Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės L. S. ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei J. K. dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo Daugiabučio namo Tilžės g. 26 savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas turėjo nagrinėjamą bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-147-914/2014. Atsakovė J. K. baudžiamojoje byloje kaltinama tuo, kad žinodama 2010-05-24 DN Tilžės g. 26 SB susirinkime priimtą sprendimą vienašališkai nutraukti rangos sutartį su rangovu UAB „Sanda“ ir nemokėti už atliktus darbus ir medžiagas, kol darbai nebus atlikti iki galo, prisidengdama neteisėtu, juridinės galios neturinčiu 2010-07-19 daugiabučio namo savininkų bendrijos Tilžės g. 26, Šiaulių m., valdybos sprendimu, viršydama savo įgaliojimus, 2010-07-21 pervedė UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ 28722,19 Lt, iš kurių dalis, o būtent 5776,77 Lt - už subrangovo UAB „RV statyba“ iš UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ įsigytas, tačiau DN Tilžės g. 26 SB pastato rekonstrukcijos darbams nepanaudotas statybines medžiagas. Minėta baudžiamoji byla ir nagrinėjama byla yra tarpusavyje susijusios ir ši civilinė byla negali būti išnagrinėta tol, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla. Teismas netenkino ieškovės prašymo išreikalauti 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“ bendrąsias sąlygas, 2010-09-22 sutarties dėl 2009-10-14 rangos sutarties nutraukimo ir taikos sutarties, kaip priedo prie 2010-09-22 sutarties dėl 2009-10-14 rangos sutarties nutraukimo, originalus arba patvirtintas kopijas, susitarimą dėl atsiskaitymo už darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį ir pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 10-1317 tvarkos kopiją, paramos tiekimo sutarties kopiją kurios yra prijungtos prie baudžiamosios bylos, tuo užkirsdamas ieškovei kelią rinkti įrodymus.Atsakovė J. K. neginčijo rangovo UAB „Sanda“ 2010 m. vasario mėnesį atliktų darbų akto, akte neužfiksavo nustatytų darbų trūkumų ir atliktų darbų priėmimo –perdavimo aktu priėmė darbus be jokių išlygų, nors darbų rezultatas neatitiko sutartyje nustatytų savybių ir nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Priimdama UAB Sanda atliktus darbus atsakovė nesivadovavo susitarimu su subrangovais UAB „RV statyba“ ir UAB „Jupojos statyba“ ir medžiagų kainos pagrindimo susitarimo nustatyta tvarka nepareikalavo, todėl darbų rezultato vertė nepagrįstai padidinta; apmokėdama UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ už darbams sunaudotas medžiagas, nepatikrino medžiagų kiekio ir nepagrįstai sumokėjo už nesunaudotas medžiagas. Teismas nevertino LR Aplinkos ministerijos vidaus audito skyriaus atlikto Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros veiklos ir finansinio vidaus audito ataskaitos Nr. 4-4-(1)-11-09, kurioje patvirtinama ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dėl apmokėjimo už pastolius du kartus, bendrijos nariai patyrė nuostolius, nors darbai ir apmokėti valstybės parama (CPK 197 str. 2 d.).Byloje nėra jokių duomenų, kad V. M., pasirašęs 2010-02-09 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą kaip techninės priežiūros vadovas, būtų atlikęs techninę priežiūrą. Nors sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte nustatyta, kad darbų priežiūros vykdytojas – asmuo, kurį paskiria užsakovas ir kuris atsakingas už darbų vykdymą bei sutarties administravimą, bendrijos pasirašytoje sutartyje Nr. 10/08 2008-01-23 su UAB „Pastatų konstrukcijos“ dėl techninės priežiūros vykdymo, sutarties administravimas nenustatytas, todėl sutarties administravimą turėjo atlikti bendrija, kurią pagal įgaliojimus atstovavo atsakovė pagal bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2007-11-14 nutarimą.Ieškovė neprivalėjo ginčyti 2010-02-09 atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, nes savo poziciją šioje byloje ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė J. K. nesilaikė bendrijos visuotinių narių susirinkimų nutarimų ir teisės aktų reikalavimų, nes akto neginčijo ir netinkami administravo sutartį.Ieškovė negavo 893,53 Eur pajamų dėl atsakovės J. K. netinkamai atliktų bendrijos valdybos pirmininkės ir įgaliotinės pareigų nutraukinat 2009-10-14 rangos sutartį su UAB „Sanda“: sutartis turėjo būti nutraukta sutarties bendrųjų sąlygų 19 punkto pagrindu ir iš rangovo pareikalautos netesybos. Atsakovė nesilaikė LR CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo būti lojaliam juridiniam asmeniui, todėl turi atlyginti padarytą žalą.Nei 2010-09-21 nei 2010-10-25 visuotiniuose narių susirinkimuose nebuvo nurodyta, jog rangos sutartis su UAB „Sanda“ darant kokias nuolaidas rangovui ir nesilaikant sutarties sąlygų. Nei viename narių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl sutarties nutraukimo sąlygų.Kilus abejonei dėl sutartyje dėl rangos sutarties nutraukimo ir taikos sutartyje esančio prierašo, kad šie dokumentai pasirašyti 2010-10-26, suklastojimo, teismas nepatikslino įrodinėjimo naštos, nesudarė galimybių ieškovei pateikti įrodymus ir jas netgi apribojo. Paaiškėjus, kad minėti prierašai neatitinka tikrovės, būtų patvirtinta, jog atsakovė šiuos dokumentus pasirašė neturėdama bendrijos narių susirinkimo pritarimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

