Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. P. atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo G. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 250 Eur dydžio bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. P. nubausta už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 7 d., 19.19 val., žinodama, kad nėra reikalinga specialiųjų tarnybų pagalba, iš pačios ir liudytojų parodymų – būdama neblaivi, iškvietė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnus, pranešdama apie tai, kad sugyventinis A. G. be viršutinių drabužių išėjo į kiemą ir negrįžta. Atvykus policijos pareigūnams, informacija nepasitvirtino. Tokiais savo veiksmais G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skundu prašoma sustabdyti paskirtos baudos išieškojimą. Šis prašymas nepagrįstas, nes ANK nuostatos nenumato nutarimu paskirtos baudos vykdymo sustabdymo. Be to, skunde nenurodyti jokie argumentai, kodėl G. P. paskirtos baudos vykdymas turi būti sustabdytas, nes pagal ANK 675 straipsnio nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

7. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad G. P. įvykio dieną neskambino į pagalbos centrą ir neprašė jokios pagalbos. Taigi, apeliantė teigia, kad G. P. nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

7.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog G. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

8. ANK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga.

8.1. Iš administracinio nusižengimo protokole pateikto G. P. paaiškinimo matyti, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą (b. l. 2). G. P. paaiškinime taip pat nurodyta, kad ji buvo neblaivi, apsižodžiavo su savo sugyventiniu A. G. ir liepė jam išeiti iš namų, o kai jis negrįžo, sugalvojo paskambinti į pagalbos centrą 112 ir pranešti, kad jis išėjo be rūbų ir gali sušalti, nors pati žinojo, kad jokia pagalba nei jai, nei jam nebuvo reikalinga, ji tik norėjo, kad sugyventinis sugrįžtų pas ją į namus. Aplinkybę, kad jokia pagalba nebuvo reikalinga nei pačiai G. P., nei jos sugyventiniui A. G., patvirtina paties A. G. paaiškinime, policijos pareigūnės M. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, skambučio Bendrojo pagalbos centrui garso įrašas. Policijos pareigūnės M. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus pranešime nurodytu adresu, lovoje buvo rasta gulinti akivaizdžiai neblaivi G. P., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. G. be rūbų, tik su trumpikėmis, išėjo į kiemą ir negrįžta, kad nuėjus į kiemą ūkiniame pastate rastas A. G., kuris buvo apsirengęs. A. G. nurodė, kad neblaivi jo sugyventinė jį išvarė iš namų, kad jam jokia pagalba nereikalinga. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad paklausus G. P., ar buvo reikalinga pagalba, ji nurodė, jog jokia pagalba jai nereikalinga (b. l. 3). Taigi, šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pati G. P. atvykusiai policijos pareigūnei nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir nurodytos jos paaiškinime, kad pagalba nebuvo reikalinga nei jai pačiai, nei jos sugyventiniui. A. G. paaiškinime nurodė, kad, kai jį G. P. išvarė iš namų, jis apsirengė ir išėjo į ūkinį pastatą, kad G. P. matė, jog jis išėjo į kiemą apsirengęs (b. l. 16). Taip pat paaiškinime A. G. nurodė, kad G. P., būdama girta, kviečia pareigūnus, nors jai jokia pagalba nereikalinga. Byloje esančiame skambučio Bendrojo pagalbos centrui garso įraše užfiksuota, kaip G. P., kuri pokalbio metu nurodė savo vardą ir pavardę bei gyvenamosios vietos adresą, sąmoningai, aiškiai bei suprantamai bendravo su centro darbuotoja, atsakinėjo į užduodamus klausimus bei šio pokalbio metu nurodė, kad jai pačiai pagalba nereikalinga, kad jos sugyventinis A. G. prieš pusvalandį išėjo į kiemą ir negrįžta. Taigi, garso įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad G. P. tiriamo įvykio dieną pati skambino į Bendrąjį pagalbos centrą pranešdama, kad jos sugyventinis išėjo į kiemą ir negrįžta, kad reikia jo ieškoti, bei paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad G. P. 2020-12-07 neskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir neprašė jokios pagalbos. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde G. P. atstovė nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų skundo teiginį, jog G. P. „įvykio dieną neskambino į pagalbos centrą ir neprašė jokios pagalbos“, ir nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų byloje surinktus įrodymus.

8.2. Įvertinus visumą paminėtų duomenų – A. G. paaiškinime, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, garso įraše, pačios G. P. paaiškinime užfiksuotus duomenis – daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. P., žinodama, kad nėra reikalinga specialiųjų tarnybų pagalba, 2020-12-07 paskambinusi Bendrojo pagalbos centro numeriu, iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie tai, kad sugyventinis A. G. be viršutinių drabužių išėjo į kiemą ir negrįžta. Be to, G. P. pranešime nurodyta informacija nepasitvirtino, nes pranešime nurodytą informaciją paneigia A. G. paaiškinimas, policijos pareigūnės nustatytos aplinkybės, pačios G. P. paaiškinimas, todėl G. P. skambučio metu nurodyta informacija laikoma melaginga, neatitinkanti tikrovės. Kadangi G. P. iškvietė policijos pareigūnus žinodama, kad pagalba nereikalinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. P. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, dėl to naikinti skundžiamą nutarimą, kaip prašoma skundu, nėra pagrindo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, skundas atmetamas.

9. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmeniui nuo 200 iki 2000 Eur.

9.1. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9.2. Skundžiamu teismo nutarimu G. P. pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 250 Eur bauda.

9.3. Iš nutarimo matyti, kad apylinkės teismas G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad G. P. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad administracinį nusižengimą G. P. padarė būdama neblaivi (pačios prisipažinimas, A. G. paaiškinimas, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (akivaizdžiai neblaivi, nesugebėjo pūsti į alkoholio matuoklį)) ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas) bei administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

9.4. Iš bylos matyti, kad G. P. yra pensijinio amžiaus, ji administracinio nusižengimo padarymo metu buvo sulaukusi 66 metų, dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

9.5. Iš pažymos apie G. P. baustumus matyti, kad G. P. per 5 metus administracine tvarka bausta 9 kartus, iš jų net 4 kartus pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, bei pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį (6 kartus melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu G. P. paskirta bauda nėra aiškiai per didelė (ji yra artima minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui), jos mažinti nėra pagrindo. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė dar vieną G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo), tačiau atsižvelgiant į G. P. asmenybę, į tai, kad jai už padarytą administracinį nusižengimą paskirta artima minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui nuobauda, dar labiau mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.

9.6. Prie apeliacinio skundo pateikti duomenys apie G. P. gaunamas mėnesines pajamas patvirtina, kad jos pajamos nėra didelės, tačiau skundu paskirtos nuobaudos dydis neskundžiamas, prašymas išdėstyti paskirtą baudą dalimis nepateiktas, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes G. P. yra ne kartą bausta už analogiškus administracinius nusižengimus ir išvadų iš ankstesnių baustumų nedaro.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, tačiau nustačius dar vieną nubaustosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarimą pakeisti:

pripažinti G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos G. P. atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.