Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-383/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-02-27
Bylos Nr.
1-92-383/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
M. J.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-383/2009procesinio sprendimo kategorija:
(S)1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam A. S., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam M. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, iki įvykio gyvenęs (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2008-01-25 laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. J. metu, tyčia ne mažiau devynių kartų peiliu dūrė R. J. į įvairias kūno vietas, tuo padarė jai du kiauryminius durtinius – pjautinius pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimus su kepenų, kasos ir kairiojo plaučio pažeidimais, keturias aklas durtines – pjautines kairio juosmens, nugaros, kairio dilbio ir dešinės šlaunies žaizdas, tris kiaurymines durtines – pjautines kairio žasto ir dešinio dilbio žaizdas, dėl ko, tai yra dėl dviejų kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimų su kepenų, kasos ir kairiojo plaučio pažeidimu, išsivysčius vidiniam nukraujavimui į kairės krūtinplėvės ir pilvo ertmes, pastaroji mirė, tai yra tyčia nužudė R. J.. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129str. 1d.

Įrodymai ir jų vertinimas

A. S. parodė, kad jo sesuo gyveno pas sugyventinį B. V.. Jis gyvenamąjį plotą nuomodavosi arba būdavo pas seserį. 2008-01-25 pas seserį R. atvažiavo draugė D. Kai A. S. grįžo, jie visi gėrė, turėjo butelį degtinės. D. jam padavė 100 litų ir prašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti butelį degtinės. Parduotuvėje A. S. sutiko kaimyną E. B.. Nupirko 0,7 l butelį degtinės ir abu su kaimynu grįžo pas juos į namus. Gėrė jie tada daug, nes į parduotuvę A. S. ėjo kelis kartus. Patį įvykį jis atsimena mažai, nes buvo labai girtas. Žino tik, kad įvyko žodinis konfliktas ir jis atsinešęs peilį dūrė seseriai. Peilį pasiėmė iš krepšio. Sesers sugyventinis miegojo. A. S. buvo supykęs ant jos. Atėjo kaimynas K., A. S. pažadino B., liepė eiti skambinti policijai. Kęstas jam pasiūlė išgerti, pasakė, kad policija atvažiuos. Neatsimena, ar gėrė. Gailisi dėl to, kas įvyko, viskas išėjo per girtumą. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Įvykį atsimena miglotai, dūrė kažkur į krūtinės, pilvo sritis. Nežino, ar ji gynėsi. Pasakė kaimynui K., ką padarė. Santykiai su seserimi buvo ne kokie. Ji savo kalbomis kaltinamąjį užvesdavo, todėl ir pykosi.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad motina R. J. jo neaugino, jis užaugo vaikų namuose. Jo tėvas su motina R. J. neišsituokę, bet kartu negyvena apie 12 metų. Tėvas jokių santykių su motina nepalaikė. Jis turi vyresnę seserį I. J.. Motiną jis lankydavo maždaug vieną - du kartus per mėnesį. Kartais pati mama ateidavo pas jį į svečius. Jis paremdavo mamą maistu, daiktais, pinigais. R. J. paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu B. V.. Jie gyveno skurdžiai, beveik kiekvieną dieną girtaudavo. Kai 2007 metais per Šv. Kalėdas jis lankė mamą, ten jau gyveno ir motinos brolis A. S.. Jis su A. S. bendravo tik keletą kartų. Nei dėdė, nei motina apie nesutarimus ir pykčius jam nėra minėję. Apie motinos mirtį jam pranešė sesuo. Dėl motinos netekties jis patyrė 400 litų turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis.

