Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M. (buvusi N. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ir Gruzijos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti vadybininke (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. D., D. P. ir N. R., pasinaudodama nepilnamečių merginų pažeidžiamumu, panaudodama apgaulę, žadėdama modelio darbą ir žinodama, kad merginos bus įtrauktos į prostituciją, vykdė nusikalstamą veiką – verbavo, gabeno iš Lietuvos Respublikos į JAE ir Siriją bei perleido šeichams į prostituciją merginas, o būtent:

ji, 2001 metų gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su M. D., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo nepilnametes V. Ž., K. S., B. K., vykti prostitucijos tikslais į Junginius Arabų Emyratus. Vėliau ji suorganizavo kelionę į JAE, o M. D. merginų grupę 2001-05-20 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini), nugabeno į Amsterdamą, Nyderlandų Karalystę, iš kur kitu lėktuvu nugabeno į JAE. Nuskridus į JAE, M. D., faktiškai jas kontroliuodama, paėmė visų merginų piliečio pasus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams, davė kiekvienai kontraceptinių tablečių ir perleido šeichui S. b. Z. A. N. (toliau – S.) į prostituciją, gaudama iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį;

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2002 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su M. D., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, verbavo S. S. ir N. R. vykti prostitucijos tikslais į Siriją. Taip pat apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo nepilnametę M. T., taip pat pasinaudodama nepilnametės J. L., nepilnametės V. Š. (buvusi J.), nepilnametės V. S., nepilnametės I. B., nepilnametės V. B., nepilnametės M. T. pažeidžiamumu, verbavo vykti prostitucijos tikslais į Siriją. Vėliau ji suorganizavo kelionę į Siriją, o M. D. merginas 2002-09-26 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, nugabeno į Amsterdamą, Nyderlandų Karalystę, iš kur kitu lėktuvu nugabeno į Siriją, Damaską, kur jas ji pati pasitiko ir vėliau, kartu su M. D., faktiškai jas kontroliuodama, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams ir perleido šeichui pravarde „Š.“ į prostituciją, gaudama iš jo 1500-5000 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2002 metų spalio mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su M. D., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo nepilnametę liudytoją Nr. 7, kuriai taikomas anonimiškumas, taip pat verbavo pasinaudodama nepilnametės O. L. (buvusi A.), nepilnametės V. D. pažeidžiamumu, vykti prostitucijos tikslais į Junginius Arabų Emyratus. Ir vėliau ji suorganizavo kelionę į JAE, o M. D. merginų grupę 2002-10-24 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini), nugabeno į Amsterdamą, Nyderlandų Karalystę, iš kur kitu lėktuvu nugabeno į JAE. Nuskridus į JAE, M. D., faktiškai jas kontroliuodama, paėmė visų merginų piliečio pasus bei lėktuvo grįžimo bilietus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams, davė kiekvienai kontraceptinių tablečių ir perleido šeichui S. į prostituciją, gaudama iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų kovo mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su M. D., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo nepilnametę I. S., taip pat verbavo pasinaudodama pažeidžiamumu nepilnametę liudytoją Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, taip pat nepilnametę V. S., nepilnametę V. D. ir V. M. (buvusi K.), vykti prostitucijos tikslais į JAE. Po to ji suorganizavo kelionę į JAE, o M. D. merginas 2003-03-19 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, nugabeno į Amsterdamą, Nyderlandų Karalystę, iš kur kitu lėktuvu nugabeno į JAE. Po to M. D., faktiškai kontroliuodama merginas, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams ir perleido šeichui S. į prostituciją, gaudama iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su M. D., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, verbavo pasinaudodama nepilnamečių liudytojos Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, J. L., D. J., R. B., I. B., J. V. pažeidžiamumu, vykti prostitucijos tikslais į JAE. Vėliau ji suorganizavo kelionę į JAE pas šeichą vardu H., o M. D. merginas 2003-04-16 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, nugabeno į Amsterdamą, Nyderlandų Karalystę, iš kur kitu lėktuvu nugabeno į JAE. Po to M. D., faktiškai kontroliuodama merginas, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams. Vėliau ji, kartu su M. D., perleido merginas šeichui vardu H. į prostituciją, gaudama iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su M. D., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo pasinaudodama nepilnametės J. Ž., V. D., L. Š., G. V. pažeidžiamumu vykti prostitucijos tikslais į JAE. Vėliau ji suorganizavo merginų kelionę į JAE lėktuvu 2003-04-30 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini), su persėdimu Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, o M. D. merginas pasitiko JAE, kur jas faktiškai kontroliuodama, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus ir lėktuvo bilietus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams bei duodamo kontraceptinės tabletės ir perleido šeichui vardu H. į prostituciją, gaudama iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų birželio mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, bendrininkų grupėje kartu su M. D., D. P. ir N. R., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, kartu su D. P. užverbavo žadant modelio darbą merginas A. K., nepilnametę V. R., nepilnametę E. K. (buvusi M.), nepilnametę A. K., nepilnametę J. L., L. B. (buvusi Š.), nepilnametę L. L. vykti prostitucijos tikslais į JAE. Po to ji suorganizavo kelionę į JAE, o N. R. merginas 2003-06-28 iš Palangos oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini), su persėdimu Frankfurte, Vokietijoje, nugabeno į JAE, kur jas pasitiko M. D. ir kartu su N. R., faktiškai jas kontroliuodamos, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus ir lėktuvo bilietus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams bei duodamos kontraceptinės tabletės ir perleido šeichui vardu H. į prostituciją bei gavo iš jo po 1000-1500 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų spalio – lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, bendrininkų grupėje kartu su M. D., D. P. ir N. R., apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo nepilnametę L. S., nepilnametę B. V., R. S., J. K. (buvusi V.), nepilnametę J. Š., nepilnametę V. B., L. Č. (buvusi J.) ir A. K. vykti prostitucijos tikslais į JAE. Vėliau ji suorganizavo kelionę, o M. D. merginas lėktuvu 2003-11-05 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini), su persėdimu Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, nugabeno į JAE. Skrendant iš Amsterdamo į JAE, M. D. pagrasino fiziniu smurtu R. S. ir J. K. (buvusi V.), t. y. kad merginos gali gauti per veidą už tai, kad kitų kartu skrendančių merginų pradėjo klausinėti apie tikrąjį kelionės tikslą, t. y. seksualinių paslaugų teikimą. Vėliau, nuskridus į JAE, M. D., faktiškai kontroliuodama merginas ir neleisdama išeiti iš namo, kuriame gyveno, surinko visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus ir lėktuvo bilietus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur merginas apžiūrėjo ginekologas, iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams bei duodamos kontraceptinės tabletės ir perleido šeichui į prostituciją, gaudama iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį. Be to, M. D., būdama Jungtiniuose Arabų Emyratuose, panaudojo psichologinį smurtą prieš L. S. ir B. V., t. y. grasino, kad merginos negrįš namo, kad jas paliks JAE dėl to, kad jos atsisakė teikti seksualines paslaugas šeichui.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo nepilnametę E. P., nepilnametę G. G. vykti prostitucijos tikslais į JAE, taip pat, pasinaudodama nepilnametės I. J., nepilnametės D. R., nepilnametės R. B., nepilnametės D. B., nepilnametės R. S. (buvusi C.) pažeidžiamumu, verbavo vykti prostitucijos tikslais į JAE, taip pat verbavo O. R. ir R. B. (buvusi S.) vykti prostitucijos tikslais į JAE. Vėliau ji suorganizavo kelionę į JAE ir pati merginas 2003-02-16 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, su persėdimu Frankfurte, Vokietijoje, nugabeno į JAE, kur, faktiškai jas kontroliuodama, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus bei lėktuvo bilietus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams ir perleido šeichui vardu R. į prostituciją bei gavo iš jo 1500-5000 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų kovo mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, pasinaudodama nepilnamečių I. S., M. T., I. G., D. R., D. B., G. G. pažeidžiamumu, verbavo vykti prostitucijos tikslais į JAE, taip pat verbavo I. S. (buvusi P.) ir A. Š. vykti prostitucijos tikslais į JAE. Vėliau ji pati suorganizavo kelionę į JAE ir pati merginas 2003-04-01 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, su persėdimu Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, nugabeno į JAE, kur, faktiškai jas kontroliuodama, nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams ir perleido šeichui vardu R. į prostituciją bei gavo iš jo 1500-5000 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su N. R. ir D. P., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, verbavo pasinaudodama nepilnametės O. B., nepilnametės A. K., nepilnametės A. K. pažeidžiamumu vykti prostitucijos tikslais į JAE, taip pat verbavo V. L. (buvusi K.) ir S. K. vykti prostitucijos tikslais į JAE. Vėliau ji suorganizavo kelionę į JAE, o N. R. merginas 2003-09-10 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, su persėdimu Frankfurte, Vokietijoje, nugabeno į JAE, kur, faktiškai jas kontroliuodama, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus ir lėktuvo bilietus, po to nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams ir perleido šeichui vardu H. į prostituciją bei gavo iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2003 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, bendrininkų grupėje kartu su D. P., apgaule, žadėdama modelio darbą, verbavo M. B. ir U. Š. vykti į Siriją, taip pat, pasinaudodama nepilnametės L. L., nepilnametės R. L. pažeidžiamumu, verbavo vykti prostitucijos tikslais į Siriją, taip pat verbavo A. K., I. M. (buvusi V.), J. G. vykti prostitucijos tikslais į Siriją, taip pat ji, panaudodama psichinę prievartą, tai yra grasindama sutartyje numatyta 10000 JAV dolerių bauda, privertė I. V. vykti į Siriją prostitucijos tikslais. Vėliau ji suorganizavo kelionę į Siriją ir pati merginas 2003-09-19 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, su persėdimu Paryžiuje, Prancūzijoje, nugabeno į Siriją, kur, faktiškai jas kontroliuodama, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams ir perleido šeichui vardu S., pravarde „Š.“ į prostituciją bei gavo iš jo 1500-5000 JAV dolerių atlygį.

tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2004 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini),, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkų grupėje kartu su N. R. ir D. P., turėdama tikslą gauti turtinės naudos iš prostitucijos, pasinaudodama nepilnametės L. Č. (buvusi J.), nepilnametės B. J., nepilnametės I. Č., nepilnametės A. R., nepilnametės A. P., nepilnametės A. K., nepilnametės V. J. (buvusi P.) pažeidžiamumu, verbavo vykti prostitucijos tikslais į JAE, taip pat verbavo V. R. vykti prostitucijos tikslais į JAE. Vėliau ji suorganizavo kelionę į JAE, o N. R. merginas 2004-02-29 iš Vilniaus oro uosto lėktuvu, reisu (duomenys neskelbtini),, su persėdimu Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, nugabeno į JAE, kur, faktiškai jas kontroliuodama, paėmė visų merginų Lietuvos Respublikos piliečio pasus ir lėktuvo bilietus, vėliau nuvežė pas ikiteisminio tyrimo nenustatytą daktarą, kur iš kiekvienos merginos buvo paimtas kraujas tyrimams, duodamos kontraceptinės tabletės ir perleido šeichui pravarde „Š.“ į prostituciją bei gavo iš jo 1000-1500 JAV dolerių atlygį.

