Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-354/2007 Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1,

1.2.14.2.1., 1.2.14.13., 1.2.29.2, 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 23 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (LR BK 2000 m. rugsėjo 26 d., įstatymo redakcija Nr. VIII-1968) dėl T. S. asmens dokumento vagystės laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. dėl T. S. fotoaparato vagystės laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl N. V. turto sužalojimo laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl N. V. turto pagrobimo ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant atlyginti nusikaltimu N. V. padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl N. V. turto sužalojimo laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl N. V. turto pagrobimo laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant atlyginti nusikaltimu N. V. padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš D. P. ir E. M. solidariai priteisti 400 Lt N. V. žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2005 metų spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas T. S. priklausančiame name, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, pagrobė fizinio asmens dokumentą, tai yra Lietuvos Respublikos piliečio pasą ,,duomenys neskelbtini“, išduotą 2005...... Šiaulių Migracijos skyriuje T. S. vardu.

Be to, D. P. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. sausio 6 d., apie 16:00 val., būdamas T. S. priklausančiame name ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, pagrobė svetimą turtą – T. S. priklausantį fotoaparatą „Canon” – 3 200 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. S. 3 200 Lt turtinę žalą.

E. M. ir D. P. nuteisti už tai, kad 2006 m. spalio 22 d., apie 01:30 val., namo kieme ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, veikdami bendrai grupėje, išdauždami dešinės ir kairės pusių priekinių durelių stiklus, tokiu būdu įsibraudami į saugyklą – automobilį „BMW 320”, valstybinis Nr. ,,duomenys neskelbtini" pagrobė svetimą, N. V. priklausantį, turtą už 1 200 Lt.

Be to, E. M. ir D. P. nuteisti už tai, kad 2006 m. spalio 22 d., apie 01:30 val., namo kieme ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, vykdydami vagystę iš N. V. priklausančio automobilio „BMW 320”, valstybinis Nr. ,,duomenys neskelbtini" tyčia sužalojo svetimą turtą – N. V. priklausančio automobilio „BMW 320”, valstybinis Nr. ,,duomenys neskelbtini" dešinės ir kairės pusių priekinių durelių stiklus bendros 400 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam N. V. 400 Lt turtinę žalą.

Taip pat skunde nurodoma, kad D. P. 2006-02-28 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, nepraėjus metams jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kas rodo, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neįgyvendino savo paskirties.

Nuteistieji E. M. ir D. P. bei jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Teismo išvados dėl nuteistųjų E. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir D. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. pagrįstos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. To neginčija ir apeliantas, nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirta bausme, kai apylinkės teismas, apelianto nuomone, be pagrindo pritaikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. M. ir D. P. 2 metams.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliantas nepagrįstai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino E. M. ir D. P. asmenis apibūdinančių duomenų, o būtent, kad jie nedirba, nesimoko, bausti administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojami neigiamai, neatlygino nukentėjusiam padarytos žalos. Visas minėtas aplinkybes teismas įvertino ir tai nurodė skundžiamojo nuosprendžio įžanginėje bei bausmių skyrimo motyvuojamoje dalyse. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistiesiems skirti griežčiausias bausmes – laisvės atėmimus – už visas jų padarytas nusikalstamas veikas ir atidedant laisvės atėmimo bausmių vykdymą parinkti atitinkami įpareigojimai – atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos (t. 2; b. l. 233-239).

Kaip jau minėta, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį E. M. ir D. P. pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus, atsižvelgė į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvardino E. M. ir D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie dėl savanaudiškų paskatų sužalojo ir pagrobė N. V. turtą. BK 60 str. 2 d. numatyta, kad teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Savanaudiškos paskatos yra būtinas požymis turto grobimo atveju, o tai, kad buvo sugadintas ir svetimas turtas – sudaro dviejų nusikalstamų veikų, kurias vienija savanaudiški motyvai ir tikslai, idealią sutaptį, todėl tokia aplinkybė neturėjo būti pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgiama skiriant bausmes E. M. ir D. P. pagal BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu neprašoma palengvinti nuteistųjų E. M. ir D. P. teisinę padėtį, todėl kolegija negali išeiti už apeliacinio skundo ribų ir ištaisyti šią pirmosios instancijos klaidą (BPK 320 str. 3 d.).

