Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-118-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
II-118-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00248-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-118-1082/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00248-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 14 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Rasai Švėgždieneidalyvaujant pareiškėjui A. P.,Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. (toliau – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka ankščiau nebausto, neteisto (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. K. 2019 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Institucijos nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 33 dalį 200 Eur bauda už tai, kad jis 2018-04-23 10.00 val. (duomenys neskelbtini), eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už Įmonės veiklą, saugojo nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis pavojingas atliekas –7,34 tonos asbestinio šiferio. Tuo savo veika A. P. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 80 ir 88 punktus.

Šalies argumentai

A. P. skundu prašo panaikinti Institucijos 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą arba sumažinti jam paskirtos baudos dydį, o taip pat, sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta byla Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde Pareiškėjas nurodo, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes jis yra baudžiamas jau antrą kartą. Bylą dar kartą išnagrinėjęs A. K. į teismo išaiškinimus neatsižvelgė ir nubaudė ženkliai griežtesne bauda, taip pablogindamas jo padėtį. Paskirtas baudos dydis (didesnis) ir tai, kad byla antrą kartą nagrinėjo šališkas pareigūnas įrodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos į sąžiningą ir teisingą procesą, o jo teisės buvo šiurkščiai pažeistos. Patikrinimas Įmonėje buvo atliktas nesivadovaujant įstatymų reikalavimų, byloje užfiksuotos neteisingos aplinkybės, patikrinimo metu jis buvo klaidinamas, buvo nurodoma vadovautis negaliojančia Atliekų tvarkymo taisyklių redakcija. Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo įsakymas 2011 m. vasario 18 d. Nr. Dl-145, jo 29 punktas numato, kad „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui pavedima atlikti patikrinimą arba sprendimą dėl patikrinimo ar teisės aktu nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentu kopijas“. Patikrinimo metu nebuvo gautas nei pavedimas, nei sprendimas dėl neplaninio patikrinimo atlikimo, todėl patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Protokole klaidingai nurodoma, kad 2018 m. balandžio 23 d. buvo saugoma pavojingos atliekos kurių kiekis yra 7.34 t. Teigia, kad protokolo turinys prieštarauja Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 23, 27 d. turiniui. Jis baudžiamas pirmą kartą, jam nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, jam daugiau nei 65 metai, jo gaunamos pajamos yra nedidelės. Pareigūnas skyrę 200 Eur dydžio baudą neatsižvelgęs į visas lengvinančias aplinkybes bei į teismo sprendimą. Dėl patikrinimo aktų teisėtumo yra nagrinėjama kita byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra pateiktas skundas, todėl teismo išaiškinimai bus svarbūs ir šioje byloje, todėl yra pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu ir prašo skundžiamą 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nurodyti argumentai jau yra aptarti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartyje, kuomet Pareiškėjo administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta iš naujo tirti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. A. P. argumentai dėl paskirtos pernelyg griežtos nuobaudos yra nepagrįsti, nes 2019 m. balandžio 16 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, pasiūlant Pareiškėjui sumokėti pusę ANK 247 straipsnio 33 dalyje numatytos minimalios baudos – 70 Eur. Tačiau A. P. šia teise nepasinaudojo, dėl to nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įvertinus visas bylos aplinkybes, jam buvo skirta bauda, mažesnė nei minimalios ir maksimalios baudos vidurkis. A. P. nurodo, kad jo gaunamų pajamų vos užtenka vaistams ir pragyvenimui, tačiau nepateikia jokių dokumentų apie gaunamas pajamas ar bendrovės, kurios vadovas jis yra, finansinę būklę. Tokie teiginiai yra vertintini kritiškai, kadangi mažai tikėtina, jog statybos įmonės vadovas gauna visiškai minimalias, vos pragyvenimui pakankamas pajamas.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu teigė palaikantis Institucijos atsiliepime nurodytą prašymą bei parodė, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, Pareiškėjas nubaustas teisingai. Todėl prašo skundą atmesti.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagal gautą pranešimą atliko patikrinimą, kurio metu UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje rado sukrautą asbestinį šiferį, kuris nebuvo nustatyta tvarka supakuotas bei pažymėtas. Apėjęs visą teritoriją matė pastatą visiškai be dangos ir suprato, kad tas šiferis yra nuo jo stogo. Ant kitų teritorijoje buvusių pastatų asbestinio šiferio nebuvo. Minėtos bendrovės direktorius jam parodė, kad yra sudaręs su kažkokia įmone sutartį dėl to šiferio išvežimo, bet direktoriaus nurodyta įmonė nebuvo tinkama, nes nebuvo įgaliota asbestinį šiferį perimti ir tvarkyti. UAB (duomenys neskelbtini) atstovams buvo nurodyta apie būtinybę teritorijoje esantį asbestinį šiferį supakuoti į tarą bei paženklinti. Grįžęs į darbą jis iš registrų gavo informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančius pastatus ir nustatė, jog tik vienas minėtoje teritorijoje buvęs pastatas yra dengtas asbestiniu šiferiu, o kiti pastatai dengti kita danga. Pagal registruose nurodytą to pastato asbestiniu šiferiu plotą jis apskaičiavo apytikslį asbestinio šiferio kiekį, kurį vėliau patikslino pagal gautą informaciją apie iš (duomenys neskelbtini) išvežtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio asbestinio šiferio kiekį. Po 2018-04-23 patikrinimo praėjus tam tikram laiko tarpui UAB (duomenys neskelbtini) atstovas jį informavo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvęs asbestinis šiferis yra supakuotas ir pažymėtas, bet jam nuvykus į vietą, jis rado tą patį asbestinio šiferio kiekį, kuris buvo patikrinimo 2018-04-23 metu, tik apvyniotas plėvele ir be jokių paženklinimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė tenkinti skundą. Parodė, kad nesijaučia kaltas ir mano nieko nepažeidęs, nes darbų eigoje ardant stogą krovė asbestinį šiferį į krūvas ir viską baigę šį išvežė. Patikrinimas buvo atliktas darbų eigoje, dar nebaigus ardyti stogo ir nesukrovus viso asbestinio šiferio. Todėl tas šiferis ir nebuvo supakuotas bei pažymėtas. Pareiškėjo teigimu, patikrinimą atlikęs G. M. negalėjo matyti, kad yra dar likę asbestinio šiferio ant stogo, todėl klaidingai nurodė apie asbestinio šiferio nebuvimą ant stogo patikrinimo metu. Pareiškėjo teigimu, po patikrinimo jo vadovaujama bendrovė asbestinį šiferį supakavo ir pažymėjo, tik tuos žymeklius galėjo nupūsti vėjas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš skundo matyti, kad Pareiškėjas jame iš esmės pateikia du alternatyvius prašymus – prašo panaikinti Institucijos 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą arba sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Pareiškėjas mano, jog skundžiamas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas pažeidžiant jo teises į sąžiningą ir teisingą procesą, jis priimtas remiantis klaidingais duomenimis, o jam paskirta bausmė yra prie griežta ir skirta neatsižvelgiant į jo finansinę padėtį bei kitas byloje nustatytas aplinkybes.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir kitą bylos medžiagą, teismo posėdžio metu išklausęs Institucijos atstovo, liudytojo bei pareiškėjo daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino Pareiškėją A. P. padarius jam inkriminuotą ANK 247 str. 33 d. numatytą administracinį nusižengimą. Todėl panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu nėra pagrindo. Pareiškėjo prašymai dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo iki administracinės bylos išnagrinėjimo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose ir skundo perdavimo nagrinėti pagal priskirtinumo išspręsti teismo posėdžio metu, protokoline nutartimi juos atmetant, todėl nutartyje dėl jų nebepasisakytina.