Dėl ieškovės L. S. apeliacinio skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei L. S. nuosavybės teise priklauso butas Šiauliuose (duomenys neskelbtini) (1 t. 17 b. l.). Daugiabučio namo Tilžės g. 26 savininkų bendrija (toliau DN Tilžės g. 26 SB ) įsteigta 1999-12-10, kurios nare yra ir ieškovė L. S..

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau tekste -DNSBĮ) nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (DNSBĮ 1 str.). Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje (DNSBĮ 7 str.). Kaip matyti iš byloje esančių DN Tilžės g. 26 SB įstatų, jie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2002-03-06. Bendrijos nariai gali naudotis tomis teisėmis ir turi vykdyti tas jų, kaip bendrijos narių, pareigas, kurios nustatytos galiojančiais bendrijos įstatais ir tiesiogiai DNSBĮ. Bendrijos įstatuose numatyta, kad bendrijos valdymo organai yra visuotinis susirinkimas ir bendrijos valdyba.

Įvertinus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, DN Tilžės g. 26 SB įstatų nuostatas, kuriose nustatyta bendrijos narių susirinkimo kompetencija ir veiklos tvarka, konstatuotina, kad šis aukščiausias bendrijos valdymo organas sprendžia esminius, svarbiausius bendrijos, kaip juridinio asmens, funkcionavimo klausimus, susijusius su kitų bendrijos organų rinkimu, jų veiklos organizavimo nustatymu, jų atskaitomybe susirinkimui, disponavimo turtu tvarkos nustatymu ir kt. (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, DN Tilžės g. 26 SB įstatai). Taigi bendrijos narių susirinkimas nustato esmines bendrijos veiklos, valdymo kryptis ir svarbiausias bendrijos funkcijas įgyvendina bei savo veiklą vykdo šaukiamų susirinkimų forma. Bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų. Iš Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, tiek iš bendrijos įstatų darytina išvada, kad juridinio asmens, nagrinėjamu atveju DN Tilžės g. 26 SB, valdymo organas yra bendrijos valdyba, kuri atstovauja bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla. Būtent bendrijos valdyba vykdo kasdienį bendrijos valdymą, veiklos organizavimą (vidinė funkcija), taip pat atstovauja bendrijai (išorinė funkcija), saugo ir gina bendrijos narių interesus, taip užtikrindamas operatyvų bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą, efektyvų bendrijos tikslų įgyvendinimą.