Liudytojas K. M. parodė, kad jis adresu (duomenys neskelbtini) gyvena apie 20 metų. Prieš 15 metų į (duomenys neskelbtini) gatvę atsikėlė gyventi vyriškis vardu B. su sugyventine vardu R. Kitų jų anketinių duomenų jis nežino. B. su R. buvo mėgėjai vartoti alkoholį. Abu oficialiai niekur nedirbo. Prieš kokį mėnesį iki įvykio su jais name apsigyveno ir R. brolis, šio vardo ir pavardės jis nežino. 2008-01-24 apie 20.00 val. jis užėjo pas B. į namus, atsinešė degtinės ir su visais minėtais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjęs toje kompanijoje dar rado jam nepažįstamą moterį, vardu D. Ji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu žiūrėjo krepšinio varžybas. Po varžybų transliacijos jis išėjo namo. 2008-01-25 apie 18.00 ar 19.00 val. jis vėl nuėjo pas B. į namus, nes norėjo su jais išgerti, sus savimi atsinešė degtinės ir alaus. Įėjęs į namą, kambaryje pamatė R., gulinčią ant grindų, jos galva ir pečiai buvo ant fotelio. B. sėdėjo ant gretimo fotelio, o R. brolis sėdėjo ant sofos. Abu buvo neblaivūs. Kai jis įėjo į kambarį ir atsisėdo į kitą fotelį, tada pastebėjo, kad prie dešinio R. šono ant grindų prilašėję kraujo. Tada jis suprato, kad R. negyva, B. ir R. broliui pasakė, kad jie prisidirbo. R. brolis pasakė, kad tris kartus dūrė R.. Tada jis jiems pasakė, kad eina į policiją pranešti apie įvykį.

Liudytojas E. B. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena su motina O. B.. Jiems priklauso pusė privataus namo, o kita pusė namo priklauso B. V.. B. gyveno kartu su sugyventine R. J.. Paskutiniu metu jie dažnai girtaudavo, niekur nedirbo. Išgertuvių metu tarp jų dažnai kildavo konfliktai. B. dažniausiai keikdavosi, o R. smurtaudavo. Prieš du ar tris metus R. buvo peiliu sužalojusi B. Apie du mėnesius iki įvykio pas B. apsigyveno R. J. brolis A., šis dirbdavo pas žmones, turėdavo pinigų, iš kurių jie visi trys ir gyveno. 2008-01-24 apie 13.00 val. jis su A. susitiko parduotuvėje. A. pirko alkoholį ir pasiūlė nueiti išgerti pas B. Iš parduotuvės jie abu nuėjo pas B. Ten jau buvo R., B. ir D. D., kiek jam žinoma, yra R. draugė, jis ir anksčiau ją matė lankantis pas R.. Jie visi gėrė alkoholį. Apie 15.00 val. jis išėjo namo, kol jis buvo B. namuose, joks konfliktas nebuvo kilęs. Būdamas savo namuose, taip pat negirdėjo jokio triukšmo, sklindančio iš B. namo pusės. Apie įvykį sužinojo tik 2008-01-26 iš kaimynės.

