Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 ir 232 punktų reikalavimus, 2009 m. gegužės 13 d., apie 17 val. 10 min., Vilniuje, Gedimino pr. 35, vairuodamas automobilį AUDI A4 ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir taip apgadino abu automobilius, po to iš eismo įvykio vietos pasišalino.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Skundžiamu nutarimu V. G. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra. Teisėjų kolegija laiko įrodytu faktą, jog V. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, o jo veika kvalifikuota tinkamai, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad jam nepagrįstai paskirta papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, prašo jos neskirti arba pakeisti kita administracine nuobauda. ATPK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, matyti, kad galutinė administracinė nuobauda V. G., vadovaujantis pirmiau paminėtu ATPK straipsniu, buvo paskirta sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ribose. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta sankcija buvo pakeista 2008 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. X-1675, ši redakcija administracinių pažeidimų padarymo metu jau galiojo. Įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Taigi, minėtoje sankcijoje teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas numatytas kaip papildoma administracinė nuobauda, tačiau privalomai skiriama su pagrindine administracine nuobauda – bauda arba administraciniu areštu. Galimybė neskirti minėtos nuobaudos yra sietina su ATPK 30¹ straipsnio taikymu. Įvertinus apeliacinio skundo motyvus, matyti, kad V. G. iš esmės prašo taikyti minėtą ATPK straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri, kaip ir teigiama apelianto charakteristika, padaryto pažeidimo pavojingumas, yra reikšmingi parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad anksčiau nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Iš KET pažeidimų suvestinės (b. l. 18-19) matyti, kad V. G. buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. už KET 52 punkto pažeidimą, taip pat baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą (ATPK 183 str. 1 d.) – tai neigiamai apelianto asmenybę charakterizuojantys faktai.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės – teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas jo darbinėms funkcijoms vykdyti ir neigiamas poveikis jo šeimai – nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis, jos nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, ar jo šeimos narių asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad V. G. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad paskirta administracinė nuobauda teisinga, adekvati ir proporcinga siekiamiems tikslams, nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo.Taip pat V. G. nurodė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes administracinio teisės pažeidimo protokole blogai nurodytas teismo pavadinimas. Iš minėto protokolo matyti, kad buvo nurodyta tokia bylos nagrinėjimo data ir vieta – 2009 m. birželio 10 d., 8 val. 30 min., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Laivės pr. 75A (b. l. 2), t. y. suklysta nurodant teismo pavadinimą – byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Pažymėtina, kad minėti teismai įsikūrę tuo pačiu adresu, skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. G. dalyvavo bylos nagrinėjime, tą iš esmės patvirtino ir jis pats, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad tik pavėlavo į bylos nagrinėjimą. Apeliantas teigia, kad taip buvo atimta teisė jam apteikti argumentus ir motyvus, tačiau šią teisę jis realizavo paduodamas apeliacinį skundą, kuriame išdėstyti motyvai buvo išsamiai įvertinti apeliacinės instancijos teismo. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.