Šiais veiksmais N. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Kaltinamoji N. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai prisipažįsta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Ji paaiškino, kad visų aplinkybių ir konkrečių kelionių neprisimena, tačiau viskas prasidėjo nuo to, kad ji 2001 m. turėjo savo koncertinę agentūrą Vilniuje – UAB „V“. Tai buvo jos įmonė, ji buvo direktorė. Ofisas ir salė buvo (duomenys neskelbtini), Buvo šokių grupės, vyko užsiėmimai. Pasirodymai vykdavo visoje Lietuvoje. N. R., M. D. ir D. P. buvo įdarbinti kaip vadybininkai, o ji kaip direktorė. Pagal dokumentus, tai jie buvo jai pavaldūs. Pirmą kontraktą gavo JAE, Abu Dabyje. Važiavo labai didelis kolektyvas: dainininkės, šokėjos. Po to ieškojo naujų kontraktų. Po kurio laiko atvažiavo žmonės iš JAE, t.y. iš Dubajaus. Ji darė didelę atranką Lietuvoje, ten turbūt ir susipažino su A. A.-H.. Ji įsimylėjo A. A.-H., jie pradėjo kartu gyventi. A. A.-H. sakė, kad turi daug kontraktų ir pasiūlė vieną iš kontraktų ne viešbutyje, o privatų nedidelį kontraktą maždaug savaitei ar 10 dienų. Viskas prasidėjo nuo to, kad važiavo šokėjos šokti privačiame vakarėlyje. Tai ne striptizas, o šou programa. Pirmą ir antrą kartą važiavo su kostiumais. A. A.-H. pasakė, kad reikia, jog ir modeliai važiuotų. Tada jie pradėjo dirbti su modeliais. Trečią ar ketvirtą kartą važiavo šokėjai ir modeliai, vyko pasirodymai, kolekcijos, buvo fotografai. Po pasirodymų jie buvo vakarėliuose. Po to A. A.-H. ėmė sakyti, kad matot kaip ten gerai, kad galbūt nereikia ir tų šokėjų, o reiktų dirbti tik su modeliais, nereikėtų su savimi imti ir kostiumų. A. A.-H. pakvietė jas visas ir pats pasakė, kad nereikia vežtis kostiumų, kad jis nori užsidirbti pinigų ir tegul važiuoja tik modeliai. Sakė, kad gali būti pasiūlymų, bet jokios prievartos nėra. Po tuo išsireiškimu slėpėsi sekso teikimo paslaugos. Jis išsireiškė gražiai, kitais žodžiais. Niekas iš jų darbuotojų neprieštaravo A. A.-H. pasiūlymui. Jos važiavo ir galvojo, kad nebūtinai reiks teikti seksualines paslaugas, nes buvo grupių, iš kurių nei viena mergina neturėjo santykių su šeichu. Be to, visada galėjo atsisakyti lytiškai santykiauti. Taip ir pradėjo dirbti tik su modeliais, t. y. važiuodavo tik modeliai. Su merginomis galėjo santykiauti tik šeichas, kiti vyrai merginų rinktis negalėjo. Važiuodavo kartais ji arba M., arba N., arba J.. Vakarėlio metu sėdėjo vienas šeichas, prie jo tarnai, o merginos tiesiog jam šokdavo. Iš Lietuvos atvažiuodavo 4-6 merginos ir dar daug merginų buvo iš kitų šalių. Galėjo būti apie 70 merginų. Visi gerdavo, valgydavo, o šeichas visada žiūrėdavo. Pats niekada nieko nesiūlė. Nežino ji to proceso, bet kas norėjo santykiauti, tai tas ir ėjo su juo. Per prievartą ten nieko nebuvo. Visos merginos žinojo, nes jie ne pirmi pradėjo, prieš tai važiuodavo merginos iš Klaipėdos ir iš Šaulių. Taigi visos merginos, kurios ateidavo pas ją į agentūrą, jau žinojo kokie ten variantai gali būti. Vakarėliuose yra dalyvavusi ir ji. Šeichas galėjo nesantykiauti nei su viena mergina, bet jam labiausiai patiko lietuvės, o kitos merginos buvo kaip fonas. Po to jis prieidavo pabendrauti, jie susipažindavo, jis teiravosi, ar merginai viskas gerai, ar viską turi. Kitą dieną padarydavo „shoping‘ą“. Vakarėliai buvo kas antrą dieną, o merginos svečiavosi pas jį savaitę laiko. Buvo daug dovanų. Buvo taip, kad vakarėlio metu šeichas su kokia mergina pabendravęs išeidavo, bet nematė ar jie turėjo lytinių santykių. Po to merginos pasisakydavo, jog su juo turėjo lytinių santykių. A. A.-H. vakarėliuose kartais dalyvaudavo. Jis norėjo būti arčiau šeicho, jam reikėjo iš jo pinigų, ryšių ir pan. Apie 2003 m. ji su juo išvažiavo gyventi į JAE ir su grupėmis ji nebevažinėjo. Tuo metu jau norėjo šeimos, buvo nėščia. Iš esmės, ji padėdavo A. A.-H. viską organizuoti. Realybėje ji nebuvo viršesnė už kitus, t. y. N. R. ir M. D.. A. A.-H. visada sakydavo kas turi važiuoti su grupe ir kas ką turi daryti. Taip elgdamasi ji turėjo tikslą gauti turtinės naudos. Žadėjo merginoms, kad tai modelio darbas. Sutinka, kad buvo apgaulė, nes iki galo visko merginoms nepasakydavo. Ji nesakė joms, bet žinojo, kas jų gali ten laukti. Ir merginos, ir jie važiavo užsidirbti. Ji sutinka, kad viskas prasidėjo nuo kaltinime nurodyto laiko, t. y. nuo 2001 m., netgi kai kurių merginų pavardes pamena. Merginos daug kartų važiavo su jais, su organizatoriais iš Klaipėdos, t. y. tos pačios merginos važiavo. Ji žinojo, kad kai kurios merginos buvo nepilnametės, bet turėjo tėvų sutikimus. Nepilnamečių mergaičių tėvai duodavo pas notarą patvirtintus sutikimus. Jie nežinojo, kad merginoms gali tekti teikti seksualines paslaugas. Ji negalėjo tokių dalykų pasakyti tėvams, kitaip jie būtų merginų neišleidę. Modelio sutartis, tai lyg priedanga, jog viskas atrodytų rimčiau. Šeichas nesakė, kad nori jaunesnių merginų, bet A. A.-H. sakė, kad būtų geriau, jei būtų jaunesnės. A. A.-H. norėjo įsiteikti šeichui. Šeichui prostitučių niekada nereikėjo. Dėl visų jai inkriminuojamų epizodų gali pasakyti, kad apie viską žinojo, padėjo ir dalyvavo, veikė nuo 2001 m. iki 2004 m. 2004 m. jau nebeužsiėmė visu tuo, o A. A.-H. pastoviai buvo prie šeicho. Jis nenorėjo, kad ji būtų prie šeicho, pats kontroliavo viską. A. A.-H. yra Sirijos pilietis. 2004 m. ji buvo atvykusi į Lietuvą. Po to jie išvažiavo ir ji iš mamos sužinojo, kad kažkas vyksta. Žiniasklaida ėmė rašyti, kai ji dar buvo Lietuvoje. Vėliau ji sužinojo, kad N. R., M. D. ir D. P. buvo patraukti atsakomybėn. Po to ji buvo Egipte, Turkijoje, bet į Lietuvą nevažiavo, nes žinojo, kad ją gali sulaikyti. Su A. A.-H. išsiskyrė gal 2005-2006 m., labai susipyko. Ji ištekėjo už Gruzijos piliečio, ten gyveno metus laiko ir įgijo Gruzijos pilietybę, po to išvyko į JAE, ten turi verslą. Tiksliai sumos, kurią uždirbo organizuodama merginų keliones pas šeichus, įvardyti negali. Gaudavo iš kiekvienos grupės kelis tūkstančius. Kai jie su A. A.-H. gyveno kartu, tai ji turėjo viską, A. A.-.H. ją pilnai išlaikė. Pvz., ji norėjo mašinos, jis ją jai nupirko. Kiek jis pinigų iš šios veiklos gaudavo – nežino. Ji jam dirbdavo, o jis ją išlaikė. Tais laikais, kaltinamosios manymu, ji gyveno prabangiai – gyveno bute (duomenys neskelbtini),, turėjo naują „Mercedes“ markės automobilį. Berods nuo 2004 m., kai persikėlė į JAE, ji nieko nebeorganizavo, o iki to laiko su D. P., N. R. ir M. D. rinko modelius. A. A.-H. pasakydavo, kad va kitą savaitę reikalinga grupė, nes jam skambindavo pats šeichas. Merginos atvesdavo ir savo drauges, pas juos buvo jų eilės. Atranką jos vykdė su M., negražių net neėmė nuotraukų. Po to jau jų atrinktas nuotraukas žiūrėjo A. A.-H., jis atmesdavo, kurios jam nepatikdavo, o galutines nuotraukas siųsdavo šeichui. Tada šeichas atrinkdavo, kas važiuos, pvz., 4-5 panelės. Atrinkus paneles, A. A.-H. sakydavo, kad reikia surinkti jų dokumentus, nes reikėjo paso kopijų ir tuomet šeicho ofisas sutvarkydavo joms ir jiems viską, kas buvo reikalinga kelionei. Tada jie gaudavo bilietus ir skrisdavo ten, pabuvę savaitę ar penkias dienas, grįždavo. Paskutinę dieną prieš kelionę ateidavo arba vairuotojas, arba koks tarnas ir išdalindavo vokus kiekvienai merginai ir jai. Jokių kitų pinigų jie negaudavo. Iš pradžių šeicho tarnas vokelius išdalindavo merginoms, bet po to A. A.-H. pasakė, kad merginos per daug gauna ir liepė kažkokį procentą nuimti. Tai iš vokelio nuimdavo kažkiek pinigų ir merginoms tekdavo mažiau. Sutartis su merginomis „V“ pasirašinėjo tam, kad panelės tikrai išskristų, kadangi bilietai jau būdavo nupirkti. Sutartyje buvo numatyta bauda už sutarties sulaužymą. Dėl pasų paėmimo iš merginų nuvykus į JAE, tai, anot kaltinamosios, JAE buvo, yra ir bus tokia praktika, kad darbdaviai visada pasiima darbuotojų pasus, kodėl – nežino. Buvo ne tik merginų, bet ir jų pasai paimami. Visus pasus paimdavo šeicho tarnas, kai jos atvykdavo į vilą. Gal tai buvo ne tarnas, o ofiso darbuotojas. Kai būdavo pas šeichą, nepraktikavo merginų išėjimo iš vilos, jei eidavo, tai visos kartu, atvažiuodavo vairuotojas ir jas nuveždavo. Jų dokumentai buvo šeicho ofise, viloje jų nebuvo. Tuo metu, kai ji važiuodavo su merginomis, tai ginekologo apžiūros nebuvo nei karto, tik po to ji išgirdo iš M. apie ginekologą ir negalėjo tuo patikėti. O kraujo tyrimus darė visiems, įskaitant ir juos. Šeichas labai bijo apsikrėsti kuo nors. Ji pati su juo nesantykiavo. Jis tikrino visus, kas su juo bendravo. Jis tikrino ne tik dėl seksualinių santykių. Buvo mergina, kuriai nustatė kažką, bet jai leido likti, atvežė visokiausių vaistų. Ji buvo ir vakarėlyje. Labai graži mergaitė. Jai rodos buvo nustatytas ne tik hepatitas. Ji santykių su šeichu neturėjo. Ji negali atsakyti, kurios iš važiavusių merginų turėjo santykių su šeichu, nes jeigu važiuoja 5-6 merginų grupė, tai aišku, kad santykių galėjo turėti viena ar dvi, bet ne visos. Kartais merginos pasisakydavo. Jos buvo labai patenkintos. Jeigu šeichui mergina labai patikdavo, tai jis asmeniškai duodavo jai daug pinigų, vienai net, kurios vardo nepamena, nupirko butą. Šeichas patikusią merginą pasikviesdavo kartu papietauti. Jis galėjo prieiti, pašokti, kažką padovanoti, pvz., visai grupei po telefoną, o jai dar ir žiedą su deimantu, eiti pasivaikščioti. Galėjo būti, kad tas pageidavimas galėjo būti perduodamas per vadybininkę, t. y. M., N.. Prie jos nei viena mergina nebuvo užsidariusi, pasislėpusi, verkusi, kai ją šeichas išsirinko. Kiek girdėjo, tai buvo atvejų, kai šeichui pasirinkus merginą, ji atsisakydavo teikti seksualines paslaugas. Jeigu šeichas buvo nepatenkintas, gaudavome mažiau dovanų. Kadangi kitos buvo apie tai girdėjusios, jos irgi norėjo važiuoti, todėl nereikėjo prašyti, jog važiuotų. Kartais šeichas pageidaudavo tos pačios merginos, kartais ne. Šeichų yra daug. Klaipėda dirbo su vienu šeichu, jie su kitu, Šiauliai dar su kitu. Ir merginos, kurios važiavo su Klaipėdos agentūra, ateidavo pas jas, bet kadangi pase buvo įvažiavimo į Emyratus antspaudas, tai keisdavo pasus, nes labai norėjo važiuoti. Joms reikėjo, kad pasas būtų švarus ir galėtų vykti pas kitą šeichą. Šeichas nenorėjo kartą pas jį jau buvusių merginų. Pravardes šeichams sugalvojo merginos. Pvz., pravardė A. buvo todėl, kad šeichas buvo labai aukštas, gražus vyras. Merginos kelionėmis nesirūpino, viskuo rūpinosi šeicho ofisas. Nusiskundimų iš tėvų nebuvo. Tik buvo atvejis, kai ji jau gyveno JAE, kad viena pilnametė mergina išvažiavo, o tėvas jos kelionei prieštaravo. Merginos vardo nepamena, bet ji dainininkės P. draugė. Ji pati – kaltinamoji, tada buvo labai jauna, viską vertino vienaip, dabar supranta, kad tai buvo prekyba žmonėmis. Tuo metu negalvojo, jog tai prekyba žmonėmis, nes visos grįždavo ir buvo patenkintos. Ji suprasdavau, kad negerai darė, bet tada nebuvo taip baisu, kaip dabar. Apie vykstantį tyrimą ji sužinojo, bet bijojo sugrįžti. Kasdien skaitė straipsnius kas vyksta Lietuvoje. Žinojo, jog vyksta sulaikymai, pasodino tą D. M. iš Klaipėdos. Į Lietuvą grįžo savo iniciatyva ir tėvai pastūmėjo. Kai ją iškvietė Dubajuje Interpolas, nebegalėjo slėptis. Interpolas ją sulaikė kartą, buvo 3 savaites sulaikyta 2017 m. Prokuroras pasakė, jog ji turi būti sulaikyta berods 40 dienų, bet gali sumokėti užstatą ir išeiti. Po to baigė bylą ir ją paleido. Šiuo metu su vyru JAE turi autoservisą. Kainos geros ir išlaidos labai didelės. Ji turėjo galimybę negrįžti į Lietuvą, bet nutarė parvažiuoti. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Daugiau nusikaltimų nei Lietuvoje, nei JAE nėra padariusi.

Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji turėdama tikslą gauti turtinės naudos, skirtingais veikos etapais bendrininkaudama su M. D., D. P. ir N. R., Lietuvoje užverbavę merginas, tiesiogiai jas gabeno į JAE ir Siriją, kur jas perleido prostitucijai šeichams už užmokestį. N. M. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas įrodyta kaltinamosios prisipažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais bei juos patvirtinančiais šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:

M. D., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (dėl šių veikų nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendžiu), parodė, kad dėl visų kelionių į JAE apibendrinant nori pasakyti, kad ji pati yra siūliusi merginoms vykti į JAE, tačiau visos žinojo, kad vyksta galimai teikti seksualines paslaugas. Nepamena atvejo, kad mergina į JAE būtų išvežta nieko nežinodama apie seksualines paslaugas. Visus su kelione susijusius reikalus, t. y. vizas, lėktuvo bilietus, tvarkė N. M. arba šios sugyventinis A. A.-H.. Mano, kad merginų vežimą į JAE pradėjo A. A.-H., nes jis yra pats iš Sirijos, todėl turėjo ryšių su arabų šalimis. Kiekvienos kelionės metu iš merginų buvo imamas kraujas patikrinti dėl ligų, kuriomis jos galėtų užkrėsti lytinių santykių metu. Kad merginas būtų tikrinęs ginekologas, ji nepamena. Pasus ir lėktuvo bilietus ji surinkdavo tik todėl, kad kartais reikėdavo pakeisti skrydžio datą, įspausti JAE vizas, taip pat dėl saugumo, kad visi pasai būtų vienoje vietoje, nes buvo atvejis, kai mergina paliko pasą Amsterdame. Taip pat nė viena iš merginų nėra jos paklaususi, kodėl paimamas pasas, ar kad ši nenori jo jai duoti. Už grupės nuvežimą ji gaudavo atlygį. Iš pradžių tai buvo 250-300 JAV dolerių, vėliau nuo 500 iki 2000 JAV dolerių, juos sumokėdavo N. M. arba A. A.-H.. Kokias pinigų sumas gaudavo N. M. ir A. A.-H., ji tiksliai nežino, kelis kartus yra vežusi pinigus į Lietuvą, tai buvo 4000-5000 JAV dolerių, kuriuos atidavė N. M. arba A. A.-H.. Pinigus jai paduodavo šeicho vairuotojas, vardu galimai M. ar A., arba menedžeris S.. Kiek žino, merginos gaudavo vienodas pinigų sumas. Taip pat buvo atvejis, kad šeicho vairuotojui ar menedžeriui atnešus ir išdalinus merginoms vokus su pinigais, ji A. A.-H. nurodymu juos surinko, o šis atvykęs vėliau pats išdalino merginoms. Mano, kad A. A.-H. dalį pinigų paimdavo iš vokų ir merginos gaudavo mažiau. Ji su merginų grupėmis yra buvusi pas šeichą S., jo pavardės nežino, pas H., tačiau nežino, ar pastarasis yra šeichas. Kiek jai žinoma, D. P. siūlydavo merginoms vykti į JAE, rūpinosi vizomis ir lėktuvo bilietais. Jis atlikdavo visą darbą, t. y. siųsdavo į JAE merginų nuotraukas, kad šeichai galėtų jas išsirinkti, turėjo visus kontaktus, nes tuo metu N. M. ir A. A.-H. pastoviai gyveno JAE ir Lietuvoje būdavo retai. Kokį atlygį jis gaudavo už darbą, ji nežino. N. R. lydėdavo merginų grupes į JAE, tačiau ar pastaroji pati tvarkė su kelione susijusius dokumentus, nežino, taip pat nežino, ar ši siūlydavo merginoms vykti į JAE bei sudarydavo grupes. Kokį atlygį pastaroji gaudavo už darbą, ji nežino, tačiau mano, kad tokį patį, kaip ir ji (t. 4., b. l. 2-6);N. R., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (dėl šių veikų nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendžiu), parodė, kad maždaug 2003 m. pavasarį M. D. jai pasiūlė įsidarbinti vadybininke agentūroje „V“ ir, kiek pamena, nuo 2003 m. balandžio 17 d. pradėjo dirbti. Ji suprato, kad ši agentūra organizuoja keliones į JAE pas šeichus, kur merginos dalyvauja vakarėliuose, linksminasi ir, jeigu joms pasiūlo ir jos neprieštarauja, teikia seksualines paslaugas šeichui ar jo draugams. Kaip suprato, šią veiklą, susijusią su merginų vykimu į JAE, pradėjo N. M. ir pastarosios sugyventinis A. A.-H., jis yra iš Sirijos. Kai ji atėjo dirbti į agentūrą „V“, visi kontaktai su JAE šeichais jau buvo, M. D. dirbo agentūroje oficialiai, o vėliau, kiek jai žinoma, ši buvo atleista, tačiau vis tiek dirbo. Maždaug 2003 m. vasarą N. M. jai pasiūlė vykti į JAE kaip grupės vadovei su merginomis. Merginų grupė jau buvo surinkta, bilietai užsakyti. Jai organizuoti nieko nebereikėjo, tik lydėti merginas. Prieš kelionę N. M. paaiškino, kad ji turės prižiūrėti merginas, kad šios visada gerai atrodytų, būtų mandagios, vakarėlių metu nepadaugintų alkoholio. Apie tai, kad merginoms gali būti pasiūlyta teikti seksualines paslaugas, pastaroji nesakė, ji pati tai suprato. Taip pat ši pasakė, kad visos merginos apie tai yra informuotos. Pamena merginas: A. K., V. R., G. K., A. K., A. Z., J. (J. L.) iš Klaipėdos, L. Š.. Iš viso su ja buvo 11 merginų. Skrido pas šeichą H. 2003 m. birželio mėnesį iš Vilniaus oro uosto per Amsterdamą į Abu Dabį. Ten jas pasitiko M. D., kuri jai viską parodė, pristatė ją šeichui H. ir visiems jo tarnams. Visas merginas nuodugniai apžiūrėjo gydytojas arabas, jo kabinetas buvo įrengtas viloje, kurioje buvo apgyvendintos. Taip pat buvo paimtas kraujas iš visų merginų. Vėliau ji sužinojo, kad šeichas H. ir jo brolis šeichas S. yra JAE juvelyrinės kompanijos (duomenys neskelbtini), savininkai. JAE merginos buvo 2 savaites, o ji, gavusi pasiūlymą iš šeicho H. ir jo vadybininko M. A. Q. pasilikti, kad nereikėtų skristi atgal į Lietuvą ir vėl skristi su kita grupe, liko JAE dar pusantro mėnesio. Jai būnant JAE, iš Lietuvos agentūros „V“ buvo atskridusios 3 merginų grupės, tačiau konkrečių merginų nepamena. Su paskutine grupe grįžo į Lietuvą. Būdama JAE, kiekvieną vakarą skambindavo N. M. ir informuodavo, kaip praėjo diena. Taip pat skambindavo ir A. A. H. ir pranešdavo, kaip praėjo diena. Merginoms būnant JAE, vykdavo fotosesijos, prezentacijos, tačiau su kokia grupe merginų, nepamena. Kelionės pabaigoje merginos gaudavo po 1000 JAV dolerių, juos paduodavo menedžeris M.. Iš šių pinigų merginos grįžusios į Lietuvą po 100 JAV dolerių atiduodavo agentūrai, taip vadinamą agentūrinį mokestį. Toks mokestis buvo nurodytos merginos sutartyje su agentūra. Taip pat buvimo metu tris kartus per savaitę vykdavo vakarėliai, kur dalyvaudavo šeichas, jo broliai, draugai, tarnai. Vakarėliai vykdavo ne Abu Dabyje, o saloje už Abu Dabio. Jų metu merginos linksmindavosi, šokdavo, kai kurios merginos teikdavo seksualines paslaugas, tačiau kurios – nepamena. Per tuos du mėnesius už vieną grupę ji gavo po 1000 JAV dolerių, o už kitas dvi grupes – galimai po 1500 JAV dolerių. Jai pinigus paduodavo menedžeris M.. Taip pat būnant JAE merginos ir ji gaudavo pinigų apsipirkti, nuo 100 iki 1000 JAV dolerių, jas nuveždavo šeicho vairuotojas K. ir vėl parveždavo į vilą, kurioje gyvendavo. Pinigus apsipirkti paduodavo taip pats šeicho S. vadybininkas M.. Kokį atlygį už atvykusią grupę gaudavo N. M. ar A. A.-H., ji nežino (t. 4, b. l. 7-16);D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (dėl šių veikų nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017-04-12 nuosprendžiu), parodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies. Jis gyvena (duomenys neskelbtini),. Prieš 10 metų išvyko į JAE, į Lietuvą sugrįžo tik 2016-06-22. JAE oficialiai dirbo viešbučių tinkle „G“, išdirbo 3 kontraktus. Taip pat legaliai turėjo darbo vizą, viza tęsiama kas 3 metus. Pastaruoju metu nutarė grįžti į Lietuvą, kadangi pasiilgo Lietuvos ir tėvų, be to, baigėsi paso galiojimo laikas, o taip pat sužinojo, kad yra paieškomas Lietuvoje. Esant šioms aplinkybėms, nutarė sugrįžti į Lietuvą ir pats prisistatė pareigūnams. Kad yra paieškomas, sužinojo dar iš žiniasklaidos 2009 metais, taip pat pranešė mama. Tačiau tuo suabejojo, kadangi yra keliavęs per daugelį valstybių po visą pasaulį ir niekas jo nesulaikė. Po to paminėtą informaciją patikslino „Interpol“ puslapyje ir tikrai įsitikino, kad yra paieškomas. „Interpol“ puslapyje buvo nurodyta, kad paieškomas dėl prekybos žmonėmis. Be to, 2015 metais jį iškvietė JAE pareigūnai ir Dubajaus mieste jį apklausė dėl prekybos žmonėmis ir patarė sugrįžti į Lietuvą. Grįždamas į Lietuvą jau žinojo, dėl ko paieškomas, o būtent – dėl jo darbo UAB „V“. Bendrovėje atidirbo 11 mėnesių. Į bendrovę įsidarbino 2003-05-29, pagal skelbimą laikraštyje. Į bendrovę jį įdarbino direktorė N. M., vadybininko pareigoms. Iš paminėto darbo išėjo 2004-06-10 savo noru, kadangi susirado geresnį darbą su didesniu darbo užmokesčiu. Įsidarbino UAB „S“ soliariumų tinkle „S“. Dirbdamas UAB „V“ vadybininku užsiėmė naujų modelių paieška, tai galėjo būti merginos, vaikinai, vaikai, žurnalams, televizijai, mados pristatymams. Taip pat jo darbo pareigose buvo paminėta, kad modeliai bus rengiami užsienio kelionėmis. Nori patikslinti, kad išvykoms į užsienį ieškoti reikėjo ne tik modelių, bet ir aptarnaujančio personalo, o būtent įdarbinimo paslaugos užsienyje, konkrečiai – JAE ir Turkija. Modelių ir aptarnaujančio personalo ieškodavo taip: paduodavo skelbimus į žurnalą „P“ ir lyg į laikraštį „1.