Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį 300,00 Eur bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė 2019 m. rugsėjo 24 d. surašė G. D. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, 2018 m. spalio 26 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui „Centras“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai atlikti. Deklaruota prekė – tabakas „Virginia“, vytintas dūmuose, iš kurio lapų pašalintos gyslos (TARIC kodas (duomenys neskelbtini)), krovinio bruto svoris – 10 660 kg, neto svoris – 10 000 kg. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyta, kad pateiktoje 2018 m. liepos 30 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta vertė16,72 Brazilijos realo (BRL) už kilogramą, deklaruota prekės vertė – 6,18 BRL už kilogramą. Neteisingai nurodžius prekės faktūrinę vertę, neteisingai deklaruota muitinė vertė, neteisingai apskaičiuoti mokesčiai. Importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 22 langelyje nurodyta 61 758,56 BRL faktūrinė vertė, turėtų būti 167 200,00 BRL, 46 langelyje nurodyta 12 848,25 Eur muitinė vertė, turėtų būti 34 554,25 Eur. 47 langelyje deklarantas G. D. klaidingai apskaičiavo mokėtinų mokesčių sumą. Deklaruoti 2 364,00 Eur muito, 3386,00 Eur PVM. Patikslinus prekės muitinę vertę turėtų būti apskaičiuota 2 400,00 Eur muito, 7 952,00 Eur PVM. Nustatyta mokesčių nepriemoka – 36,00 Eur muito, 4 566,00 Eur PVM, iš viso 4 602,00 Eur. 2018 m. lapkričio 5 d. buvo įforminta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikti teisingi duomenys. G. D., pateikdamas neteisingus duomenis apie importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruojamos prekės muitinę vertę, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis ir, esant pakankamai įrodymų, pagrįstai pripažino G. D. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.

9. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. D., pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai atlikti, neteisingai joje nurodė deklaruojamos prekės – tabako „Virginia“, vytinto dūmuose, iš kurio lapų pašalintos gyslos (TARIC kodas (duomenys neskelbtini)), krovinio bruto svorį – 10 660 kg, neto svorį – 10 000 kg, prekės faktūrinę vertę, dėl to buvo neteisingai deklaruota muitinė vertė, neteisingai apskaičiuoti mokesčiai – buvo deklaruoti 2 364,00 Eur muito, 3386,00 Eur PVM, o patikslinus prekės muitinę vertę buvo apskaičiuota 2 400,00 Eur muito, 7 952,00 Eur PVM. Dėl to buvo nustatyta mokesčių nepriemoka – 36,00 Eur muito, 4 566,00 Eur PVM, iš viso 4 602,00 Eur. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo konkrečiu atveju muitinės pareigūnai turėjo teisę surašyti G. D. administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš paties G. D. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, patikslintus duomenis jis pateikė jau po muitinės paklausimo dėl dokumentinio tikrinimo metu deklaracijoje nustatytų prekių vertės ir G. D. pateiktų duomenų neatitikimų.

10. Apygardos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju neturi būti taikomos G. D. nurodomos Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių nuostatos, kada galima taisyti pateiktas deklaracijas. Pažymėtina, jog Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti jau priimtos muitinės deklaracijos duomenis, o 173 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta nuostata, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Vadovaujantis Mainų taisyklių 4.7 papunkčio nustatyta tvarka, muitinės įstaiga prašymą taisyti patenkina, jeigu įvykdytos nurodytos sąlygos. Šiuo atveju 4.7 papunktyje nurodytos sąlygos buvo įvykdytos, tačiau deklarantas prašymą IEI13LT pateikė po to, kai muitinė jau buvo išsiuntusi pranešimą, kad dokumentinio tikrinimo metu deklaracijoje nustatyti prekių vertės ir deklaranto pateiktų dokumentų neatitikimai, todėl, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalies b papunkčiu, deklarantui negalėjo būti suteikta galimybė pataisyti duomenis. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš paminėtų duomenų matyti, jog G. D. apeliacinio skundo argumentai, jog muitinė privalėjo vadovautis jo nurodomu Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 ir turėjo leisti jam atlikti deklaracijos pakeitimus, yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo nepagrįstumo dėl tos pačios priežasties, kadangi subjektyvus ir niekuo nepagrįstas bei klaidingas G. D. įsitikinimas dėl minėto Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo taikymo nedaro tiek Institucijos priimto protokolo, tiek pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtų.

11. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas buvo paminėta anksčiau, daro išvadą, jog G. D. pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, 2018 m. spalio 26 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui ,,Centras“ deklaraciją su neteisingais duomenimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.