Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Š. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė Š. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. spalio 19 d., apie 20.36 val., Vilniuje, Gedimino –J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši yra atimta, ir pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 ir 14 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu Š. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, bei pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, tuo padarydamas pažeidimą, įtvirtintą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Nuobauda už sunkesnį iš pažeidimą – bauda nuo 1500 iki 2500 litų arba administracinis areštas.

Ginčo dėl pažeidimų padarymo nėra, tačiau apeliaciniams skunde Š. T. nurodo, jog jis vairavo automobilį, nežinodamas, jog įsigaliojo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje įrodyta, jog apeliantas padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, ir jo veiką kvalifikavo tinkamai.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – Š. T. buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. ATPK 295 straipsnis numato, jog skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, tačiau ATPK 330 straipsnio 1 dalis numato išimtį iš paminėtos bendros taisyklės – transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, t. y. 2009 m. rugsėjo 16 d., todėl darytina išvada, kad 2009 m. spalio 19 d. teisės vairuoti transporto priemones Š. T. neturėjo, nes ji buvo atimta 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimu, ir teisės vairuoti jis neteko nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o ne nuo jo įsiteisėjimo. Ta aplinkybė, jog iš Š. T. nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas nešalina jo atsakomybės ir nedaro įtakos jo veikos kvalifikavimui.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu, subendrinus paskirtas administracines nuobaudas, apeliantui buvo paskirtas ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 2000 litų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Tai, kad pažeidėjas gailisi padaręs pažeidimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji turėtų būti vertinama, skiriant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, o vien tik šios aplinkybės nustatymas nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą.

Apelianto nurodytos aplinkybės – neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina tris mažamečius vaikus, žmona nedirba, mažos šeimos pajamos, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, nekilnojamojo turto neturi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prioritetą, svarstant apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimą. Be to, išskyrus vartojimo kredito sutartis, byloje nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių Š. T. materialinę padėtį.

Remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog sunki jo šeimos materialinė padėtis turėtų būti laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog nesant galimybės per įstatymo nustatytą 40 dienų laikotarpį sumokėti pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtos baudos, per 40 dienų nuo tos dienos, kai apeliacinis skundas lieka nepatenkintas, apeliantas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, pateikdamas jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3478/2010).

Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo, paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Š. T. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Š. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.