B. V. parodė, kad jis adresu (duomenys neskelbtini), gyveno su savo sugyventine R. J.. Jos brolis A. S. gyveno atskirai. Bet 2007 m. spalio mėnesį A. atsikėlė gyventi pas juos su R. Gyvenamasis plotas, t.y. pusė namo, adresu: (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė. Jis leido A. gyventi pas juos. Jie visi trys girtaudavo, gerdavome „pilstuką", kurį pirkdavo Šančiuose. Pastarąjį laiką, t.y. iki įvykio, jie girtavo apie mėnesį. Dažniausiai girtaudavo jis, R. ir A. Kelis kartus buvo atėjęs ir su jais gėrė K., kurio pavardės nežino. Šį trečiadienį, t.y. sausio 23 d., jis su A. susipyko ir šis jam nagais apdraskė kaktą. Konfliktas kilo dėl to, kad jis nesutiko atnešti „pilstuko". A. ne tik apdraskė jam veidą, bet ir sulaužė namuose stovėjusį fotelį. Tuo metu R. miegojo. Jis pats A. nemušė, nes neturėjo jėgų, nuėjo miegoti, tuo konfliktas tarp jo ir A. baigėsi. Kitą dieną jis, R. ir A. vėl gėrė, iš ryto buvo užėjusi pažįstama D. B., kiek ji pasakojo, tai ji dirba korespondente kažkokiame Prienų laikraštyje. D. užėjo pas juos išgerti, atsinešė degtinės, maisto, dar davė pinigų, todėl jis nėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio. Po to jie keturiese girtavo. Kada išėjo D., jis neprisimena, bet kai nuėjo miegoti apie 20-21 val., D. jau nebebuvo. Jis miegojo tame pačiame kambaryje, kur ir girtavo. Jis labai greitai užmigo, o R. su A. toliau girtavo prie stalo. Anksti ryte jis pabudo ir pajuto, kad šalia gulinčios R. kūnas labai šaltas. Atsikėlęs pakėlė R. raudonos spalvos marškinius ir pamatė, kad R. pilvo srityje ir kairės krūtinės pusėje yra dvi durtinės pjautinės žaizdos, ant jos kūno buvo kraujo, ar buvo kraujo ant marškinių, pasakyti negali, nes marškinių neapžiūrėjo. Tada jis suprato, kad R. negyva ir paklausė A., kas atsitiko. A. gulėdamas lovoje jam atsakė: „aš ją padėjau į vietą, užnervavo, jai dūriau tris kartus". Tada A. atsikėlė, jis taip pat jau buvau atsikėlęs. A. paėmęs R. kūną už kojų, ištempė iš lovos, paskui paėmęs kūną už pažastų nutempė iki krosnies ir ten paliko ant grindų. A. jam pasakė, kad reikės R. kūną ištempti į lauką, į gatvę, kad pagalvotų, jog R. nudūrė gatvėje. Tuo metu pas juos atėjo pažįstamas K. M.. Jis K. pasakė, kad nužudyta R. A. K. prisipažino, kad tai jis nužudė R. Kęstas jiems paliko butelį degtinės ir alaus, o pats pasakė, kad praneš apie nužudymą policijai ir išėjo. Jis su A. liko namuose ir gėrė paliktą degtinę ir alų. Jis paklausė A., kodėl jis nudūrė R., šis atsakė, kad R. jį varė lauk, tai jį sunervino, todėl jis ją ir nužudė. A. pasakė, kad jis prisipažins, ką padarė. Jis pats nepranešė policijai apie nusikaltimą, nes buvau labai girtas, labai blogai jautėsi, be to atėjęs K. pasakė, kad iškvies policiją. Daugiau jokių R. nužudymo aplinkybių nežino, pats nusikaltimo nematė. Jis pats R. nenužudė, girtas miegojo ir pabudo, kai R. buvo jau negyva ( t. 1, b. l. 132-133).

2008-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo kambaryje rastas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lavonas su durtinėmis žaizdomis. Kambaryje ant staliuko rastas peilis. Nuo peilio rankenos paimtas kvapo pėdsakas, peilis taip pat paimtas. Kambaryje yra krosnis, prie krosnies yra fotelis. Prie fotelio ant grindų lavonas. Lavonas sėdimojoje padėtyje, nugara atremta į fotelį. Prie lavono dešinio šono ant grindų yra dėmė panaši į kraują. Paimtas dėmės pavyzdys. Šalia yra lova, ant lovos patalynė, ant patalynės yra dėmė panaši į kraują. Paimta medžiagos iškarpa su dėme. Iš ant stalo buvusios lėkštės paimta 10 cigarečių nuorūkų. Nuo kambaryje ant stalo stovėjusio plastikinio butelio su užrašu „Tauras" ant dviejų daktiloskopinių plokštelių nukopijuoti rankų pėdsakai. Nuo ant stalo buvusio tuščio cigarečių pakelio „Partner" ant daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas rankos pėdsakas. Nuo tuščio „Sobieski" butelio nukopijuotas vienas rankos pėdsakas (t. 1, b. l. 9-24).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 160/08 (02) nurodyta, kad R. J., (duomenys neskelbtini), mirė nuo dviejų kiauryminių durtinių - pjautinių pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimų su kepenų, kasos ir kairio plaučio pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į kairės krūtinplėvės ir pilvo ertmes.

