- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e1-757-878/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2018 m. liepos 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų, 2018 m. rugsėjo 4 d. bausmę atlikęs;
2. 2020 m. kovo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi pripažintas Lenkijos Respublikos Mazovijos Ostruvos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis Nr. IIK 387/17 Lietuvos Respublikoje. Nusikaltimą suderinus (prilyginus) su Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), paliekant bausmę 6 mėnesius laisvės atėmimo bei suderinus (prilyginus) lygtinį nubaudimą su bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu su BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nustatant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą 2 metams, 2022 m. kovo 18 d. bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. P. 2022 m. birželio 23 d. apie 17.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš O. M., tai yra abiem rankomis suėmė nukentėjusiajai už ausų ir jas tampė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog O. M. nėra jo sugyventinė, jis ją priėmė į savo namus kaip karo pabėgėlę iš Ukrainos. Abu gyvena jo mamai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Jis 2022 m. birželio 23 d. su O. ir draugais namuose gėrė alkoholinius gėrimus, begeriant alkoholį tarp jų su O. pradėjo kilti žodinis konfliktas, dėl to draugai išėjo namo. Tada O. jam pradėjo dar labiau priekaištauti, kad jis geria alkoholį. Dėl to jis stipriai supyko, nusprendė ją išvaryti iš savo namų, todėl namo tarpduryje abiem rankomis suėmė jai už ausų ir, jas tampydamas, išstūmė O. pro duris ir užsirakinęs nuėjo miegoti. Prisimena, kad O. lauke liko pusnuogė. Atvykę policijos pareigūnai jį prikėlė. Supranta, kad tokiu savo poelgiu sukėlė O. fizinį skausmą, labai gailisi dėl to. Jeigu gerai pamena, O. po to, kai jai tampė už ausų, verkė, prašė nustoti mušti. Po kelių dienų O. jam parodė, kad jai ant kažkurios ausies likęs nubrozdinimas, supranta, kad jis atsirado dėl jo veiksmų. Jeigu būtų blaivus, taip nebūtų nutikę. Su O. susitaikė ir toliau kartu gyvena. Tą dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gali netiksliai nurodyti visas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo V. P. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad pas V. atėjo draugai ir jie gėrė alkoholį. Būdamas neblaivus, jis tampa agresyvus. 2022 m. birželio 22 d. jie sukonfliktavo dėl alkoholio gėrimo, tada iškvietė policijos pareigūnus, tačiau joks smurtas prieš ją naudotas nebuvo, tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Tą dieną V. susimušė su savo draugais, ji dar bandė juos išskirti, tačiau nepavykus iškvietė policijos pareigūnus. V. draugai, išgirdę, kad kviečia pareigūnus, išvažiavo iš jo namų. 2022 m. birželio 23 d. iš pat ryto pas V. atvyko draugai, jie gėrė alkoholį. Nukentėjusioji tą dieną irgi išgėrė vieną skardinę alaus. Tarp jos ir V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. suėmė jai už ausų, išstūmė pro duris į lauką ir nuėjo miegoti. Kuomet jis tampė ją už ausų, ji verkė, prašė nustoti ją mušti. Po suėmimo už ausų fizinį skausmą jautė apie 4-5 dienas, ant ausų buvo likę apdraskymai. Pas teismo medicinos ekspertus ar kitus medikus ji nesikreipė. Mano, kad V. supyko dėl to, kad ji jo namuose bando įvesti naują tvarką, dėl to ją ir bandė išvaryti iš namų. Jis galėjo suprasti, kad tokiu veiksmu jai sukelia fizinį skausmą. Kuomet V. užrakino duris, ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kadangi lauke liko pusnuogė. Jų konflikto niekas nematė, kadangi buvo dviese. Su V. bendro ūkio neveda, gyvena kaip kaimynai atskiruose kambariuose, V. tikrai nėra jos sugyventinis. V. jos atsiprašė, šiuo metu jie sutaria gerai, jokių pretenzijų V. dėl sužalojimo neturi, civilinio ieškinio nereikš.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2022 m. birželio 23 d. užfiksuotas O. M. pareiškimas, kad 2022 m. birželio 23 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini) prie namo prieš ją smurtavo V. P., tai yra abiem rankomis tampė už abiejų ausų į įvairias puses. Po šių veiksmų ji labai išsigando ir pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat šiame protokole užfiksuota, kad 2022 m. birželio 23 d. 18.36 val. V. P. nustatytas 3,88 promilių girtumas.
Įvykio vietos apžiūros protokole 2022 m. birželio 23 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra name (duomenys neskelbtini).
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. P. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją O. M., abiem rankomis suėmė nukentėjusiajai už ausų ir jas tampė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo V. P. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai O. M. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis V. P., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis V. P. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. P. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). V. P. teisiamas jau trečią kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra visiškai atlikęs, šį nusikaltimą padarė ką tik išnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų. Kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, jog kaltinamasis praeityje turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, vertintina aplinkybė, jog kaltinamasis V. P. teisiamas jau trečią kartą ir tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Taigi, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų kaltinamąjį V. P. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jam skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo V. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką kaltinamajam įskaitytinas jo laikino sulaikymo nuo 2022 m. birželio 23 d. 18.25 val. iki 2022 m. birželio 24 d. 9.12 val. laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, kaltinamojo V. P. asmenybę, tai, kad jis buvo nuteistas ne tik arešto, kurį realiai atliko, bet ir laisvės atėmimo bausme, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtent dėl to bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikinama pradėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 36 (trisdešimt šešioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą 24 (dvidešimt keturioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. P. laikino sulaikymo nuo 2022 m. birželio 23 d. 18.25 val. iki 2022 m. birželio 24 d. 9.12 val. laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmę V. P. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. P. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.
Išaiškinti V. P. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos – Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam V. P. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.