Kaip matyti, Pareiškėjui inkriminuota ANK 247 straipsnio 33 dalis, kuri įtvirtina atsakomybę už pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo ir (ar) pakavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir šiuo konkrečiu atveju nukreipia į Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 80 punkte numatyta, kad įmonės, laikinai laikančios, surenkančios, vežančios ir laikančios pavojingąsias atliekas, privalo jas supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, o tų pačių taisyklių 88 punkte skelbiama, kad visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti.

Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už įmonės veiklą, saugojo nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis pavojingas atliekas – 7,34 tonos asbestinio šiferio ir tokiu būdu pažeidė minėtų taisyklių 80 ir 88 punktų reikalavimus.

Bylos duomenys liudija ir ginčo dėl to nėra, kad 2018-04-23 patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), rastas sukrautas pavojingoms atliekoms priskiriamas asbestinis šiferis, kuris buvo nesupakuotas ir nepaženklintas. Šio fakto neneigia ir pats Pareiškėjas, tačiau jis pateikia savo paaiškinimus, pagal kuriuos – patikrinimo metu asbestinis šiferis buvo kraunamas einamųjų darbų metu ir buvo planuojama baigus nuimti nuo stogo visą asbestinį šiferį, jį supakuoti ir išvežti. Tačiau teismas sprendžia, kad tokie Pareiškėjo teiginiai nepaneigia užfiksuoto kaltinime nurodytų Taisyklių nesilaikymo fakto bei nepašalina Pareiškėjo atsakomybės už Taisyklių pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimą atlikęs ir administraciniame kaltinime nurodytą nusižengimą užfiksavęs pareigūnas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje rado sukrautą nesupakuotą bei nepažymėtą asbestinį šiferį, nuimtą nuo teritorijoje buvusio pastato, kuris buvo visiškai be dangos, o ant kitų teritorijoje buvusių pastatų asbestinio šiferio nebuvo. Be to, jis nurodė, kad po kurio laiko jam atvykus pažiūrėti jau, UAB (duomenys neskelbtini) atstovų teigimu, supakuoto bei pažymėto asbestinio šiferio, G. M. rado tas pačias asbestinio šiferio krūvas. Šiuos jo parodymus patvirtina ir teismui pateiktos byloje esančios fotonuotraukos. Taigi, sutinkamai su šio liudytojo parodymais, patikrinimo metu jokių einamųjų darbų nuo stogo nuimant asbestinį šiferį nevyko. Netikėti šiais bei kitais pastarojo liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, tokio objektyviais duomenimis pagrįsto pagrindo nenurodė ir Pareiškėjas.

Pastebėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu Pareiškėjas patvirtino, kad patikrinimo metu rastas asbestinis šiferis buvo kraunamas ne vieną dieną ir po kiekvienos dienos darbų nebuvo pakuojamas. Tuo tarpu taisyklių 80 ir 88 punktai įpareigoja net laikinai laikomas pavojingas atliekas atitinkamai paženklinti bei supakuoti taip, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai. Tą patvirtino ir liudytoju apklaustas G. M.. Todėl teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo asbestinio šiferio laikymo laiko, jo tinkamai nesupakavus bei nepaženklinus, kyla administracinė atsakomybė už tai atsakingam asmeniui.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė abejonių dėl A. P. kaltės padarius ANK 247 str. 33 d. nurodytą administracinį nusižengimą teismui nepalieka. Byloje pakanka duomenų išvadai, kad A. P. eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už Įmonės veiklą, administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis saugojo nesupakuotas ir nepaženklintas pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis pavojingas atliekas – asbestinį šiferį, tuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 80 ir 88 punktus. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarime padarytomis išvadomis dėl A. P. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 247 str. 33 d. numatyto nusižengimo sudėtį, todėl A. P. skundžiamu Institucijos nutarimu pagal ANK 247 str. 33 d. nubaustas pagrįstai, kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta ir naikinti nutarimą bei bylą nutraukti jo atžvilgiu nėra pagrindo.

Teismas be kita ko pažymi, kad atsakomybės pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį kilimui ir taikymui įtakos neturi pavojingų atliekų, šiuo atveju – asbestinio šiferio, kiekis. Nepaisant to, teismas atsakydamas į Pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl, Pareiškėjo nuomone, neteisingai administraciniame kaltinime nurodyto kiekio, pažymi, kad priešingai jo skundo teiginiams, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 7 d. sprendime konstatavo, kad Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti, jog 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo metu buvo rasta ne 7,34 tonų, bet 5 ar mažiau tonų atliekų. Tokių duomenų teismui Pareiškėjas nepateikė ir šioje byloje. Be to, liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad patikrinimo akte jis nurodęs apytikslį kiekį asbestinio šiferio, o administraciniame kaltinime nurodytas patikslintas kiekis pagal iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), išvežtą minėtų pavojingų atliekų kiekį, nurodytą jas išvežusio AB (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos 8-9 l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodoma, kad 2018 m. balandžio 23 d. buvo saugomos pavojingos atliekos, kurių kiekis yra 7,34 tonų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs vertintini ir Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo vadovaujamos įmonės patikrinimas buvo atliktas nesivadovaujant įstatymų reikalavimų, įmonės patikrinimo metu jis buvo klaidinamas, buvo nurodoma vadovautis negaliojančia Atliekų tvarkymo taisyklių redakcija. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamame 2019 m. gegužės 10 d. nutarime bei 2019 m. balandžio 16 d. administraciniame nurodyme yra nustatyta, kad A. P. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 80 ir 88 punktų reikalavimus. Taigi, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas vadovaujantis administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusia minėtų taisyklių redakcija, nurodant konkrečius taisyklių punktus, kurių reikalavimai buvo pažeisti. Teismui nepateikti jokie objektyvūs duomenys, pagrindžiantys aukščiau nurodytus Pareiškėjo teiginius dėl tariamų pažeidimų jo atžvilgiu, todėl pastarieji teiginiai vertinti kritiškai.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes jis yra baudžiamas jau antrą kartą, o skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė bylą jau ankščiau nagrinėjęs pareigūnas. Šie Pareiškėjo teiginiai taipogi vertinti kritiškai.