DNSBĮ ir bendrijos įstatuose numatyta, kad bendrijos valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas arba jo pavedimu bendrijos valdyba. Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir atstovauja bendrijai. Tai reiškia, kad bendrijos valdybos pirmininkas nėra juridinio asmens dalyvis, o tik juridinio asmens dalyvio – bendrijos valdybos – atstovas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad bendrijai vadovauja kolegialus valdymo organas bendrijos valdyba, bendrijos valdybos narių, tarp jų ir bendrijos valdybos pirmininkės (atsakovės J. K.) atsakomybė bendrijai yra solidari ( DNSBĮ 23 str. 5 d. Įstatų 43 str.). 2010-03-17 bendrijos narių susirinkime išrinkta bendrijos valdyba, bendrijos valdybos pirmininke išrinkta J. K.. Ieškovė L. S., būdama bendrijos nare ir buto savininke, neprašo taikyti visų valdybos narių solidariosios atsakomybės, o reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia J. K., todėl byloje sprendžiamas tik bendrijos valdybos pirmininkės civilinės atsakomybės klausimas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 1603,38 Eur (5536,15 Lt) nuostolių priteisimo atmetė. Ieškovė L. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nesurinko ieškovės prašomų įrodymų, o byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, nepasisakė, kurios iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų neatitinka nagrinėjama situacija, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau taipogi reiškia reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo, teikia prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-147-914/2014, kurioje yra pareikšti kaltinimai atsakovei J. K., ir taip pat prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliantė L. S. nurodo, kad atsakovė J. K., būdama bendrijos valdybos pirmininke, nesilaikė bendrijos visuotinių narių susirinkimų nutarimų ir teisės aktų reikalavimų, dėl ko ieškovė patyrė 1603,38 Eur nuostolių. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Dėl nuostolių, atsiradusių priimant ir apmokant už 2010 m. vasario mėn. UAB „Sanda“ atliktus lauko sienų šiltinimo darbus. Apeliantė L. S. nurodo, jog neteisėti atsakovės J. K. veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė neginčijo 2010 m. vasario mėnesį atliktų darbų akto, akte neužfiksavo nustatytų darbų trūkumų, nesivadovavo susitarimu su subrangovais UAB „RV statyba“ ir UAB „Jupojos statyba“, nepareikalavo medžiagų kainos pagrindimo, nepatikrino medžiagų kiekio ir nepagrįstai sumokėjo už nesunaudotas medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. 2007-11-14 bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta bendrijos pirmininkę J. K. įgalioti atstovauti bendriją visais klausimais, susijusiais su investicijų projekto įgyvendinimu<....>, priimti atliktus darbus (1 t. 170-17 b. l.). Kaip jau minėta, 2010 metais atsakovė J. K. buvo išrinkta bendrijos valdybos pirmininke, todėl pagal bendrijos įstatus ir DNSBĮ turėjo vadovauti bendrijos valdybai ir atstovauti bendriją. Byloje nėra duomenų, kad bendrijos narių susirinkimas ar bendrijos valdyba būtų priėmusi nutarimą nepasirašyti 2010-02-09 darbų priėmimo akto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės J. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad pagal 2009 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1.6-16 „Dėl Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 50-2028) 35 ir 37 punktus, daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų statybos darbų priežiūra yra dviejų lygių: statybos prižiūrėtojo atliekama statybos techninė priežiūra pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (Agentūros) stebėjimas; Agentūros specialistai gali lankytis statybvietėje kontrolės tikslu; Jei rangos sutartyje numatyti tarpiniai mokėjimai už atliktus darbus, rangovas, projekto administratorius ir statybos prižiūrėtojas pasirašo tarpinius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus; Agentūros atsakingas darbuotojas, apžiūrėjęs atliktus darbus vietoje, vizuoja valstybės remiamų priemonių darbų perdavimo–priėmimo aktą, nurodydamas darbuotojo pareigas, vardą, pavardę ir vizavimo datą. Todėl akivaizdu, kad asmenims, turintiems reikiamą kvalifikaciją techninio prižiūrėtojo funkcijoms atlikti ir atliktų darbų kokybei kompetentingai įvertinti, pasirašius nurodytą aktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasirašant 2010-02-09 atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą nenustatytas. Pažymėtina, kad LR Aplinkos ministerijos vidaus audito skyriaus atlikto Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros veiklos ir finansinio vidaus audito ataskaitoje Nr. 4-4-(1)-11-09 nurodoma, kad audito metu buvo vertinama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros veikla įgyvendinant namo Tilžės g. 26 modernizavimo darbų projektą, o ne atsakovės J. K. veiksmai.