“ arba „R“, t. y. reklaminius laikraščius, ir ateidavo merginos, vaikinai. Modeliai ateidavo į nurodytą vietą ir užpildydavo anketas. Po to vykdavo atranka Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje. Klaipėdoje ir Šiauliuose vyko atranka tik merginų į modelius, o Vilniuje vyko visų, t. y. ir modelių, ir aptarnaujančio personalo atranka. Dėl merginų modelių – ateidavo ir nepilnametes, nes modelio karjera prasideda nuo 12 metų. Į atranką ateidavo pakankamai daug merginų, maždaug po 3-5 merginas per dieną. Jo darbas buvo surinkti užpildytas anketas, o pačioje atrankoje jis nedalyvavo. Atranką iš jo pateiktų anketų vykdė direktorė N. M. arba M. D., kuri buvo bendrovės akcininkė. Atrinkusios iš pateiktų anketų merginas, direktorė arba jos pavaduotoja žymėdavo merginas, su kuriomis jis turėjo susisiekti, kad jos ateitų ir pasirašytų sutartį su agentūra. Nepilnametės merginos sutartį pasirašyti turėjo ateiti kartu su tėvais. Kai merginos ateidavo ir pasirašydavo sutartį su agentūra, jis joms paaiškindavo, ką reikės daryti, t. y. kad bus laidos televizijoje, bus žurnale nuotraukos, madų pristatymai, taip pat užsienio kelionės. Pirmus tris jo darbo mėnesius joms neminėjo, kas konkrečiai bus dirbama užsienyje, nes pats dar nežinojo nelegalios veiklos. Pirmus tris mėnesius merginų užsienio kelionėms užsiiminėjo kolegė N. R.. Po trijų mėnesių jis sužinojo iš tų merginų, kurios buvo išvykusios į užsienį, konkrečiai į JAE, kad kai kurios iš jų JAE teikia ir seksualines paslaugas šeichams. Vėliau tuo susidomėjo ir paklausė direktorės N. M., ar iš tiesų merginos JAE teikia seksualines paslaugas. Tuomet direktorė N. M. ir M. D. pakvietė jį į pokalbį ir paaiškino, kad iš tiesų kai kurios merginos kelionės metu teikia ir seksualines paslaugas. Taip pat pasakė, kad nuo to laiko kelionėmis į užsienį turės užsiiminėti jis asmeniškai, t. y. užsakinėti bilietus, tvarkyti reikiamus dokumentus, pasirašyti sutartį su tėvais ir merginomis. Be to, buvo nurodyta, kad prieš pasirašant sutartį jis turi įspėti merginas, kad galimai JAE joms teks teikti ir seksualines paslaugas šeichui. Jeigu merginos buvo nepilnametės, apie tai, kad joms reiks teikti seksualines paslaugas, jis turėjo įspėti jų tėvus. Jis sutiko užsiimti šia veikla. Iki to laiko apie tai, kad kai kurios merginos teikia seksualines paslaugas, nežinojo. Po šio pokalbio direktorė N. M. išvyko į JAE, mano, kad į Abudabį. Jai išvykus, kai jis pasirašinėjo sutartis su merginomis, merginų pasų kopijas siųsdavo N. M. elektroniniu paštu į JAE. Po to gaudavo atsakymą į savo elektroninį paštą, kurioms merginoms yra padarytos vizos ir kurios gali vykti į JAE. Ir šioms merginoms užsakinėjo bilietus ir tvarkė kitus reikalingus dokumentus kelionei. Paprastai į JAE vykdavo grupėmis po 7-10 merginų, daugiausiai savaitei. Jis nei karto nelydėjo šių merginų į JAE. Merginų vadovės buvo N. R., M. D.. O būdavo atvejų, kad merginos skrisdavo vienos ir ten jas pasitikdavo. Merginos, kurios skrisdavo antrą, trečią kartą, skrisdavo vienos. Taip pat žino, kad N. M. niekada neieškojo naujų grupės vadovių, o su merginomis pastoviai skrisdavo N. R. ir M. D., kadangi N. M. bijo konkurencijos, ir bijojo, kad gali merginos dirbti tiesiogiai, ne per ją. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių UAB „V“ dirbo tik 4 darbuotojai – D. P., N. R., M. D. ir N. M.. Už savo darbą paminėtoje bendrovėje jis gaudavo tik pagrindinį atlyginimą – 600 litų. Jokių papildomų išmokų nebuvo. Iš merginų, kurios skrisdavo į JAE, sužinojo, kokiu būdu jos buvo atrenkamos seksualinėms paslaugoms teikti. Pasak merginų, šeichas asmeniškai pasirinkdavo vieną merginą iš visos grupės. Kiek girdėjo, šeichas pinigus mokėdavo N. M. arba grupės vadovei, o jos po to atsiskaitydavo su merginomis. Taip pat girdėjo, kad merginai, kuri būdavo išrinkta teikti seksualines paslaugas, šeichas papildomai teikdavo dovanas. Likusios merginos iš grupės gaudavo pilną atlygį, bet jos tiesiog šokdavo, linksmindavosi. Kiek jam žinoma, mergina galėjo atsisakyti teikti seksualines paslaugas, tačiau tokiu atveju kelionės organizatoriams nebūtų sumokėti pinigai. Apie tai, kad mergina galėjo atsisakyti teikti seksualines paslaugas, jam papasakojo N. R.. Visų merginų vardų, pavardžių, kurios jam pasakojo apie teikiamas seksualines paslaugas nežino, tačiau apie tai kalbėjo su A. K., daugiau merginų neprisimena. Dėl pareikšto įtarimo pagal pirmąjį epizodą – 2003 m. birželio mėnesio, kaltu neprisipažįsta, kadangi tuomet buvo tik pradėjęs dirbti ir nežinojo visos bendrovės veiklos. Dėl antrojo epizodo – 2003 m. spalio-lapkričio mėnesį, pripažįsta viską, išskyrus tą aplinkybę, kad veiką darė organizuotoje grupėje. Dėl trečiojo epizodo – 2003 m. rugsėjo mėnesį, savo kaltę pripažįsta pilnai, išskyrus tą aplinkybę, kad veiką darė organizuotoje grupėje. Dėl ketvirtojo epizodo – 2003 m. rugsėjo mėnesio, savo kaltės nepripažįsta, kadangi nerinko grupės merginų į Siriją ir neorganizavo jų išvykimo. Dėl penktojo epizodo – 2003 m. vasario mėnesio, savo kaltę pripažįsta visiškai, išskyrus tą aplinkybę, kad nusikaltimą vykdė organizuotoje grupėje. Be to, savo kaltę pripažįsta iš dalies ir todėl, kad nusikalstamas veikas vykdė ne savo iniciatyva, o darė tai, ką jam liepė direktorė N. M. ir jos pavaduotoja M. D.. Taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, kad nesvarbu, kiek jis grupių surinko ir organizavo jų išvykimą į JAE, jokio papildomo užmokesčio neturėjo, gaudavo tik fiksuotą atlyginimą 600 litų. Į prokuroro klausimą, ar parodymai duoti 2016-06-22 ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, atsakė, kad parodymai yra teisingi, o per šios dienos apklausą nurodė daugiau detalių. Į klausimą, ar ši bendrovė turėjo apsaugą, t. y. „stogą“, atsakė, kad negali pasakyti 100 proc., bet girdėjo iš žmonių, kurių tikslių vardų nežino, nes N. M. turėjo kriminaliniame pasaulyje daug pažįstamų. Į klausimą, kodėl išvyko iš Lietuvos, atsakė, kad tuo metu jau nedirbo UAB „V“, tačiau paskambino N. M. jam į mobilų, ir pasakė, kad turi palikti savo namus, davė 20 min., taip pat ji pasakė, kad „man nereikalingi liudytojai“. Jis įvykdė jos nurodymą, nes girdėjo, kad ji turi daug ryšių su nusikalstamu pasauliu, ir jis suprato, kad gali su juo susidoroti (t. 4, b. l. 51-53);Nukentėjusioji B. K. parodė, kad merginos į JAE buvo vežamos dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas. Modelio darbas ir sudaromos sutartys buvo tik priedanga. Į JAE iš Vilniaus oro uosto ji vyko su 4 merginom ir vadove M. D.. Atskridus į JAE, M. D. surinko visų merginų pasus, motyvuodama tuo, kad bus saugiau ir juos atidavė tik prieš išvykstant. Vėliau iš visų merginų gydytojas paėmė kraują tyrimams. M. D. sakė, kad tai reikalinga vizai gauti, bet dabar ji supranta, kad merginos buvo tikrinamos dėl ligų, kuriomis galėtų užkrėsti lytinių santykių metu. JAE buvo apie savaitę, M. D. vis žadėjo, kad bus modelio darbo, bet jo vis nebūdavo, o vakarais ją ir kitas merginas vairuotojas veždavo į vakarėlius, kuriuose dalyvaudavo merginos, šeichas ir tarnai, kurie nešiojo gėrimus ir maistą. Vieno vakarėlio metu ji gavo šeicho S., kurį vadino A., pakvietimą apžiūrėti jo kambarį, tačiau atsisakė, supratusi tą jo siūlymą kaip norą lytiškai santykiauti. Dėl šio jos poelgio labai pyko M. D., tačiau grasinimų iš jos nebuvo. Ar dėl šio poelgio, ar dėl kitų priežasčių, bet kitą dieną visos išvyko į Lietuvą, nors turėjo pabūti ilgiau (t 2, b. l. 66-68);Nukentėjusioji B. K. asmens parodymo atpažinti pagal jai pateiktas fotonuotraukas metu atpažino M. D., kuri buvo jos kelionės į JAE vadovė (t. 2, b. l. 69-70);Liudytoja V. Ž. parodė, kad apie keliones į JAE sužinojo iš pažįstamos merginos vardu J., vėliau nuėjo į modelių agentūrą „V“ ir kalbėjo su M. D.. Jai tuomet buvo 15 metų. M. D. kalbėjo apie modelio darbą JAE, žadėjo už tai 250 JAV dolerių atlygį. Jai sutikus ir gavus tėvų sutikimą išvykti į užsienį, ji kartu su grupe merginų ir vadove M. D. išskrido lėktuvu į JAE. Ten iš visų merginų buvo paimtas kraujas tyrimui nustatyti, ar merginos neserga lytiniu keliu plintančiomis ligomis, taip pat M. D. davė kontraceptinių tablečių. Kelionės metu buvo organizuojami vakarėliai su šeichais, kuriuose jos turėjo dalyvauti. Vieno iš vakarėlių metu prie jos priėjo M. D. ir pasakė jai eiti su šeichu į jo miegamąjį, ką ji supratusi, kad turi eiti ir su juo lytiškai santykiauti. Apie tai, kad gali atsisakyti, nebuvo jokių kalbų. Ji labai išsigando, suprato, kad yra apgauta, nes apie seksualines paslaugas iki kelionės M. D. nesakė, tuo metu jai buvo tik 15 metų, dar neturėjusi lytinių santykių, todėl užsirakino tualete ir buvo iki tol, kol M. D. pasakė, kad grįžta į namą, kuriame gyveno. Taip pat ji matė, kad kartu toje kelionėje buvusi K. (K. S.) verkė, buvo išsigandusi, nes M. D. jai pasakė, kad turės eiti pas šeichą S. ir teikti jam seksualines paslaugas. Lyg tai K. turėjo su juo lytinius santykius, bet ar tikrai, nežino. Kadangi merginos atsisakė teikti seksualines paslaugas, visą merginų grupę anksčiau išsiuntė į Lietuvą, vietoj 10 dienų buvo tik 5 dienas. M. D. dėl to labai pyko, šaukė ant merginų, sakė, kad jos yra kaltos, kad anksčiau išsiunčia į Lietuvą, sakė, kad šeichas yra dėl to nepatenkintas. Žadėtus pinigus, t. y. 250 JAV dolerių po savaitės ar dviejų, gavo Vilniuje iš N. M. (t. 3, b. l. 161-163);Liudytoja V. Ž. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino M. D., kaip jų grupės vadovę, lydėjusią ją ir kitas merginas į JAE (t. 3, b. l. 164, 165);Liudytoja V. Ž. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino šeichą S., kaip asmenį, pas kurį, apgauta agentūros, buvo išvažiavusi 2001 m. (t. 3, b. l. 166-171);Liudytoja V. Ž. pateikė 2003-05-07 sutartį tarp UAB „V“, pasirašytą direktorės N. M. ir modelio atstovo pagal įstatymą (t. 3, b. l. 179-181);Liudytoja K. S. parodė, kad 2001 m. gegužės mėnesį jai vykti į JAE dirbti modelio darbą pasiūlė N. M., žadėdama 1000 Lt atlygį ir nepasakydama apie tai, kad nuvykus reikės teikti seksualines paslaugas. Jai sutikus, tėvai pasirašė sutartį su N. M. iš „S“ ir maždaug po savaitės išskrido į JAE. Buvo nepilnametė, todėl turėjo notaro patvirtintą tėvų sutikimą vykti į užsienį, kuriame kaip lydintis asmuo buvo įrašyta M. D.. Kas iš agentūros užsakinėjo vizas bei bilietus, ji nežino. Išskrido iš Vilniaus Oro uosto (duomenys neskelbtini),, grįžo (duomenys neskelbtini),. Kartu skrido M. D., kaip grupės vadovė ir merginos: E. M., Vilma (V. Ž.), Beata (B. K.), iš viso 5 asmenys. Nuskridus, iš visų merginų buvo paimtas kraujas tyrimams. Dabar supranta, kad jis buvo imamas tam, kad būtų patikrinta, ar mergina neserga įvairiomis ligomis, kuriomis galėtų užkrėsti šeichą lytinių santykių metu. Ji pastebėjo, kad V. (V. Ž.), B. (B. K.) ir D. kartais vakarėlių metu išeidavo kažkur su šeichu S. ir grįždavo po valandos ar dviejų. Ji įtarė, kad jos teikia seksualines paslaugas, bet kai paklausė jų pačių, jos neigė. Prezentacijų bei fotosesijų nebuvo. Buvimo pabaigoje atvažiavo arabas vairuotojas ir padavė M. D. pinigus voke, tačiau ji gavo pinigus, t. y. 1000 litų jau Lietuvoje (t. 3, b. l. 79-82);Liudytoja K. S. asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu atpažino N. M. kaip asmenį, organizavusį jos kelionę į JAE (t. 3, b. l. 83, 84);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku, nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini),, buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 4, b. l. 113);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad V. Ž. Lietuvos Respublikos sieną kirto išvykdama iš Vilniaus oro uosto (duomenys neskelbtini), ir grįždama (duomenys neskelbtini),. Tarp kartu važiavusių (išvykusių) asmenų nurodytos ir M. D., K. S. bei B. K. (t. 4, b. l. 116, 117);Liudytoja M. T. parodė, kad į Siriją vyko dalyvauti fotosesijose. Jei gerai pamena, Sirijoje fotosesijos nebuvo, priežasties nepamena. Vadovė šioje kelionėje buvo M. D.. Sirijoje gyveno dideliame dviejų aukštų name, teritorija buvo aptverta tvora. Iš teritorijos išeiti galėjo tik su palyda, nes tai musulmoniška šalis, tačiau kas apie tai sakė, ji nepamena. Kam priklausė namas, kuriame gyveno, nežino. Ar būnant Sirijoje vadovė M. D. buvo surinkusi pasus, nepamena. Ar Sirijoje buvo imamas kraujas tyrimams, nepamena. Visas šias keliones pasiūlė ir dokumentus tvarkė N. M. (t. 3, b. l. 129-131);Liudytoja M. T. pagal nuotraukas atpažino M. D., kaip kelionės į Siriją vadovę (t. 3, b. l. 132-134);Liudytoja J. L. parodė, kad apie tai, jog merginos vyksta pas šeichus, kur galimai teikia seksualines paslaugas už atlygį, sužinojo iš draugės S.. Tuo metu jos materialinė padėtis buvo sunki, todėl susidomėjo ir vėliau ją S. supažindino su M. D. ir N. M.. Vėliau N. M. arba M. D. paskambino ir pasiūlė vykti į Siriją. Kelionė buvo (duomenys neskelbtini),, iš Vilniaus oro uosto skrido su vadove M. D. ir dar 7 merginomis: Austėja (A. P.) iš Klaipėdos, trys V. (V. Š. – J., V. B., V. S.), I. (I. B.), M. (M. T.), S. (S. S.), N. (N. R.). M. D. buvo grupės vadovė, ji išdalino merginoms lėktuvo bilietus ir po to jos išskrido su persėdimu Amsterdame į Damaską, Siriją. Ten jau buvo N. M. su savo sugyventiniu A. A.-H.. Iš visų merginų buvo paimti kraujo mėginiai tyrimui. Šios kelionės metu buvo organizuojami vakarėliai su šeichais, kurių metu jos turėjo dalyvauti. Vieno iš vakarėlio metu jai N. M. pasakė, kad su ja nori lytiškai santykiauti šeichas, kurį vadino „Š.“, pagal ją jo vardas R.. Ji sutiko santykiauti lytiškai su šeichu, nes bijojo atsisakyti, buvo pirmą kartą atokioje šalyje ir nežinojo, kaip sureaguos žmonės, suorganizavę šią kelionę. Su šeichu turėjo 4-5 kartus lytinius santykius natūraliu būdu, dėl ko patyrė stresą, verkė, o tai pamačiusi N. M. su ja labai grubiai kalbėjo, sakydama, kad ji žinojo, kur važiuoja. Kitos merginos taip pat galimai teikė seksualines paslaugas. Prieš išvykstant kiekviena mergina iš šeicho atstovo gavo po voką su pinigais, tačiau N. M. juos iš karto surinko ir atidavė žymiai plonesnius. Ji gavo 300 JAV dolerių. Tos kelionės metu jai buvo 15-16 metų (t. 2, b. l. 136-139);Liudytoja J. L. atpažino pagal nuotraukas M. D., N. M., kaip asmenis, organizavusius jos kelionę į Siriją, N. R., kaip važiavusią kartu (t. 2, b. l. 140-145);Liudytoja V. Š. (buvusi J.) parodė, kad jai vykti į Siriją pasiūlė M. D.. Apie tai, kad merginos vežamos teikti seksualines paslaugas, sužinojo tik nuvykusi iš M. D., kai ši paklausė, ar nenorinti užsidirbti daugiau pinigų teikdama seksualines paslaugas, tačiau ji tokio pasiūlymo atsisakė. Pagal kitų kartu buvusių merginų elgesį suprato, kad jos teikė tokias paslaugas. Atvykus į Siriją, iš visų merginų gydytojas ėmė kraują tyrimams, davė kontraceptines tabletes. Prieš išvykstant iš Sirijos, ji iš M. D. gavo 300-400 JAV dolerių. Jokių šokių pasirodymų, prezentacijų ar fotosesijų Sirijoje nebuvo. Daugiau į tokias keliones nevyko, nes suprato tikrąjį jų tikslą – merginų vežimą seksualinių paslaugų teikimui (t. 2, b. l. 24, 25);Liudytoja V. B. parodė, kad yra buvusi vieną kartą Sirijoje, taip pat kelis kartus JAE. Visas šias keliones organizavo modelių agentūra „V“. Visos kelionės būdavo analogiškos, jų tikslas – fotosesijos, drabužių demonstravimas parduotuvėse ir privačiuose vakarėliuose. Prieš kiekvieną kelionę su N. M. pasirašydavo modelio sutartį. Visų kelionių metu būdavo imamas kraujas tyrimui, paimami Lietuvos Respublikos piliečio pasai. Prieš išskrendant į Lietuvą arba jau atvykus į Lietuvą, gaudavo atlygį iš vadovės už darbą, kuris būdavo įvairus, priklausė nuo to, kiek būdavo darbo. Ji gaudavo nuo 250 JAV dolerių iki 500 JAV dolerių. Visas keliones organizavo modelių agentūra „V“. Kartais vadovė būdavo N. M., o kartais M. D. (t. 1, b. l. 145, 146);Liudytoja V. S. parodė, kad yra buvusi JAE, taip pat Sirijoje, keliones organizuodavo modelių agentūra „V“. Visų kelionių į JAE ir vieną kartą į Siriją tikslas būdavo ne modelio darbas ir ne dalyvavimas prezentacijose, o merginos būdavo vežamos tam, kad dalyvautų arabų šeichų organizuojamuose vakarėliuose bei teiktų seksualines paslaugas. Kiek pamena, su kiekviena merginų grupe vykdavo ir lydinti grupės vadovė iš agentūros, kuri prižiūrėdavo merginas, pasakydavo, kur važiuoti, kaip elgtis bei perduodavo merginai šeicho ar kitų asmenų pasiūlymus dėl lytinių santykių. Vadovėmis būdavo N. M., M. D. arba N. R.. Visus dokumentus, susijusius su kelione (vizos, bilietai), tvarkydavo kelionę organizuojanti agentūra, ji tik paduodavo savo paso kopiją. Kas konkrečiai iš agentūros tai darydavo, nežino. Kartais iš merginų būdavo imamas kraujas tyrimui, taip pat vienos kelionės metu apžiūrėjo ginekologas. Dabar ji supranta, kad kraujas buvo tikrinamas dėl ligų, kuriomis mergina galėtų apkrėsi lytinių santykių metu. Baigiantis kelionei, prieš išvykstant į Lietuvą, iš vadovės, kuri tuo metu būdavo atvykusi su grupe, gaudavo atlygį, kiek žino, visos vienodai, nuo 500 iki 1000 JAV dolerių. Kiek gaudavo grupės vadovės, ji nežino, bet mano, kad ir jos, ir visa agentūra turėjo iš to pelno. Kiek jai žinoma, visos merginos žinojo, kad vyksta į užsienį galimai teikti seksualines paslaugas (t. 3, b. l. 22-24);Liudytoja I. B. parodė, kad 2002 m. pabaigoje vyko į Siriją, kartu vyko 9 merginos, vadovė buvo M. D.. Sirijoje jau buvo N. M.. Į kelionę vyko žinodama, kad gali tekti teikti seksualines paslaugas, tačiau tokių pasiūlymų negavo. Apie kitas merginas mano, kad jos teikė seksualines paslaugas šeichui. Prieš išvykstant gavo voką su pinigais, tačiau kažkuri iš vadovių juos iš karto surinko ir grąžino daug plonesnius. Voke buvo 300-500 JAV dolerių (t. 1, b. l 147-149);Liudytoja M. T. parodė, kad M. D., žadėdama modelio darbą ir už tai žadėdama nuo 300 iki 1500 JAV dolerių, ją įkalbėjo vykti į Siriją. Nuvykus jokių fotosesijų nebuvo, tačiau M. D. pasakė visoms merginoms, kad gali sulaukti pasiūlymų iš šeichų teikti seksualines paslaugas ir už tai galima papildomai užsidirbti. Tokių pasiūlymų ji negavo, ar jų gavo kitos merginos, nežino. Prieš išvykstant iš N. M. draugo A. A.-H. gavo lyg 900 JAV dolerių. Dabar supranta, kad agentūros žadėtas modelio darbas yra tik priedanga, o realiai merginos vežamos prostitucijai ir ji buvo į Siriją nuvežta apgaule, žadant modelio darbą ir nepasakant apie galimas seksualines paslaugas (t. 3, b. l. 122);Liudytoja M. T. pagal nuotraukas atpažino N. M. ir M. D., kaip asmenis, susijusius su jos kelione į Siriją (t. 3, b. l. 123-128);Liudytoja S. S. parodė, kad M. D. pasiūlė vykti į Siriją pas šeichą pravarde „Š.“. Nuvykus į Siriją su vadove M. D. ir 10 merginų, ten jau buvo N. M.. Nuvykus vykdavo vakarėliai beveik kiekvieną dieną, pasiūlymų teikti lytines paslaugas nebuvo. Kelionės metu neleisdavo merginoms be palydos išvykti iš tos vietos, kur jos buvo apgyvendintos. Kelionės pabaigoje merginoms pinigus vokeliuose atnešė arabas, bet kažkuri vadovė juos surinko ir išdalino vėliau. Jos voke buvo 300 JAV dolerių (t. 3, b. l. 71-74);Liudytoja S. S. pagal nuotraukas atpažino N. M. ir M. D., su kuriomis buvo kelionėje į Siriją (t. 3, b. l. 75-78);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku, nuo (duomenys neskelbtini),, buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 4, b. l. 114);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad S. S. Lietuvos Respublikos sieną kirto išvykdama iš Vilniaus oro uosto (duomenys neskelbtini),. Tarp kartu važiavusių (išvykusių) asmenų nurodytos ir J. L., N. R., M. T., M. D., I. B., V. B., V. J., V. S., M. T. (t. 4, b. l. 122-123);Nukentėjusioji Nr. 7, kuriai taikomas anonimiškumas, parodė, kad į JAE ji išvažiavo žadant jai modelio darbą. Apie galimybę išvykti į JAE dirbti modelio darbo ji sužinojo iš pažįstamos merginos S.. Jos nurodymu pasidarė nuotraukas – veido ir visu ūgiu bei gavo mamos pasirašytą ir notaro patvirtintą leidimą vykti į užsienį, kuriame lydintis asmuo buvo nurodyta M. D.. Apie seksualines paslaugas nieko nežinojo. Į JAE skrido iš Vilniaus, kartu su vadove M. D. ir keliomis merginomis. Amsterdame, laukiant lėktuvo, iš vienos kartu važiavusios merginos sužinojo, kad nuskridus reikės teikti seksualines paslaugas. Ji išsigando, nes tuo metu jai buvo 16 metų, nebuvo turėjusi lytinių santykių. Nuskridus į JAE, M. D. surinko pasus ir lėktuvo grįžimo bilietus, vėliau vietinis gydytojas iš kiekvienos merginos paėmė kraujo tyrimui ir davė kontraceptinių tablečių M. D., kuri vėliau jas išdalino merginoms. Šios kelionės metu vyko vakarėliai, kuriuose dalyvaudavo šeichai bei jos atvažiavusios merginos. Ji tų vakarėlių metu teikė seksualines paslaugas šeichui (t. 1, b. l. 114);Nukentėjusioji Nr. 7, kuriai taikomas anonimiškumas, pagal nuotraukas atpažino M. D., kaip grupės, važiavusios į JAE , vadovę (t. 1, b. l. 116, 117);Liudytoja O. L. (buvusi A.) parodė, kad visus reikalus, susijusius su kelione į JAE, tvarkė agentūra, tačiau kas konkrečiai, nežino, į JAE vyko 2002 metų spalio mėnesį su vadove M. D. ir 3 merginomis iš Panevėžio bei viena iš Vilniaus – I.. JAE gyveno privačiame name, kuris priklausė šeichui, pas kurį ir atvažiavo, jo vardo nežino, atpažinti jo negalėtų. Kelis kartus buvo organizuojami vakarėliai, į kuriuos veždavo šeicho vairuotojas, jie vykdavo kitame name nei gyveno. Apie tai, kada ir kur vyks, pasakydavo vadovė. Vakarėlių metu būdavo tik šeichas, merginos ir keli padavėjai, nešiojantys gėrimus. Jų metu linksmindavosi, gėrė gėrimus, valgė, šoko, maudėsi baseine. Visos merginos į vakarėlius atvykdavo kartu ir išvykdavo kartu. Pasiūlymų teikti seksualines paslaugas nėra gavusi, ar gavo kitos merginos – nežino. Iš viso tokios kalbos net nebuvo. Kelionės metu nebuvo jokių fotosesijų. Atvažiavus į JAE, gydytojas iš jos ir iš kitų merginų ėmė kraują tyrimams, kokiu tikslu, ji nežino. Prieš išvykstant į Lietuvą, dar būnant JAE, vadovė davė 500 JAV dolerių, kiek gavo kitos merginos, nežino (t. 2, b. l. 132);Liudytoja O. L. pagal nuotraukas atpažino M. D., kaip grupės, važiavusios į JAE, vadovę (t. 2, b. l. 133-135);Liudytoja V. D. parodė, kad apie kelionę į JAE ji nieko negali pasakyti, nes net neatsimena tokio fakto, kad būtų buvusi JAE. 2004 metais yra žuvęs jos tėtis ir po šio įvykio ji turėjo labai didelių psichologinių problemų, gydėsi, vartojo stiprius vaistus ir dėl to praktiškai nieko nepamena iš savo gyvenimo periodo, kuris buvo iki 2004 metų. Apie modelių agentūrą „V“, asmenis M. D., N. M., N. R., D. P. ji nieko negalinti pasakyti, tokių asmenų nepažįsta (t. 1, b. l. 189);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku, nuo (duomenys neskelbtini),, buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 4, b. l. 114);Nukentėjusioji Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, parodė, kad yra kelis kartus buvusi JAE pas šeichus seksualinių paslaugų teikimui. Pirmą kartą vyko su vadove N. M., apie seksualines paslaugas nieko nežinojo. Antrą kartą vyko su vadove M. D., tai darė dėl sunkios materialinės padėties, buvo nepilnametė. Kelionės metu buvo organizuojami vakarėliai, kur merginoms teko bendrauti su šeichais. Jų metu ji teikė seksualines paslaugas. Buvo galima atsisakyti teikti seksualines paslaugas, niekas nevertė. Po kelionės ji gavo iš M. D. 500 JAV dolerių. Atvažiavus į JAE, kaskart buvo imamas kraujas, duodamos kontraceptinės tabletės (t. 1, b. l. 97-107);Nukentėjusioji Nr. 1 pagal nuotraukas atpažino N. M. ir M. D., kaip asmenis, su kuriais ji vyko į JAE (t. 1, b. l. 108-111);Liudytoja V. D. parodė, kad keliones į JAE 2003 metų kovo ir balandžio mėnesį organizavo „V“, kas iš darbuotojų pasiūlė vykti, nepamena. Abiejų šių kelionių metu vadovė buvo M. D.. Kelionių tikslas buvo tas pats – dalyvauti vakarėliuose bei galimai teikti seksualines paslaugas. Kovo mėnesį buvo pas šeichą S., kurį vadino „A.“, bet kaip jis atrodė nepamena, jo neatpažintų, o trečioji kelionė buvo pas šeichą vardu H., jo taip pat neatpažintų. Šių kelionių metu pasiūlymų teikti seksualines paslaugas nėra gavusi, ar gavo kitos merginos, ji nežino, pačios jos nesakė. Iš antros kelionės pamena merginas: U., S., kitų nepamena. Iš trečios pamena A., kitų nepamena, nors merginų buvo apie 8 ar daugiau. Antros kelionės pabaigoje, lyg Dubajaus oro uoste, M. D. jai davė 500 JAV dolerių, kiek gavo kitos, nežino, nes kiekviena pinigus gaudavo vokuose su užrašytais vardais. Kadangi trečios kelionės metu vadovė M. D. anksčiau išskrido į Lietuvą, tai dalį pinigų, t. y. 500 JAV dolerių davė ji, o kitus, dar 500 JAV dolerių gavo iš arabo vardu A. A.-H. prieš išvykstant į Lietuvą. Jo paties neatpažintų. Šios kelionės metu iš pradžių 2 savaites buvo pas šeichą H., o vėliau, dar savaitei nuvyko pas šeichą R.. Pas R. buvo jau be vadovės M. D. (t. 1, b. l. 190, 191);Liudytoja V. D. atpažino pagal nuotraukas M. D. ir N. M., kurios būdavo vadovėmis kelionių į Siriją ar JAE metu (t. 1, b. l. 192-197);Liudytoja I. S. parodė, kad apie keliones sužinojo iš pažįstamos merginos. Nuėjusi į „V“ kalbėjo su M. D., kuri papasakojo, kad merginos į JAE vyksta modelio darbo, dalyvauja fotosesijose. Apie tai, kad nuvykusios merginos teikia seksualines paslaugas, M. D. nieko nesakė. Visus dokumentus, susijusius su kelione, tvarkė M. D.. Ji su agentūra pasirašė modelio sutartį, tačiau jos išsaugojusi neturi. Taip pat nepamena, kas tą sutartį davė pasirašyti – M. D. ar N. M.. Nuskridus į JAE, buvo imamas kraujas iš visų merginų. Tuo metu nesuprato, bet dabar supranta, kad tai imama patikrinti ar mergina neserga ligomis, kuriomis galėtų užkrėsti lytinių santykių metu. Atvykus į šalį, M. D. surinko visų merginų pasus, motyvuodama tuo, kad taip saugiau. Apie tai, kad merginą vakarėlių metu gali išsirinkti šeichas seksualiniams santykiams, ji sužinojo iš vienos kartu buvusios merginos, vardo nepamena. Ši mergina taip pat pasakė, kad atsakyti negalima, nes kitaip gali išsiųsti namo, tačiau prievartos nebus. Ji jautėsi apgauta, tačiau su M. D. dėl to aiškintis nėjo. Matė, kad viena grįžusi iš pabendravimo su šeichu mergina verkė, nors jos paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad viskas gerai, bet ir taip buvo aišku, kad ji blogai jautėsi ir verkė po to, kai suteikė šeichui seksualines paslaugas. Vakarėlių metu matė, kad šeichas kažką pasako vadovei, o vadovė prieina prie merginos, po to mergina išeina su šeichu. Modelio darbo būnant JAE nebuvo. Grįžus į Lietuvą, iš M. D. gavo 500 JAV dolerių. Kiek gavo kitos merginos, nežino. Taip pat mano, kad M. D. gavo atlygį už atvežtas merginas (t. 3, b. l. 25, 26);Liudytoja I. S. atpažino pagal nuotraukas M. D., kaip grupės, su kuria ji važiavo į JAE, vadovę (t. 3, b. l. 27-28);Liudytoja V. M. (buvusi K.) parodė, kad maždaug 2003 m. yra vykusi į JAE. Kelionės tikslas – fotosesijos, drabužių pristatymas. Ji skrido iš Vilniaus su vadove, kurios vardo nepamena ir dar maždaug 8 merginomis. Ar nuvykus buvo paimtas pasas, tiriamas kraujas, duodamos kokios nors tabletės, ji nepamena. Seksualinių paslaugų neteikė ir niekas to neprašė. Dėl kitų merginų nežino. Prieš išvykstant iš JAE, vadovė davė 200-400 JAV dolerių. Dėl kelionės niekam pretenzijų neturi, smurto ar grasinimų nebuvo (t. 2, b. l. 165, 166);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku, nuo (duomenys neskelbtini),, buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 4, b. l. 114);Liudytoja D. J. parodė, kad buvo nepilnametė, kelionę į JAE suorganizavo agentūra „V“, vadovė buvo M. D.. Šeicho, pas kurį vyko, vardo nežino. Nuvykus į JAE, iš merginų ir iš jos buvo imami kraujo mėginiai tyrimui. Ji JAE buvo 4-5 kartus, tų kelionių metu buvo organizuojami vakarėliai su šeichais, kuriuose dalyvavo atvažiavusios merginos. Ji teikė šeichui seksualines paslaugas, tačiau tai darė savo valia, prievartos jos atžvilgiu nebuvo. JAE buvo ir N. M. su sugyventiniu A. A.