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek kiti teisės aktai įtvirtina dvigubo baudimo negalimumo principą. ANK 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 11 d. nutartimi buvo panaikintas 2019 m. sausio 2 d. nutarimas A. P. administracinio nusižengimo byloje, kuomet jam buvo paskirta 140 Eur dydžio bauda ir byla grąžinta Institucijai ją iš naujo tirti, ko pasekoje Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. gegužės 10 d. buvo priimtas naujas nutarimas. Taigi, nors Pareiškėjo atžvilgiu dėl to paties administracinio nusižengimo padarymo iš esmės buvo priimti du nutarimai, 2019 m. sausio 2 d. nutarimą panaikinus, teisinę galią įgijo tik skundžiamas 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas ir tokiu būdu dvigubo nubaudimo negalimumo principas pažeistas nebuvo.

Pareiškėjas skunde be kita ko nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės į sąžiningą ir teisingą procesą, nes skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė šališkas, bylą jau ankščiau nagrinėjęs pareigūnas, be to, nutarimas buvo priimtas neatsižvelgus į teismo išaiškinimus. Teismas su tokiais Pareiškėjo teiginiais nesutinka, nes jų nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys, o Pareiškėjo nurodyti tariami pažeidimai nenustatyti.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo manymu, priešingai negu nurodoma Pareiškėjo, nutarimą priėmęs pareigūnas atsižvelgė į 2019 m. vasario 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį ir priimdamas naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje įvertino ne tik visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir pripažino teismo nustatytą A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokiu būdu, nustačius, jog skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas ištyrus bei išnagrinėjus bylą iš naujo bei atsižvelgus į 2019 m. vasario 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį bei pareiškėjo ankstesniame skunde išdėstytus motyvus, ir tuo pačiu pripažino vieną Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, jog 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas nešališko Institucijos atstovo. Vien ta aplinkybė, jog nutarimas buvo priimtas to paties pareigūno, kai byla buvo grąžinta iš naujo tirti ir Pareiškėjo nesutikimas su tuo kaip minėtas pareigūnas įvertino ištirtus įrodymus, nutarimą laikyti priimtu šališko pareigūno nesuteikia jokio pagrindo.

Iš skundo matyti, kad netenkinant prašymo dėl skundžiamo Institucijos nutarimo panaikinimo, Pareiškėjas prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Išnagrinėjęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą administracinės nuobaudos skyrimo dalyje, teismas sprendžia, kad iš tiesų Institucija skundžiamu nutarimu A. P. administracinę sankciją individualizavo netinkamai, todėl prašymas dėl baudos sumažinimo tenkinamas.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, Institucija skirdama A. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgusi į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Pažeidėjui paskyrė ANK 247 straipsnio 33 dalies sankcijoje numatytą baudą, didesnę nei minimali. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog 2019 m. sausio 2 d. nutarimu, kuris buvo panaikintas, A. P. už to paties administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 33 dalyje, padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 140 Eur dydžio bauda. Nors skiriant baudą minėtame nutarime buvo atsižvelgta į tai, kad padarytu pažeidimu nebuvo padaryta žala gamtai, tačiau jį surašant nebuvo nustatyta ir atsižvelgta į vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tuo tarpu skundžiamu 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatyta savo dydžiu didesnė, tai yra 200 Eur dydžio bauda, nors šiame nutarime papildomai buvo atsižvelgta ir į vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taigi, už tą patį administracinį nusižengimą buvo skirtos visiškai skirtingo dydžio administracinės nuobaudos – baudos, o motyvai, kokiu pagrindu buvo paskirta didesnė bauda, nenurodyti, nors papildomai buvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Be to, 2019 m. balandžio 16 d. buvo priimtas administracinis nurodymas, kuriuo įstatymų nustatyta tvarka Pareiškėjui už administracinio nusižengimo padarymą buvo siūloma sumokėti 70 Eur baudą, kurio Pareiškėjui neįvykdžius, be jokių motyvų buvo skirta ANK 247 straipsnio 33 dalyje numatyta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda. Pažymėtina ir tai, kad šiuo nutarimu administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas papildomai atsižvelgus ne tik į vieną Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į tai, kad padarytu administraciniu nusižengimu pavojingomis atliekomis nebuvo užteršta aplinka ir jos buvo priduotos atliekų tvarkytojui. Teismas pagrindo skirti Pareiškėjui didesnę nei minimali bauda, nenustatė.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu Pareiškėjui buvo netinkamai individualizuota administracinė sankcija ir yra pagrindas jam skirtą baudą sumažinti.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino A. P. padarius jam inkriminuotą ANK 247 straipsnio 33 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau skyrė per griežtą minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos – baudos dydį, nenurodant tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų. Todėl Institucijos 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas dėl netinkamai A. P. individualizuotos administracinės sankcijos, jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 33 dalyje padarymą, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – 140 Eur dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Tenkinti Pareiškėjo A. P. skundą dėl baudos dydžio sumažinimo.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 33 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 140 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė