį, formaliai taikė CK 1.75, 6.478 str. Įvertinus situaciją, dėl kurios ieškovas patyrė nuostolius, atsakovės veiksmus, teisingumo, protingumo, kitus principus, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteisti tiesioginiai nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, netenkino ieškovo J. Š. (Š) ieškinio reikalavimo dėl 7052,52 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės G. G. (CPK 176-185, 263, 265 str., 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkintas ieškovo reikalavimas dėl 14600 Lt negautų pajamų priteisimo, patenkintas iš dalies atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl mokesčių už šilumos energiją priteisimo, tačiau šios sprendimo dalies ieškovas apeliaciniu skundu neginčija, atsakovė taip pat nėra padavusi apeliacinio skundo. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja tik ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su 7052,52 Lt žalos atlyginimo priteisimu.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovui J. Š. nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2003-12-08 iki 2005-08-04. 2005-08-04 nuosavybės teisė perėjo R. K. pagal 2004-03-17 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nes 2005-08-04 ieškovas su R. K. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą (CK 6.393 str. 4 d.). Kita ½ dalis buto nuosavybės teise priklausė ir priklauso atsakovei G. G. Ieškovas buto dalį buvo įgijęs 2003-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su A. G., pagrindu. J. Š., nusipirkęs 1/2 dalį buto, įgijo teisę naudotis 12,07 kv.m ploto kambariu (17,96 kv.m ploto kambariu turi teisę naudotis atsakovė), buto bendrojo naudojimo patalpomis ir rūsiu šalys turėjo naudotis bendrai, nes tokia naudojimosi butu tvarka įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre (b. l. 13-14). Ieškovas šioje byloje pateikė įrodymus, kad 2003-12-12 sudarė terminuotą minėtos buto dalies nuomos sutartį su A. J., pagal kurią jis įsipareigojo nuo 2003-12-14 iki 2007-12-31 už 400 Lt nuomos mokestį išnuomoti jam priklausančią buto dalį. Nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei nuomos sutartis nutraukiama dėl nuomotojo kaltės, nuomotojas privalo mokėti 7000 Lt baudą bei atlyginti visus kitus nuostolius. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad 2003-12-15, 2003-12-30 buvo keičiama nuomos sutartis, nurodant, kad patalpos suteikiamos nuomininkui nuo 2003-12-31, 2004-03-01, nuomos mokestis mažinamas iki 300 Lt. Taip pat ieškovas pateikė įsiteisėjusį 2007-05-05 išduotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsakymą, kuriuo iš J. Š. (Š.) A. J. priteista 7000 Lt bauda, 52,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (viso 7052,50 Lt).
Ieškovas J. Š. šioje byloje pareiškė ieškinį dėl 7052,50 Lt priteisimo iš atsakovės G. G., teigdamas, kad atsakovė neteisėtais kaltais veiksmais, t. y. savavališkai pakeisdama spyną, atsisakydama įleisti į butą bendrasavininkį (ieškovą), padarė ieškovui 7052,50 Lt žalą, tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovė tyčia pakeitė lauko durų spyną, kliudė ieškovui patekti į butą, tik nuo 2005-02-08 jis galėjo realiai naudotis jam priklausančia buto dalimi, ir dėl to jis (ieškovas) negalėjo atlikti faktinio buto perdavimo nuomininkui, t. y. įvykdyti įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, ir dėl to buvo priverstas sumokėti netesybas (baudą). Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina šių ieškovo aplinkybių, nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra visos sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 str. deliktinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti atsakovės veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos (nuostolių), atsakovės kaltė.
Pagal bylos duomenis ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai, nes ieškovas buto dalį įsigijo nuosavybėn iš A. G.. A. G. ir atsakovės naudojimosi butu tvarka buvo nustatyta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre (CK 4.75 str.). Atsakovė jokių įsipareigojimų dėl buto dalies, kurią ieškovas nusipirko iš A. G., nebuvo prisiėmusi. Buto dalį ieškovui turėjo perduoti pardavėjas (A. G.). Iš 2003-12-08 ieškovo ir A. G. sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad buvo susitarta, jog pardavėjas turi teisę iki 2003-12-22 neatlygintinai naudotis buto dalimi (Sutarties 4.9 p.), šis terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu (Sutarties 4.9.3 p.). Ieškovas jam padarytą žalą kildina iš 2003-12-12 sudarytos su A. J. sudarytos buto dalies nuomos sutarties, t. y. kad dėl to, jog atsakovė neleido ieškovui realiai naudotis butu ir jis negalėjo buto perduoti A. J., A. J. prisiteisė netesybas, tačiau šioje byloje ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė yra atsakinga už tai, jog ieškovas neįvykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir turėjo A. J. sumokėti 7052,50 Lt. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas A. J. sumokėjo priteistą pinigų sumą (7052,50 Lt). Ieškovo nurodoma nuomos sutartis nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.579 str. 4 d.). Nepagrįsti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad sutarties negalėjo įregistruoti, nes realiai nuoma nebuvo prasidėjusi, dėl to, kad pagal nuomos sutarties nuostatas ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo, t. y. sutarties galiojimo pradžia nebuvo siejama su realia nuoma (Sutarties 8.1 p.). Ieškovas 2003-12-12 nuomos sutartimi įsipareigojo nuomininkui suteikti valdyti ir naudotis gyvenimui buto dalį nuo 2003-12-14, kai pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas (A. G.) dar turėjo teisę iki 2003-12-22 naudotis buto dalimi. Ieškovas nuomos sutartimi buvo įsipareigojęs išnuomoti buto dalį A. J. iki 2007-12-31, apeliaciniame skunde nurodo, kad nuomos sutartis, sudaryta su A. J., buvo negaliojanti nuo 2004-03-01, tačiau 2004-02-02 ieškovas sudaro su R. K. preliminariąją buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodo, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į buto dalį, o 2004-03-17 ieškovas su R. K. sudaro pirkimo-pardavimo sutartį (priėmimo-perdavimo aktas surašytas 2005-08-04). Kritiškai vertintinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad nuomos sutartis nuo 2004-03-01 buvo negaliojanti, nes byloje nepateikti įrodymai, kad 2004-03-01 nuomos sutartis buvo nutraukta, ieškovas byloje buvo pareiškęs ieškinį dėl nuomos mokesčio iš atsakovės kaip negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2003-12-14 iki 2007-12-31. Ieškovo 2003-12-12 sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta, kad į išnuomojamą butą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, tačiau pagal buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį bute turėjo teisę iki 2003-12-22 gyventi pardavėjas A. G.. Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad jis naudotis jam priklausančiu kambariu leido atsakovei, kad jis neturėjo buto raktų (b. l. 127). Atsakovė nurodė, kad ieškovui priklausančiame kambaryje gyveno šalių dukra, nes atsakovas A. G. dukrai nemokėjo alimentų (išlaikymo) (b. l. 126). Taigi A. G. priklausiusia buto dalimi iki 2003-12-22 turėjo teisę naudotis atsakovė. Aukščiau nurodyti įrodymai tvirtina, kad ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, prisiėmė riziką dėl buto dalies perdavimo kitiems asmenims, už šią riziką yra atsakingas tik ieškovas.
Be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų ieškovas negalėjo patekti į buto dalį, t. y. dėl to, kad atsakovė pakeitė lauko durų spyną. Atsakovė teikė atsikirtimus, kad raktą ieškovui ji davė, jis pasidarė dublikatą (b. l. 59), kad ieškovas, kuris dirba nekilnojamojo turto agentūroje, pirmą kartą bute apsilankė 2004-01-05, nurodė, kad jos vyras „pragėrė butą“, ir reikalavo, jog ji parduotų savo dalį už 40000 Lt. Kai ji pasakė, kad buto neparduoda, ieškovas atsivedė „Kirlį, būsimą notarą“, buvo atėję antstoliai. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas galėjo įeiti į butą, vaikščioti, kad ji nuo 1992 metų nekeitė spynų, nuomininkas nebuvo atėjęs (b. l.125-126). Kaip jau buvo minėta, ieškovui raktą nuo buto lauko durų spynos turėjo perduoti buto dalies pardavėjas, o ne buto bendrasavininkė, buto bendrasavininkė neturėjo pareigos ieškovui atidarinėti buto bendrojo naudojimo durų, o byloje nepaneigti atsakovės argumentai, kad ji nekeitė šių durų spynos. Ieškovo pateiktame antstolio V. Milevičiaus 2004-03-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta, kad atsakovė pakeitusi lauko durų spyną. Protokole nurodyti duomenys apie 12,07 kv. m kambarį, kad G. G. atsisako duoti raktus bei leisti J. Š. (Š) įsidėti į jam nuosavybės teise priklausantį kambarį spyną. Tai, kad atsakovė neatidarydavo antstoliui durų, kai jis ieškovo prašymu turėdavo įteikti atsakovei teismo šaukimus ir procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tai patvirtina, jog atsakovė trukdė ieškovui patekti į nusipirktą buto dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė buvo įspėta apie nuomos sutartį, kad ieškovas kartu su nuomininku bandė keletą kartų patekti į butą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas savo argumentus grindžia antstolio V. Milevičiaus 2005-02-08 surašytu ieškovo įkeldinimo į butą protokolu vykdant teismo vykdomąjį raštą. Šį įrodymą įvertinus kartu su aukščiau nurodytais įrodymais, darytina išvada, kad šis įrodymas nepatvirtina, jog dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų ieškovui buvo padaryta 7052,50 Lt žala. Pažymėtina, kad įkeldinimo protokole nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovas buvo įkeldinamas į butą. Iš ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodytų aplinkybių matyti, kad įkeldinimo klausimas buvo sprendžiamas dėl to, kad ieškovas galėtų įvykdyti 2004-03-17 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su R. K., o ne nuomos sutartį (b. l. 93).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai ir netenkintinas apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.