-H.. Prieš išvykstant gavo apie 1000 JAV dolerių, tačiau iš ko – nepamena, nors dažnai juos išdalina vadovė (t. 2, b. l. 41-43);Liudytoja D. J. atpažino pagal nuotraukas M. D. ir N. M., kaip asmenis, kurie lydėjo merginų grupes į JAE, jomis rūpinosi būnant JAE (t. 2, b. l. 44-47);Duomenys, esantys liudytojos D. J. Lietuvos Respublikos paso kopijoje su JAE įvažiavimo ir išvažiavimo spaudu, patvirtina, kad ši liudytoja aptariamu laiku lankėsi JAE (t. 2, b. l. 48);Liudytoja R. B. parodė, kad JAE buvo gal 4 kartus, tiksliai nepamena, tai galėjo būti prieš 3-4 metus, tuo metu buvo nepilnametė. Visas keliones į JAE siūlė ir organizavo N. M. iš „V“. Visus kartus buvo pas tą patį šeichą, jo vardo nežino, atpažinti negalėtų. Visų šių kelionių tikslas būdavo dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose, ten linksmintis ir būti vakaro puošmenomis. Kaip suprato, už lėktuvo bilietus sumokėdavo šeichas, o merginoms juos perduodavo kuris nors „V“ darbuotojas. Apie tai, kad JAE galima sulaukti pasiūlymų teikti seksualines paslaugas, N. M. yra sakiusi, tačiau taip pat minėjo, kad tokių pasiūlymų galima atsisakyti. Ji tokių pasiūlymų sulaukusi nebuvo, o dėl kitų merginų nieko pasakyti negali, nes visose kelionėse būdavo surenkamos nepažįstamų merginų grupės, todėl jos tarpusavyje mažai bendraudavo. Kelionės pabaigoje šeicho menedžeris atnešdavo pinigus vokuose ir išdalindavo kiekvienai merginai. Ji kiekvieną kartą gaudavo po 1000 JAV dolerių. Po tiek pat gaudavo ir kitos merginos. Kiek gaudavo vadovės, ji nežino. Kelis kartus, būnant JAE, teko dalyvauti fotosesijose su brangiais papuošalais, tačiau kokios tai firmos papuošalai, nežino, nuotraukų neturi. Kraujo tyrimams atvykus į JAE, nė vieno karto niekas neėmė. Kiekvieną kartą, vykstant į JAE, merginų grupę lydėdavo vadovė iš „V“. Yra vykusi su N. M., M. D.. Ar pasirašinėjo su agentūra „V“ kokią nors sutartį, nepamena, tik N. M. buvo įrašyta kaip lydintis asmuo leidime išvykti į užsienį, nes buvo nepilnametė. Būnant JAE, merginos negalėjo laisvai išeiti į miestą, buvo galima tai daryti tik su palyda. Asmens dokumentus vadovė surinkdavo, kad jie nepasimestų (t. 1, b. l. 140);Liudytoja R. B. atpažino pagal nuotraukas M. D. ir N. M., kaip asmenis, lydėjusius merginų grupes į JAE (t. 1, b. l. 141-144);Liudytoja I. B. parodė, kad į JAE vykdavo dėl sunkios materialinės padėtis. Ji vyko per modelių agentūrą „V“, vadovė buvo M. D., vyko apie 10 merginų, pas šeichą vardu H.. Tikslas – galimai teikti seksualines paslaugas už atlygį. JAE buvo ir N. M. su sugyventiniu A. A.-H.. Atvykus iš merginų buvo paimtas kraujas tyrimui. Kelionių metu buvo organizuojami vakarėliai su šeichais, kurių metu turėjo dalyvauti atvažiavusios merginos. Ji teikė šeichui seksualines paslaugas, prievartos nebuvo, buvo galima atsisakyti nuo seksualinių santykių. Gavo apie 1000 JAV dolerių. Kas juos padavė, nepamena, tačiau dažniausiai tai būdavo vadovės arba šeicho atstovas. Tačiau jeigu tai būdavo šeicho atstovas, vadovės surinkdavo iš merginų vokus su pinigais ir grąžindavo daug plonesnius. Mano, kad asmenys, organizavę tokias keliones, pelnėsi iš merginų seksualinių paslaugų. Į kelionę vyko savo noru, jokios prievartos nebuvo (t. 1, b. l. 147, 148);Liudytoja J. L. parodė, kad į JAE vyko su vadove M. D. ir merginomis, tai buvo antra kelionė į JAE. Buvo pas šeichą vardu H., vėliau – pas šeichą vardu R.. Kelionės metu buvo organizuojami vakarėliai, kuriuose dalyvavo šeichai, turėjo dalyvauti ir atvažiavusios merginos. Ji seksualinių paslaugų neteikė, tačiau kitos merginos teikė. JAE buvo ir N. M. su sugyventiniu A. A.-H.. Prieš išvykstant, iš A. A.-H.) gavo 1000 JAV dolerių. M. D. liko JAE laukti kitos merginų grupės, o merginos su N. M. ir A. A.-H. grįžo į Lietuvą (t. 2, b. l. 136-139);Liudytoja J. L. atpažino pagal nuotraukas M. D., N. M., kaip asmenis, lydėjusius merginų grupes kelionės metu (t. 2, b. l. 140, 141, 144, 145);Liudytoja J. V. parodė, kad, būdama nepilnametė, JAE yra buvusi kelis kartus, datų nepamena. Keliones organizavo modelių agentūra „V“. Prieš pirmą kelionę N. M. davė pasirašyti modelio sutartį, bet jos nėra išlaikiusi. Kaip ji suprato, keliones organizuodavo N. M. ir M. D., nes pasiūlymus vykti į JAE gaudavo telefonu iš N. M. arba iš M. D.. Kas mokėdavo už lėktuvo bilietus, nežino. Visos kelionės buvo analogiškos, keitėsi tik buvimo JAE vieta. Gyvendavo Abu Dabyje arba Dubajuje. Apie tai, kad merginos vežamos į JAE teikti seksualines paslaugas šeichams, jai niekas nėra sakęs, tai suprato pati. Yra vieną kartą gavusi pasiūlymą pavakarieniauti su šeichu, kurį perdavė vadovė, tačiau ar tai buvo M. D., ar N. M., nepamena, bet pasiūlymo atsisakė. Ar kitos merginos teikė seksualines paslaugas šeichui, tiksliai pasakyti negali, jos apie tai nepasakojo. Apie tai, kad merginų atžvilgiu būtų naudota prievarta, nėra girdėjusi, jos atžvilgiu jokios prievartos taip pat nebuvo. Yra buvusi pas šeichą S., kurį vadino A., pas šeichus vardu R., F., taip pat pas šeichą pravarde M.. Kurioje kelionėje dabar nepamena, tačiau nuvykus į JAE buvo paimtas kraujas tyrimams iš visų merginų. Kraują ėmė vietinis gydytojas, atėjęs į namus, kuriuose gyveno. Dabar supranta, kad kraujas buvo imamas patikrinti dėl ligų, kuriomis merginos galėtų užkrėsti šeichą lytinių santykių metu. Būnant JAE jokio modelio darbo nedirbo, fotosesijų nebuvo. Atvažiavus į JAE, vadovė paimdavo merginų asmens dokumentus, kad jie būtų vienoje vietoje pas vadovę, dėl jų pačių saugumo merginų niekur neišleisdavo vienų. Kiekvienos kelionės pabaigoje iš vadovės gaudavo 200-500 JAV dolerių (t. 3, b. l. 147);Duomenys, esantys liudytojos J. V. Lietuvos Respublikos paso kopijoje su JAE įvažiavimo ir išvažiavimo spaudu, patvirtina, kad ši liudytoja aptariamu laiku lankėsi JAE (t. 3, b. l. 148-151);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku, nuo (duomenys neskelbtini), buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 4, b. l. 114);Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Ž. parodė, kad kelionę į JAE suorganizavo agentūra „V“, vyko su merginų grupe, o vadovė M. D. pasitiko JAE. Kelionių tikslas – seksualinės paslaugos už atlygį. Iš merginų buvo paimti kraujo mėginiai, duodamos kontraceptinės tabletės. M. D. išvykus į Lietuvos Respublikos anksčiau, merginos bendravo su asmeniu vardu A. A.-H.. Kelionės metu buvo organizuojami vakarėliai su šeichais, kurių metu ji teikė šeichui, kuris ją pasirinko, seksualines paslaugas. Prieš išvykdama iš JAE, ji gavo 1500 JAV dolerių iš A. A. A.-H.. Jokio modelio darbo nedirbo (t. 3, b. l. 182-184);Liudytoja J. Ž. atpažino pagal nuotraukas M. D. ir N. M., kaip grupės, važiavusios į JAE, vadoves (t. 3, b. l. 185-188);Liudytoja L. Š. parodė, kad 2003 metų balandį kelionę į JAE pasiūlė M. D.. Ji vyko kaip foto modelis, tačiau žinojo, kad merginos vežamos ne tik kaip fotomodeliai, bet ir tam, kad dalyvautų šeicho organizuojamuose vakarėliuose bei teiktų seksualines paslaugas. Tuo metu buvo nepilnametė. Visus dokumentus, susijusiu su kelione (vizos, bilietai ir kt.), tvarkė „V“, ji buvo davusi savo Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją M. D.. Dieną, kurią nurodė M. D., kartu su kitomis merginomis susitiko Vilniaus oro uoste ir su persėdimu kažkuriame Europos oro uoste, skrido į JAE, miesto nepamena. Kartu skrido vadovė M. D. bei merginos, jų buvo iki 10. Nuvykus į JAE, buvo imamas kraujas tyrimui iš visų merginų, kad nustatytų, ar mergina neserga kokiomis nors ligomis, kuriomis galėtų apkrėsti šeichą lytinių santykių metu. Būnant JAE, buvo dvi fotosesijos, jos vyko foto studijoje mieste, su kažkokios firmos rūbais, pavadinimo nepamena, nuotraukų neturi. Teikti seksualines paslaugas pasiūlymų negavo, bet, kiek žino, kitos merginos teikė seksualines paslaugas, tačiau kurios, nepamena. Kelionės pabaigoje M. D. davė 500 JAV dolerių, kiek gavo kitos – nežino, nes kiekviena gavo pinigus atskirai voke (t. 3, b. l. 117-119);Liudytoja L. Š. atpažino pagal nuotraukas M. D., kaip grupės, važiavusios į JAE, vadovę (t. 3, b. l. 120, 121);Liudytoja G. V. parodė, kad tai buvo jos antra kelionė į JAE, ją pasiūlė M. D.. Prieš kelionę pasirašė fotomodelio sutartį. Skrido iš Vilniaus oro uosto vienos be vadovės, o M. D. pasitiko JAE. Nuskridus į JAE, kaip ir pirmą kartą, buvo apgyvendintos šeichui, kurio vardo nežino, priklausančiame name, o vėliau buvo apgyvendintos pas šeichą (H.), pravarde „Š.