- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 2-613-569/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- R. P., R.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Aldevinas Ščigla
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. P. paaiškino, kad 2006-03-25 dieną ji nuo savo sąskaitos nuėmė 1000 Lt ir šiuos pinigus paskolino atsakovui. Atsakovas yra buvęs jos dukters G. K. sugyventinis, jis su jos sūnumi R. P. ketino vykti dirbti į užsienį, todėl jam kelionei reikėjo pinigų. Kadangi pinigų paskolinti atsakovui prašė ir jos sūnus, ji sutiko. Rašytinės sutarties dėl paskolos jie nesudarė. Kaip ji perdavė pinigus atsakovui, matė jos sūnus. Pinigus atsakovas jai turėjo grąžinti po 3 mėnesių. Kai atsakovas grįžo iš Anglijos į Lietuvą, ji jo prašė, kad grąžintų skolą. Tačiau atsakovas pasakė, jog grąžins dalimis. Iki šiol atsakovas su ja neatsiskaitė. Atsakovas į Angliją išvažiavo 2006-04-01, o grįžo 2006 m. birželio mėnesio viduryje. Taip pat ji prašo iš atsakovo priteisti ir 500 Lt neturtinės žalos, nes kai 2009-10-10 ji vėl paprašė jo grąžinti pinigus, atsakovas ją išplūdo ir, išsitraukęs šautuvą, šovė į jos sūnų. Po šių įvykių ji patyrė didelį stresą, dėl ko teko vartoti vaistus. Iš karto po šio įvykio atsakovas buvo išvežtas į policijos nuovadą ir, kiek jai žinoma, buvo nubaustas administracine tvarka. Atsakovas su jos dukra lombarde buvo užstatę savo telefonus, todėl ji juos abu išpirko ir atidavė dukrai. Nebuvo jokio susitarimo su atsakovu, kad jis už dalį savo skolos atiduoda jai savo mobilų telefoną. Jai dukra yra sakiusi, kad atsakovas atsiuntė 100 svarų, bet jie buvo skirti dukrai, o ne skolos grąžinimui. Prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt skolos ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė jai davė 1000 Lt, kad jis galėtų išvažiuoti į užsienį. Tuo metu jis gyveno kartu su ieškovės dukra G. K., buvo kaip šeimos narys. Tarp jo ir ieškovės buvo kalba, kad tuos pasiskolintus pinigus reiks grąžinti, bet terminas nebuvo aptartas. Kai skolinosi pinigus, kartu buvo ieškovės dukra, jos sūnaus nebuvo. Per kiek laiko turės jai grąžinti pinigus, jie nesitarė. 2005-08-29 jis buvo nusipirkęs telefoną 500 Lt vertės ir jį paliko ieškovei už skolą. Telefoną jis buvo įvertinęs 500 Lt, kadangi jis buvo beveik nenaudotas. Likusią skolos dalį 100 svarų jis išsiuntė ieškovės dukrai, praėjus mėnesiui po išvykimo, G. K. sakė, kad dalį pinigų už skolą perduotų ieškovei. Nesutinka, kad iš jo būtų priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes tą dieną, kai ieškovė paprašė atiduoti skolą, ji buvo neblaivi, kabinėjosi prie jo motinos, todėl jam teko ją ginti. Jam grįžus iš užsienio, ieškovė skolos iš jo nereikalavo. Ji pinigų pareikalavo tik tada, kai tarp jų įvyko šis konfliktas. Jiems gyvenant su G. K., gimė vaikas, tačiau nepripažįsta, kad 100 svarų buvo siųsti vaiko išlaikymui, išlaikymo vaikui jis neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Ieškovė nurodė, kad 2006m. kovo 25d. ji paskolino atsakovui 1000 Lt, kurios jis įsipareigojo grąžinti jai po 3 mėnesių. Nors rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, LR CK 6.871str. 1d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Taigi, įstatymas šiuo atveju nereikalauja, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė sutartis. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis pripažino pasiskolinęs pinigus iš ieškovės. LR CPK 187str. numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą. Kad ieškovė 2006-03-25 paskolino atsakovui 1000 Lt, netiesiogiai įrodo ir jos sąskaitos išrašas (b.l. 21), iš kurio matyti, kad ieškovė nuo savo sąskaitos AB banke (duomenys neskelbtini) nuėmė tokią pinigų sumą. Apklaustas liudytoju R. P. patvirtino, kad jis buvo kartu, kai atsakovas prašė ieškovės paskolinti pinigų kelionei į užsienį, matė, kaip ji padavė pinigus atsakovui. Liudytoja G. K. patvirtino, kad atsakovas jai sakė, jog ieškovė paskolino 1000 Lt kelionei į Angliją. Todėl teismas daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalėjo pagal jų susitarimą grąžinti jai pinigus per 3 mėnesius, liudytoja G. K. patvirtino, kad jai buvo žinoma apie tokį grąžinimo terminą. Tačiau atsakovas ir liudytojas R. P. nurodė, kad pinigus atsakovas turėjo grąžinti, kai grįš į Lietuvą. Kadangi rašytinės sutarties nebuvo sudaryta, o šalių ir liudytojų parodymai dėl pinigų grąžinimo termino yra prieštaringi, nėra pagrindo daryti išvadų, kad, sudarant paskolos sutartį, buvo numatytas 3 mėnesių paskolos grąžinimo terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad paskolos grąžinimo terminas sutartyje nebuvo nustatytas. LR CK 6.873str. 2d. numato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nebuvo nustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenumato ko kita. Įstatymas nenumato, kokia forma – žodine ar rašytine – turi būti išreikštas reikalavimas grąžinti skolą. Ieškovė nurodė, kad ji prašė atsakovo grąžinti pinigus jau 2006m. birželio mėnesį, kai jis grįžo iš Anglijos. Liudytojas R. P. patvirtino, kad, atsakovui grįžus į Lietuvą, ieškovė prašė jo grąžinti pinigus, tačiau kada, nenurodė. Atsakovas teigia, kad ieškovė skolos iš jo pareikalavo tada, kai įvyko konfliktas. Ieškovė R. P. patvirtino, kad konfliktas įvyko jai paprašius atsakovo grąžinti skolą. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad konfliktas tarp šalių buvo įvykęs 2009-10-10, todėl teismas laiko, kad skolos grąžinimo terminas jau yra suėjęs. Atsakovas nurodė, kad jis yra dalinai atlyginęs skolą – išvykdamas paliko ieškovei 500 Lt vertės telefono aparatą ir, būdamas Anglijoje, pervedė 100 svarų į ieškovės dukters G. K. sąskaitą skolos grąžinimui. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas aplinkybes. Iš atsakovo pateikto 2005-08-29 prekės perdavimo-priėmimo akto matyti (b.l. 20), kad atsakovas įsigijo telefoną NOKIA 6610, tačiau nėra jokių įrodymų, kad perdavė jį ieškovei už skolą. Apklausti liudytojai G. K. ir R. P. paneigė, kad atsakovas buvo palikęs ieškovei telefoną už skolą. Abu liudytojai patvirtino, kad, būdamas Anglijoje, atsakovas pervedė G. K. 100 svarų, tačiau šie pinigai buvo skirti jai, o ne ieškovei. Liudytoja G. K. nurodė, kad ji, nesulaukusi iš atsakovo pinigų, skambino jam ir prašė jai ir jų vaikui atsiųsti pinigų pragyvenimui. LR CK 6.870str. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ką kita. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1000 Lt skola. Atsakovo atstovas pateikė prašymą taikyti šioje byloje 3 metų ieškininės senaties terminą ir ieškovės ieškinį šiuo pagrindu atmesti. LR CK 1.124str. numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. LR CK 1.125str. 8d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ši nuostata taikoma tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Tačiau LR CK 1.127str. 3d. numato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė pareikalavo, jog atsakovas sumokėtų skolą 2009-10-10, kilus konfliktui tarp jos ir atsakovo, šias aplinkybes pripažino atsakovas. Todėl teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo 2009-10-10 ir ieškinio pateikimo momentu jis praleistas nebuvo.
Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą atsakovui atlyginti jai neturtinę 500 Lt žalą. Ieškovė teigia, kad, 2009-10-10 jai paprašius atsakovo grąžinti pinigus, jis ją išplūdo ir, išsitraukęs šautuvą, šovė į jos sūnų, dėl šios priežasties ji patyrė didelį stresą, gydėsi. Tačiau LR CK 6.250str. 2d. numato, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Šiuo atveju kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių, įstatymas nenumato galimybės, skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui, priteisti neturtinę žalą. Kadangi nėra įstatyminio pagrindo, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str. – 270str., teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti dalinai, priteisti ieškovei R. P. iš atsakovo V. G. 1000 Lt skolos.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.