Baudžiamasis įstatymas numato pagrindines sąlygas, kurioms esant bausmės vykdymas gali būti atidėtas (BK 75 str.). Viena iš jų – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Būtent šios sąlygos pripažinimo pagrįstumą ir ginčija apeliantas.

Kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad E. M. ir D. P. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktiniai nusikalstami veiksmai. E. M. ir D. P. iki nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteisti, padarymo nebuvo teisti, tačiau darė administracinės teisės pažeidimus (t. 1; b. l. 82-83; 92-94), abu apibūdinami kaip asmenys linkę daryti teisės pažeidimus (t. 2; b. l. 116; 147). E. M. atžvilgiu 2000-06-14 iškelta baudžiamoji byla (t. 2; b. l. 99) ir 2004-12-11 pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 2; b. l. 106), kuris buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, o D. P. , būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 2; b. l. 1-2; 4), nepraėjus nei metams padarė du tyčinius nusikaltimus.

Minėtos aplinkybės apibūdina nuteistuosius, kaip asmenis, linkusius pažeidinėti įstatymus, ir byloja apie jų neigiamą socialinę orientaciją. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 75 str. taikymo, turi ypatingą dėmesį kreipti į tai, kaip realus bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius, turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Abu nuteistieji nusikaltimų padarymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus (E. M. - 20 metų; D. P. 18 – 19 metų), abu už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus buvo teisiami pirmą kartą, o tokiems asmenims teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.).

Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltam asmeniui, privalo įvertinti jį ne tik kaip nusikalstamos veikos subjektą, bet ir kaip nubaudimo objektą, atkreipdamas dėmesį ir į daugelį įstatyme nenumatytų individo požymių – socialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, artimiausią aplinką, kurios poveikio jis negalėjo gyvenime išvengti ir kt. Atidedant bausmės vykdymą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui siekiama padaryti jam pozityvų poveikį neizoliuojant jo nuo visuomenės bei paskyrus įstatyme numatytus įpareigojimus, kontroliuoti jų elgesį ir taip sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinti juos prie normalaus gyvenimo būdo. Kita vertus, Baudžiamasis įstatymas (BK 75 str. 4 d. 3 p.) numato galimybę teismui panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris nepadaro pozityvių išvadų dėl taikytos jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios priemonės ir savo elgesiu to neįrodo.

Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad nuteistajam E. M. yra pareikšti įtarimai ir dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. Taip, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 2 d. E. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė jį pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. už padėjimą pagrobti svetimą turtą 2007-01-17. Tačiau pastarieji duomenys negali būti traktuojami taip, kad E. M. padarė ir kitas nusikalstamas veikas, nes priimtas minėtas apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodytais motyvais pagrįstai E. M. ir D. P. paskyrė griežčiausias Baudžiamojo kodekso straipsnių, numatančių atsakomybę už inkriminuotas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimus. Tačiau anksčiau išdėstyti argumentai, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl jiems pagrįstai buvo taikytas BK 75 str. ir paskirtų bausmių vykdymas atidėtinas.

Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas E. M. paskirtas bausmes skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vadovaudamasis BK 63 str. neteisingai nurodė minėto straipsnio dalį. Tačiau, kolegijos nuomone, tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, nes apylinkės teismas iš esmės teisingai subendrino bausmes taikydamas bausmių apėmimo būdą, ką ir nurodė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Todėl netikslus baudžiamojo įstatymo straipsnio dalies nurodymas, kolegijos nuomone, laikytinas rašybos klaida, dėl kurios nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.