R. J. mirti galėjo 12-18 valandų iki lavono apžiūros įvykio vietoje.

R. J. lavono kraujyje rasta 3,74 7oo etilo alkoholio kas atitinka sunkų girtumo laipsnį.

R. J. lavono vidaus organuose nerasta: amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, opijatų, pirazolono grupės junginių.

R. J. kūne rasti šie sužalojimai:

Du kiauryminiai durtiniai-pjautiniai pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimai su kepenų, kasos ir kairio plaučio pažeidimais padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, dviejų smūgių pasėkoje galimai keliolikos minučių bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju tai ir buvo jos mirties priežastis.

Keturios aklos durtinės-pjautinės kairio juosmens, nugaros, kairio dilbio ir dešinės šlaunies žaizdos, trys kiaurinės durtinės-pjautinės kairio žasto ir dešinio dilbio žaizdos padarytos duriančiu-pjaunančiu įrankiu septynių smūgių pasėkoje galimai ir artimu mirtiniems sužalojimams laiku. Sužalojimai gyvam asmeniui būtų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Poodinės kraujosruvos veide, dešiniame petyje, abiejose rankose, kairiame kelyje padaryta kietais bukais daiktais nemažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje galimai dviejų parų bėgyje iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

R. J. kūne pomirtinių sužalojimų nėra.

Sužalojimai padarant juos sau pačiam nebūdingi. Durtinės - pjautinės žaizdos rankose galėjo gautis ir ginantis nuo smūgių. Neatmetama galimybė, kad po patirtų sužalojimų trumpą laiko tarpą R. J. galėjo atlikti valingus veiksmus. Po patirtų sužalojimų R. J. mirtis įvyko keliolikos minučių bėgyje. Sužalojimų padarymo metu R. J. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės (t. 1, b. l. 34-40).

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 115/08 (01) nurodyta, kad R. J. lavono kraujas yra AB(IV) grupės. Ant peilio yra R. J. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Ant A. S. striukės, džinsinių kelnių, B. V. megztinio, kelnių dėmių ir sutepimų tinkančių tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 66-73).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 111/08 (01) nurodyta, kad tirti pateiktos R. J. krūtinės odos žaizdos ilgis matuojant nukentėjusiosios kūne (SI Nr. M 160/08 (02)) yra 3,5 cm, matuojant laboratorijoje išpjautoje iš kūno odos išpjovoje ir atstačius jos pradinę formą -2,75 cm (išpjovoje žaizda visada trumpesnė dėl elastinių skaidulų susitraukimo). Tiriamoje odos žaizdoje užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai. Tirta R. J. krūtinės odos žaizda yra durtinė-pj autinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turinčiu neaštrų smaigalį ar smaigalio zonos ašmenis, išreikštas penties briaunas. Didžiausias peilio geležtės panirusios dalies plotis, atsižvelgiant į žaizdos lokalizaciją ir išsidėstymą Langerio linijų atžvilgiu nukentėjusiosios kūne, būtų 35,09±2,7 mm (32,39-37,79 mm).

