Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas V.VainiusBaudž. byla Nr. 1A–330-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.7, 1.1.10.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nUTARTIS

2007 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-06-07 nuosprendžio, kuriuo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. balandžio 4 d. imtinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. kovo 30 d., apie 21 val. 50 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi gėlių parduotuvė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pasivijęs šaligatviu ėjusį V. J., sustabdė jį prašydamas cigarečių, po to be jokios priežasties, tyčia, elgdamasis įžūliai, smogė kumsčiu vieną smūgį jam į veidą, padarė sužalojimus veido srityje, sukėlusius V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. įtvirtintas aplinkybes: padarytas tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai bei asmens sveikatai, atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). V. L. anksčiau teistas už tyčines nusikalstamas veikas, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki dvejų metų. V. L. paskirta šešių menesių laisvės atėmimo bausmė yra žemesnė nei šios sankcijos vidurkis, artima jos minimui. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai pergyvena, tai padėjo atskleisti šį nusikaltimą, tačiau, kaip matosi iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikaltimas buvo atskleistas ne dėl V. L. prisipažinimo ir byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad V. L. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, V. L. skyrė bausmę, artimą laisvės atėmimo bausmės minimumui, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl būtina kaskart nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Kaip matosi iš byloje esančios pažymų (b. l. 46-48), V. L. sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, nors yra jauno amžiaus, daug kartų baustas administracinėmis baudomis, taip pat du kartus baustas už nedidelį chuliganizmą, naują nusikaltimą, susijusį su smurtu prieš asmenį, padarė praėjus vos dviem mėnesiams po nuteisimo už ankstesnius nusikaltimus, taip pat susijusius su smurtu prieš asmenis ( nuosprendžio kopija b. l. 41-44). Tai rodo negatyvų nuteistojo požiūrį į įstatymus, kitas visuomenėje įtvirtintas normas bei nenorą taisytis. Apylinkės teismas, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, padarė teisingą išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam nepasieks bausmės tikslų. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, duodančių pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis negali būti laikomas recidyvistu, nes pirmuoju nuosprendžiu buvo nuteistas už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmė V. L. buvo paskirta ir ankstesniu nuosprendžiu. BK 27 str. 4 d. įtvirtintos normos galioja tuomet, kada yra sprendžiamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimas. Šiuo atveju tėra konstatuojamas nusikaltimų recidyvas.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.