Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1000-468/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-31
Bylos Nr.
1S-1000-468/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-1000-468/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1.Teisėjas R. Rainys
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Linai Pauliukevičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. Č. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 12 04 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. Č. skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2012 11 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2012 10 24 d. buvo gautas V. Č. 2012 10 22 d. pareiškimas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo pareigūnės A. S. veiksmų, nurodant, kad 2012 09 10 d. apie 12.00 val. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo pareigūnė A. S., viršydama tarnybinius įgaliojimus, surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Minėta tikrovės neatitinkanti informacija jį paniekino, įžeidė, pakirto pasitikėjimą juo, paliko neatstatomų ir skaudžių pasekmių prieš Probacijos komisiją dėl lygtinio paleidimo. Dėl A. S. nusikalstamos veikos jam padaryta 12850 Lt materialinė žala.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras 2012 11 13 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 str. 1 d., požymių.

Pareiškėjas V. Č. minėtą nutarimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 12 04 d. nutartimi tokį skundą atmetė ir konstatavo, kad prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą, teisingai įvertino skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

Skundu apygardos teismui V. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 12 04 d. nutartį ir nurodo, kad skundas nebuvo išnagrinėtas objektyviai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, bandydama „išsukti“ savo darbuotoją nuo teisinės atsakomybės, klastoja jo raštą ir perrašinėja jo siunčiamus skundus, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė, kodėl nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai bei neišaiškintos kitos svarbios aplinkybės. Jam neaišku, kodėl nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, neišreikalauta vaizdo medžiaga ir pan. Dėl pareigūnės veiksmų V. Č. patyrė finansinės žalos, taip pat jis patiria stresą, prarado ryšį su artimaisiais, negauna pajamų. Savo skunduose jis aprašė visus įrodymus, pateikė objektyvius duomenis, tačiau jie nebuvo išreikalauti nei prokuroro, nei teismo. Be to, pareiškėjui parašius skundą buvo bandoma daryti jam poveikį – pareigūnės bandė įkalbėti, kad jis atsiimtų pareiškimą ir nesakytų apie tai savo advokatui.

Į teismo posėdį nei prokuroras, nei gynėjas neatvyko, pareiškėjas apie posėdžio vietą ir laiką informuotas.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 11 13 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 12 04 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Atvirkščiai nei teigia V. Č., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad pareiškėjas savo skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad skunde nurodyti asmenys padarė nusikalstamas veikas. Tokių duomenų nepateikia ir pareiškėjas skunde apygardos teismui. Savo skundą jis grindžia besikartojančiais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kurie jau išanalizuoti prokuroro nutarime bei apylinkės teismo nutartyje, o esmingai naujų faktinių aplinkybių, galinčių nulemti baudžiamojo proceso pradėjimą, nenurodo.

Kaip teisingai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje, pareigūnų teisėti ir pagal įstatymus atlikti proceso veiksmai, nors ir ne pareiškėjo naudai, negali būti pripažįstami priešinga, pavojinga ir nusikalstama teisei veika. Pareiškėjo neigiamas požiūris į pareigūnės atliktus tam tikrus procesinius veiksmus nepatvirtina to, kad pastaroji veikė priešingai tarnybos interesams ar neteisėtais veiksmais viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo interesus ir baudžiamojo proceso kodekso normas. Tuo pačiu teismas atmeta kaip nepagrįstus ir tuos skundo argumentus, kad, kaip teigia nuteistasis, jo skundai yra perrašinėjami ir jam bandoma daryti įtaką.

Be to, pažymėtina, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. numatytas 1 mėnesio laikotarpis tokiam skundui paduoti.

Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant skundą nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo V. Č. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 12 04 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė