- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- I-51-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00186-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Trečiasis asmuo
- D. L.
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijai
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė, Eglė Mockienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovės atstovei Indrei Apanavičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L. ir jos atstovei advokatei Eglei Mockienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos (toliau – Fondo administracija) direktoriaus 2012-11-28 sprendimą Nr. V3-742 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ bei įpareigoti atsakovę išbraukti R. L. iš Fondo administracijos 2008-12-04 „Valstybės žinios“ Nr. 139 skelbtos informacijos, t. y. Asmenų, kurie nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma, sąrašo.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Fondo administracijos direktoriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 9 040,86 Lt jo dukrai M. S. L. išmokėtų išmokų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendimu buvo nuspręsta, kad pareiškėjas privalo išlaikyti savo dukrą nuo 2004-05-24 iki jos pilnametystės mokant 165 Lt periodinių išmokų. Iki 2007 metų birželio mėn. pareiškėjas gyveno tame pačiame bute, vedė bendrą ūkį, nepilnamečiams vaikams buvo perkamos visos reikalingos priemonės, rūbai, maistas, motinai D. L. buvo duodama grynųjų pinigų. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 164 str. dėl vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį vaiką. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. S. L. patvirtino, kad su pareiškėju nuo 2007 m. birželio mėn. susitikdavo vieną, du kartus per savaitę, kaskart susitikus jai būdavo duodama 50 Lt, 100 Lt ar 200 Lt. Per mėnesį bendra suma būdavo apie 300 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. L. patvirtino, kad iki 2007 m. pareiškėjas ir ji vedė bendrą ūkį, kartu išlaikė šeimą, nuo 2007 metų pareiškėjas dukrai duodavo pinigų, nupirko kompiuterį, drabužių ir kitų reikalingų daiktų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendime nebuvo nurodyta išlaikymą dukrai teikti pervedant nurodytą sumą į motinos banko sąskaitą, todėl priteistų sumų mokėjimas grynais pinigais, reikalingų daiktų pirkimas, negali būti pripažinti kaip vengimas teikti išlaikymą. Laikotarpiu nuo 2006-04-25 iki 2007-01-22, kai pareiškėjas dirbo UAB „Golfo srovė“ išlaikymas M. S. L. buvo teikiamas piniginių lėšų pervedimais į D. L. sąskaitą. Kas mėnesį buvo pervedama 1 500 Lt suma. Iš viso per nurodytą laikotarpį D. L. buvo pervesta apie 15 000 Lt. Nepaisydama to, kad ji žinojo apie nepilnametei dukrai pareiškėjo teikiamą paramą, D. L. 2008 metais kreipėsi į Fondo administraciją ir nuo tada papildomai gaudavo po 165 Lt per mėnesį. D. L. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Fondo administraciją dėl išmokų mokėjimo. Pareiškėjas kreipėsi į Fondo administraciją, kad būtų išbrauktas iš „Valstybės žiniose“ paskelbto asmenų, kurie nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sąrašo, tačiau atsakymo į šį prašymą iki šiol nėra gavęs.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vaikų išlaikymo fondo administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 29–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Fondo administracija turi teisę išieškoti nepagrįstai išmokėtų išmokų sumas iš asmens, kalto dėl nepagrįsto išmokų išmokėjimo, t. y. tiek iš skolininko, tiek iš pareiškėjo. Sprendimas mokėti M. S. L.nuo 2008-02-07 kiekvieną mėnesį 165 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo priimtas 2008-06-04, apie jį pareiškėjas buvo informuotas paštu, sprendimą išsiunčiant gyventojų registre nurodytu adresu. Minėtas laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas, todėl apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas „Valstybės žiniose“. Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo M. S. L. mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2012-09-01, po to, kai jos motina informavo apie dukters vardu atidarytą banko sąskaitą, į kurią pareiškėjas pervedė 300 Lt sumą. Kitų duomenų apie išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą Fondo administracijai nebuvo pateikta, todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas dėl išmokėtų sumų ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko. Teismui nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti, kad išlaikymas M. S. L. buvo teikiamas, Fondo administracija gali priimti ir kitokius sprendimus, t. y. nustačius, kad D. L. gavo dvigubas išlaikymo lėšas už tą patį laikotarpį, Fondo administracija nepagrįstai išmokėtas išmokas išieškos iš D. L..
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 27–28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pateiktame skunde pareiškėjas sąmoningai nutyli tam tikrus bylai reikšmingus faktus. Nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. rugsėjo pareiškėjas kartu su šeima negyveno, o tuo metu, kai gyveno komunalinių mokesčių nemokėjo ir prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Dukrai duoti pinigai negali būti vertinami kaip pinigų sumos jos išlaikymui, nes prie išlaikymo dukra duotais pinigais neprisidėjo. Jokios pinigų sumos iš UAB „Golfo srovė“ į D. L. sąskaitą laikotarpiu nuo 2006-04-25 iki 2007-01-22 pervedamos nebuvo. Ji neprašė, kad vyras pirktų dukrai fotoaparatą ar kitus daiktus. Pareiškėjo pasirinktas vaikų išlaikymo būdas D. L. nebuvo priimtinas, tačiau pareiškėjas niekuomet nesiteiravo, ar ji neprieštarauja dėl kitokios, nei teismo nustatyta, vaikų išlaikymo teikimo formos.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jos atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Fondo administracijos direktoriaus 2012-11-28 sprendimo Nr. V3-742, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 9 040,86 Lt sumą, kuri M. S. L. buvo išmokėta iš Vaikų išlaikymo fondo laikotarpiu nuo 2008 metų vasario mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004-05-24 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3467-11/2004 iš pareiškėjo R. L. ieškovės D. L. naudai priteisė 165 Lt periodines išmokas M. S. L. išlaikymui, kurios turi būti mokamos kas mėnesį iki jos pilnametystės (I t., b. l. 71–72). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2004-06-25.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. 2008-02-07 Fondo administracijai pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (I t., b. l. 35). Fondo administracijos direktorius 2008-06-04 sprendimu Nr. 1.35-6262 nusprendė M. S. L. nuo 2008-02-07 kas mėnesį mokėti 165 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (I t., b. l. 38). Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas M. S. L. Fondo administracijos direktoriaus 2012-10-17 sprendimu Nr. V2-13455 nuo 2012-09-01 buvo nutrauktas (I t., b. l. 46).
Ginčijamu Fondo administracijos direktoriaus 2012-11-28 sprendimu Nr. V3-742 nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo R. L. M. S. L. iš Vaikų išlaikymo fondo nuo 2008 metų vasario mėnesio iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio išmokėtą išmokų sumą – 9 040,86 Lt (I t., b. l. 49–50).
Pareiškėjas su tokiu Fondo administracijos direktoriaus sprendimu nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti (I t., b. l. 1–4). Esminiai argumentai, kuriais grindžiamas Fondo administracijos direktoriaus sprendimo neteisėtumas, yra tie, kad pareiškėjas nurodytą laikotarpį vykdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendimą ir teikė savo dukrai M. S. L. išlaikymą, kuris buvo didesnis nei priteista 165 Lt suma.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad fondo išmokos pagal Įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo (3 str. 2 d.). Išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (3 str. 4 d.).
Pagal Įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, prašymą padavęs asmuo privalo raštu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas (nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie reikšmingų aplinkybių atsiradimą) pranešti Fondo administracijai, kad išnyko pagrindai mokėti išmokas iš fondo, skolininkas mirė ar atsirado Civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai.
Įstatymo 11 str. taip pat nustatyta, kad fondo administratorius, Įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, turi teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, taip pat įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų (1 d.). Pagal Įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas, skolininku laikomas asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.
Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Įstatymo 6 str. 1 d., atsiradimą (Įstatymo 12 str. 1 d.).
Iš teismui pateikto atsiliepimo į skundą matyti, kad D. L. į Fondo administraciją 2008-02-07 kreipėsi, nes, anot jos, pareiškėjas nevykdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo ir neteikė dukrai M. S. L. priteisto išlaikymo, o jo pasirinktas išlaikymo teikimo būdas, t. y. pinigų davimas tiesiogiai dukrai, daiktų pirkimas ir kt., ne tik neatitiko teismo priteisto išlaikymo teikimo būdo, bet D. L. nebuvo priimtinas. Prie prašymo trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė antstolės Ingos Karalienės 2008-02-06 pažymą Nr. 0139/04/02878, kad pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N2-3467-11 iš R. L. 2007-01-01–2008-01-31 išieškotojai D. L. piniginių lėšų išmokėta nebuvo (I t., b. l. 36).
Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-06-29 išduoto vykdomojo rašto pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendimą pagrindu antstolė Inga Karalienė pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0139/04/02787, kurioje 2013-04-04 priimtu patvarkymu „Dėl išlaikymo išieškojimo“ patvirtino, kad pareiškėjo R. L. įsiskolinimas D. L. 2013-04-01 yra 3 238,14 Lt (I t., b. l. 80). Antstolių kontoroje 2013-04-15 ir 2013-04-18 buvo gauti R. L. skundai dėl 2013-04-04 patvarkymo ir 2013-04-11 patvarkymo areštuoti lėšas, kurių antstolė Inga Karalienė netenkino ir perdavė skundus bei vykdomąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui (I t., b. l. 88). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-11 nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas R. L. pažeidė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendimo vykdymo tvarką, o dukrai mokėtos pinigų sumos ir daiktų pirkimas laikomas papildomu išlaikymu, teiktu pareiškėjo gera valia (I t., b. l. 101–103). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 nutarties, 2014-02-17 nutartyje konstatavo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-114/2010), kišenpinigiai (nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas) yra laisvalaikio reikmėms skiriamos lėšos, kurios sudaro išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui dalį, ir kad jeigu įrodytas kišenpinigių teikimas, atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą, ir nors nepilnamečių vaikų pinigines lėšas kaip ir kitą vaikų turtą uzufrukto teise tvarko ir jų teisę į išlaikymo įsiskolinimą įgyvendina jų įstatyminiai atstovai (šiuo atveju D. L.), tikrasis kreditorius ir išieškotojas išlaikymo teisiniuose santykiuose yra vaikas, todėl nusprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atitinkamos R. L. dukrai duotos pinigų sumos buvo naudojamos tiesiogiai M. S. L., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. L. netinkamai vykdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendimu nustatytą išlaikymo pareigą (I t., b. l. 199–204).
D. L. atstovė teisingai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-02-17 nutartyje nesprendė dėl pareiškėjo teikto išlaikymo kilusiam ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas pateikė nagrinėjamai bylą aktualų faktinių aplinkybių vertinimą ir teismo sprendimo vykdymo tinkamumo aiškinimą, kuriuo nėra pagrindo nesivadovauti nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvai yra reikšmingi sprendžiant, ar byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad ginčui aktuliu laikotarpiu pareiškėjas tinkamai vykdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendimą ir teikė dukrai M. S. L. išlaikymą. Prie bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis M. S. L. apklausos protokolas tvirtina, kad: nuo 2008 metų ji su pareiškėju R. L. susitinka vieną ar du kartus per savaitę, kartais vieną kartą per dvi savaites; kas mėnesį pareiškėjas jai duoda apie 300 Lt, taip pat perka drabužius; yra nupirkęs striukę, kelias poras džinsų, kelis megztinius, du mobiliuosius telefonus, kompiuterį, fotoaparatą, žieminius ir rudeninius batus, basutes (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 18-1-00985-12 l. 60). Trečiojo suinteresuoto asmens D. L. apklausos protokole nurodyta: kad jai buvo žinoma, jog pareiškėjas dukrai duoda pinigų; nupirko kompiuterį, keletą drabužių, mobiliojo ryšio telefoną (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 18-1-00985-12 l. 57, 59). Teismas taip pat pažymi, kad D. L. aplinkybių, jog pareiškėjas dukrai duodavo pinigų, nupirkdavo daiktų, drabužių, iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad tai laikytina ne dukros išlaikymu, o dovanomis, nes pinigai dukros išlaikymui turėjo būti duodami tiesiogiai jai. Kaip nurodyta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas paneigė šiuos D. L. argumentus ir padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog R. L. netinkamai vykdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-24 sprendimu nustatytą išlaikymo pareigą.
Šias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2012-10-08 nutraukė Fondo administracijos prašymo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-08-31 pareiškėjas R. L. vengė teikti išlaikymą M. S. L. (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 18-1-00985-12 l. 163–164).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija lemia, jog nebuvo pagrindo M. S. L. skirti išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo, nes pareiškėjas R. L. ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-02-01 iki 2012-08-31, teikė dukrai išlaikymą ir tinkamai vykdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004-05-254 sprendimą. Vadinasi, Fondo administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėjamoje byloje ginčijamą sprendimą, nes pareiškėjas negali būti pripažįstamas skolininku fondui, kadangi jis vykdė teismo nustatytą pareigą ir nagrinėjamu atveju neegzistavo Įstatymo 3 str. nustatytos sąlygos, kurioms esant išlaikymas vaikui gali būti skiriamas iš fondo lėšų. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytais motyvais ir išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad Fondo administracijos direktoriaus 2012-11-28 sprendimas Nr. V3-742 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ naikintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti atsakovę išbraukti jį iš Asmenų, kurie nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma, sąrašo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas skolininku fondui, teismas sprendžia, kad jis turėtų būti išbrauktas iš Asmenų, kurie nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma, sąrašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2012-11-28 sprendimą Nr. V3-742 „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ ir įpareigoti atsakovę išbraukti R. L. iš Asmenų, kurie nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma, sąrašo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.