Dėl nuostolių, atsiradusių nutraukiant 2009-10-14 Rangos darbų sutartį Nr. 4.66.2-50. Apeliantė L. S. nurodo, kad 2009-10-14 rangos sutartis Nr. 4.66.2-50 turėjo būti nutraukta sutarties bendrųjų sąlygų 19 punkto pagrindu ir iš rangovo UAB „Sanda“ pareikalautos netesybos; teigia, kad atsakovė nesilaikė LR CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo būti lojaliam juridiniam asmeniui, todėl turi atlyginti padarytą žalą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-24 bendrijos narių susirinkime nutarta vienašališkai nutraukti rangos sutartį su UAB „Sanda“; neapmokėti už atliktus darbus ir medžiagas, kol darbas nebus atliktas iki galo – vata padengta apdailos plokšte. (1 t. 43 b. l.). 2010-07-26 susirinkime pateikta informacija, kad su vienašališku sutarties nutraukimo nesutinka Būsto plėtros agentūra, todėl sutartį nutraukti vienašališkai negalima, nutarta kreiptis į teismą dėl leidimo UAB „Sanda“ pabaigti namo modernizavimo darbus (1 t. 45 b. l.). 2010-09-21 bendrijos narių susirinkime nutarta nutraukti sutartį su UAB „Sanda“ visiems darbams, išskyrus vidaus šildymo sistemos atnaujinimą. 2010-10-25 susirinkime nutarta nutraukti sutartį su UAB „Sanda”. Atsižvelgiant į tai, kad paminėti bendrijos narių susirinkimų nutarimai nebuvo skundžiami ir yra galiojantys, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima teigti, jog atsakovė J. K., pasirašydama sutartį dėl 2009-10-14 Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 su UAB „Sanda“ nutraukimo ir Taikos sutartį kaip priedą prie Sutarties dėl Rangos darbų sutarties Nr. 4.66.2-50 nutraukimo, nesilaikė bendrijos susirinkimų nutarimų ar bendrijos valdybos sprendimų. Atmestini taip pat ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netyrė aplinkybių dėl, ieškovės teigimu, galimai suklastoto prierašo sutartyje dėl 2009-10-14 rangos darbų sutarties nutraukimo ir nesvarstė sutarties nutraukimo sąlygų, nes reikalavimo dėl sutarties ar jos sąlygų pripažinimo negaliojančia byloje pareikšta nebuvo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šioje byloje neįrodytos sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei J. K. sąlygos: a) neįrodytos aplinkybės, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtai neveikė vykdant bendrijos valdybos pirmininkės pareigas (CK 6.246 str. 1 d.); b) neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veikimo (neveikimo) vykdant bendrijos valdybos pirmininkės pareigas ir ieškovės nurodytos žalos atsiradimo (CK 6.247 str.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė J. K. nevykdė ar netinkamai vykdė DNSBĮ ir Bendrijos įstatuose numatytas pareigas, todėl ji neprivalo atlyginti ieškovei nurodytus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d., CPK 177 str. 1 d., 178 ir 185 str.).

Dar kartą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos nuostatos, jog teismas bylą nagrinėja ieškinio ribose, todėl imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma.

Remdamasi išdėstytus argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų išreikalavimu ir bylos sustabdymu, nedaro įtakos nurodytos teismo sprendimo dalies teisingumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl atsakovės J. K. apeliacinio skundo. Apeliantė J. K. skundžia teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydama, kad iš ieškovės L. S. jai turėjo būti priteista 447,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2014-10-20 su advokatu sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 65, prašymas dėl išlaidų advokato J. N. pagalbai apmokėti su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu bei prie apeliacinio skundo papildomai pridedami rašytiniai įrodymai: 2014-10-20 sąskaita Nr. 65 už suteiktas teisines paslaugas ir 2014-10-20 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 746048 600 Lt sumai. Pažymėtina, kad minėta 2014-10-20 sąskaita Nr. 65 ir 2014-10-20 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 746048 pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ten pat įtvirtinta ir imperatyvi nuostata, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė teismo posėdžiuose dalyvavo, atsakovę visame teismo procese atstovavo advokatas, todėl atsakovė turėjo galimybę ir privalėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti teismui visus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, jokių objektyvių aplinkybių dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikimo teismui laiku apeliantė J. K. nepateikė. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista, kaip pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių apeliaciniai skundai atmesti, apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisia (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.