Tirta R. J. odos žaizda nepadaryta tirti pateiktu virtuviniu peiliu tokioje būklėje, kokioje jis yra dabar, tai yra užlenktu geležtės smaigaliu. Neatmetama, kad tirta odos žaizda galėjo būti padaryta tirti pateiktu peiliu prieš užlinkstant geležtės smaigaliui. Kategoriška išvada šiuo atveju negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l. 85-90).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 340 nurodyta, kad A. S. 2008-01-26 03:16 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas (t. 2, b. l. 40).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. A. S. 2008-01-25 laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. J. metu, tyčia ne mažiau devynių kartų peiliu dūrė R. J. į įvairias kūno vietas, tuo padarė jai du kiauryminius durtinius – pjautinius pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimus su kepenų, kasos ir kairiojo plaučio pažeidimais, keturias aklas durtines – pjautines kairio juosmens, nugaros, kairio dilbio ir dešinės šlaunies žaizdas, tris kiaurymines durtines – pjautines kairio žasto ir dešinio dilbio žaizdas, dėl ko, tai yra dėl dviejų kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo ertmės ir krūtinės ląstos sužalojimų su kepenų, kasos ir kairiojo plaučio pažeidimu, išsivysčius vidiniam nukraujavimui į kairės krūtinplėvės ir pilvo ertmes, pastaroji mirė, tai yra tyčia nužudė R. J. Teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas A. S. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, kurio pagrįstumas nekelia jokių abejonių. Kaltinamojo išdėstytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų K. M., E. B., B. V. parodymai, nukentėjusiojo M. J. parodymai, ekspertų išvados, iš kurių matyti, jog R. J. odos žaizda padaryta virtuviniu peiliu. Tirta odos žaizda galėjo būti padaryta tirti pateiktu peiliu prieš užlinkstant geležtės smaigaliui. Be to, ant pateikto peilio buvo rasta R. J. kraujas. Darytina išvada, kad peilio geležtė užlinko nuo suduotų smūgių.

Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia. Tai patvirtina panaudotas įrankis – peilis, bei suduoti smūgiai į gyvybei pavojingas vietas: krūtinės ląstą ir pilvą.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. S. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 44), psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė (t. 2, b. l. 51), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 53).

A. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, gailisi, tai teismas vertina A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog A. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė žemiau bausmės vidurkio.

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys 1500 litų sumai - dėl turtinės (500 Lt) ir neturtinės (1000 Lt) žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 97 -99). Nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos – 500 litų (laidojimo išlaidos) pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Todėl priteistina 500 litų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji I. J. prašo priteisti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio santykius. Taip pat atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Todėl neturtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys tenkinamas pilnai. Taip pat pareikštas nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys 400 litų sumai (laidojimo išlaidos) dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 308 str.,

n usprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. vasario 27 dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 27 d. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Priteisti iš A. S. penkis šimtus litų turtinei ir vieną tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. J..

Priteisti iš A. S. keturis šimtus litų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam M. J..

Daiktiniai įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui:

Nužudytosios R. J. kraujo pavyzdys, plaukai, rankų nagų nuokarpos (t. 1, b. l. 46);

R. J. drabužiai: juodos spalvos palaidinė, juodos spalvos golfas, juodos spalvos liemenėlė, juodos spalvos kojinės, baltos spalvos kojinės, mėlynos spalvos pėdkelnės, juodos spalvos kelnės, mėlynos spalvos kelnaitės (t. 1, b. l. 47-53);

Įvykio vietos apžiūros metu paimti: virtuvinis peilis, nuo virtuvinio peilio rankenos

paimtas kvapo pėdsakas, patalpos foninis kvapas, dėmės, buvusios prie lavono ant

grindų, pavyzdys, iškarpa su dėme iš lovos patalynės, 10 cigarečių nuorūkų,nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių du rankų pėdsakai nuo plastikinio butelio,

vienas rankos pėdsakas nuo cigarečių pakelio, vienas rankos pėdsakas nuo „Sobieski"

butelio (t. 1, b. l. 9-24);

Įtariamojo A. S. kraujo pavyzdys, drabužiai - juodos spalvos striukė, juodos spalvos džinsinės kelnės (t. 1, b. l. 54, 57);

Pluoštai nurinkti nuo peilio (t. 1, b. l. 94) – sunaikintini kaip beverčiai.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas Valdas Vitunskas