“. Atėjęs vietinis gydytojas iš visų merginų paėmė kraujo tyrimams, ar davė kontraceptinių tablečių, nepamena. M. D. surinko visų merginų Lietuvos Respublikos pasus ir lėktuvo bilietus, paaiškino, kad taip saugiau, kad nepasimestų. Buvimo metu vyko viena fotosesija, ji vyko foto studijoje, vakarais vyko vakarėliai, kuriuose dalyvaudavo atvažiavusios merginos, ji žinojo, kad vakarėlių metu gali gauti pasiūlymų teikti seksualines paslaugas. Ji, kaip ir pirmą kartą, stengėsi padauginti alkoholio ir tokių pasiūlymų negauti. Vadovė M. D. į Lietuvą išvyko anksčiau, todėl viskam vadovavo vyras vardu A. A.-H., kuris, kaip suprato, taip pat susijęs su merginų atvežimu į JAE. Vieną kartą jis paliepė eiti su vietiniu, pagyvenusiu arabu į atskirą patalpą ir ji suprato, kad turės teikti seksualines paslaugas. Ta patalpa buvo labai netvarkinga, ant grindų pripilstyta neaiškios kilmės geltono skysčio. Tas vyras pradėjo grubiai kabinėtis, bandė ją liesti, ji labai išsigando, pradėjo verkti, todėl ją tas arabas išvarė ir jokių seksualinių paslaugų ji neteikė. Ji suprato, kad į JAE buvo atvežta apgaule, nes vyko kaip fotomodelis. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš A. A.-H. gavo atlygį, tikslios sumos nepamena (t. 3, b. l. 135-137);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku, nuo (duomenys neskelbtini),, buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 4, b. l. 114);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad V. D. Lietuvos Respublikos sieną kirto išvykdama iš Vilniaus oro uosto (duomenys neskelbtini),. Tarp kartu važiavusių (išvykusių) asmenų nurodytos J. Ž., L. Š. ir G. V. (t. 4, b. l. 126-128);Liudytoja A. K. parodė, kad apie kelionę į JAE kalbėjo su N. M. ir D. P.. Skrido su vadove N. R., o JAE pasitiko M. D.. Buvo pas šeichą H.. Atvažiavus iš jos ir kartu atvažiavusių merginų buvo paimti kraujo mėginiai, apžiūrėjo ginekologas. Po pirmo vakarėlio ji suprato, kad kelionių tikslas – seksualinių paslaugų teikimas, o ne fotomodelio darbas. Būnant JAE, buvo viena fotosesija. Grįžus į Lietuvą iš M. D. gavo 500-1000 JAV dolerių (t. 2, b. l. 89-91);Liudytoja A. K. pagal nuotraukas atpažino M. D., N. M. ir N. R., kaip grupės vadoves (t. 2, b. l. 92-97);Liudytoja V. R. parodė, kad vykti į JAE jai siūlė D. P., N. M.. Apie galimą seksualinių paslaugų teikimą N. M. ir D. P. užsiminė, kai pasirašinėjo modelio sutartį, tačiau sakė, kad tai neprivaloma. Vyko lėktuvu su vadove N. R.. Būnant JAE, buvo organizuojami vakarėliai, kurių metu ji gavo pasiūlymų teikti seksualines paslaugas, tačiau atsisakė. Prieš išvykstant į Lietuvą, gavo voką su pinigais, tai yra 1000-1500 JAV dolerių, kas padavė, nepamena (t. 2, b. l. 192-200);Liudytoja V. R. atpažino pagal nuotraukas M. D., N. M., D. P. ir N. R., kaip asmenis, susijusius su jos važiavimu į JAE (t. 2, b. l. 201-208);Liudytoja A. K. parodė, kad ji buvo pažįstama su modelių agentūros „V“ darbuotojais, iš jų, nepamena konkrečiai iš ko, ji gavo pasiūlymą vykti į JAE seksualinių paslaugų teikimui. Vizomis ir bilietais rūpinosi „V“. Į JAE ji išvyko kartu su kitomis merginomis (duomenys neskelbtini),, grupės vadovė buvo N. R., kartu važiavo dar šešios merginos. Nuvažiavo pas šeichą „Š.“. Ji tos kelionės metu lytinių santykių su šeichu neturėjo, ar juos turėjo kitos merginos, nežino. Kelionės metu buvo vakarėliai, o vakarėliai buvo tam, kad šeichui būtų teikiamos seksualinės paslaugos (t. 2, b. l. 64, 65);Liudytoja L. B. (buvusi Š.) parodė, kad iš D. P. gavo pasiūlymą vykti į JAE pas šeichus. Šioje kelionėje suprato, kad merginos vežamos seksualinių paslaugų teikimui. Vadovė buvo N. R., o JAE pasitiko ir M. D.. Iš visų merginų buvo paimtas kraujas tyrimui, duodamos kontraceptinės tabletės. Pasiūlymų teikti seksualines paslaugas ji negavo, o kitos merginos teikė, apie tai jos pačios pasakojosi. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš šeicho atstovo gavo voką su pinigais, sumos nepamena. Po šios kelionės daugiau į JAE nevyko, nes suprato, kad pagrindinis tikslas – seksualinės paslaugos (t. 1, b. l. 170, 171);Liudytoja L. B. (buvusi Š.) atpažino pagal nuotraukas M. D., D. P. ir N. R., kaip asmenis, susijusius su jos važiavimu į JAE (t. 1, b. l. 172-177);Liudytoja L. L. parodė, kad vykti į JAE jai pasiūlė N. R., kuri kartu vyko su merginų grupe. Apie seksualines paslaugas vykdama žinojo. JAE pasitiko M. D.. Iš visų merginų buvo paimtas kraujas tyrimui dėl lytiniu keliu plintančių ligų. Būdama JAE, ji seksualinių paslaugų neteikė, tačiau kitos merginos teikė. Prieš išskrendant į Lietuvą, N. R. davė 500 JAV dolerių. Atvykus į JAE, vadovė surinko pasus, juos atidavė išvykstant (t. 2, b. l. 98, 99);Liudytoja E. K. (buvusi M.) parodė, kad prieš kelionę į JAE kalbėjo su D. P., kuris pasakė, kad nebus lytinių santykių, tik vakarėliai ir fotosesijos. Ji vyko su vadove N. R., o JAE buvo ir M. D.. Būnant JAE, buvo viena neprofesionali fotosesija. Buvo organizuojami vakarėliai, kuriuose dalyvavo šeichas su savo aplinka bei atvažiavusios merginos. Ji teikė seksualines paslaugas, nes buvo nepilnametė ir bijojo atsisakyti. Prieš išvykstant, iš šeicho tarno gavo voką su pinigais, tačiau vokus iš karto surinko N. R. ir išdalino vėliau, jame buvo 1000 JAV dolerių (t. 2, b. l. 146-148);Liudytoja E. K. (buvusi M.) atpažino pagal nuotraukas M. D., D. P., N. M. ir N. R., kaip asmenis, susijusius su jos važiavimu į JAE (t. 2, b. l. 149-156);Duomenys E. K. Lietuvos Respublikos paso kopijoje patvirtina, kad aptariamu laiku liudytoja E. K. buvo JAE (t. 2, b. l. 157-159);Liudytoja J. L. parodė, kad į JAE ji yra vykusi du ar tris kartus. Pirmą kartą vyko 2003 m. vasarą, galimai birželio mėnesį, per modelių agentūrą ,,V“ Vilniuje, o vėliau, maždaug po metų ji vyko į JAE vieną ar du kartus per modelių agentūrą ,,K.“ Klaipėdoje. Maždaug nuo 2001-2002 m. ji lankė šokių-manekenių mokyklą ,,K.“. Maždaug 2003 m. pavasarį, datos tiksliai neprisimena, jai telefonu paskambino vyriškis, kuris prisistatė D. (D. P.), paminėjo, kad yra iš modelių agentūros ,,V“ bei pasakė, kad nori ją pakviesti kaip modelį fotosesijoms ir šokiams į JAE. Iš kur jis gavo jos telefono numerį, nežino. Šis pasiūlymas ją sudomino, todėl jie po kelių dienų susitarė susitikti Klaipėdoje kažkurioje kavinėje. Sutartu laiku ji susitiko su D. P., kartu buvo dar kelios merginos. D. P. pasakojo, kad nuvykus į JAE, reikės demonstruoti drabužius šeichams ir jo draugams, po ko vyks vakarėliai, kurių metu jos dalyvaus, šoks. Jokios kalbos apie tai, kad reikės teikti seksualines paslaugas nebuvo ir apie tai joms D. P. nieko neminėjo. Dar jis sakė, kad lėktuvu iš Vilniaus jos vyks į JAE maždaug dviejų savaičių laikotarpiui ir jei patiks šeichui bei jo draugams – gaus dovanų, bei apie 1000 JAV dolerių. D. P. sakė, kad jos turės atsiųsti savo pasų kopijas, kad jis galėtų sutvarkyti išvykimo dokumentus. Ji savo paso kopiją nusiuntė jam elektroniniu paštu. Dar D. P. sakė, kad reikia gauti jos tėvų notariškai patvirtintą sutikimą, nes ji nepilnametė. Vėliau D. P. bendravo su jos tėvais ir patikino, kad į JAE vykstama šokiams. Po kiek laiko jai paskambino D. P. ir pasakė, kad ji ruoštųsi kelionei į JAE, bei atvyktų į Vilnių. Ji atvyko į Vilnių mikroautobusu dar su dviem merginom, kurių vardų ir pavardžių neatsimena. Jas pasitiko D. P., nuvežė ir apgyvendino viešbutyje, kurio pavadinimo neatsimena. Netrukus į viešbutį atvyko dar dvi moterys, iš kurių vieną D. P. pristatė kaip N. (N. M.), agentūros savininkę, o kitą – N. (N. R.), kaip grupės vadovę, su kuria vyks į JAE. Į JAE išskrido iš Vilniaus aerouosto su kitomis merginomis, grupės vadovė buvo N. R., ji turėjo bilietus. Nuskridus į JAE, jų grupę kartu su vadove pasitiko vairuotojai, kurie automobiliais jas nuvežė į didelę vilą, kaip suprato pas kažkokį šeichą, kurio vardo nepamena. Toje viloje jas pasitiko M. D.. Jų merginų grupę prižiūrėjo tiek minėta N. R., tiek M. D.. Nuvykus į JAE, iš visų merginų buvo paimti pasai, kuri iš vadovių juos paėmė, nepamena. Joms paaiškino, kad tai saugumo sumetimais. Be to, kažkuri iš vadovių visoms merginoms nurodė išgerti kažkokias tabletes aiškindama, kad tai padės lengviau aklimatizuotis. Taip pat iš visų merginų buvo paimtas kraujas, bei visos buvo apžiūrėtos gydytojo – ginekologo. Dėl ko tai buvo daroma, nebuvo pasakyta. JAE jų merginų grupė prabuvo apie dvi savaites. Iš pradžių buvo toje pačioje vietoje, vėliau nuvežė į vilą kažkokioje saloje. Per tą laiką jokių drabužių, madų demonstravimų, fotosesijų nebuvo, beveik kiekvieną vakarą buvo vakarėliai pas šeichą ir jo draugus. Pas kokį šeichą jos buvo, nepamena. Pirmų vakarėlių metu ji atkreipė dėmesį, kad šeichas ar jo draugai pasirinkdavo kažkurią merginą, apie tai merginai pranešdavo kuri nors viena iš grupės vadovių, po ko mergina su ją pasirinkusiu vyru kažkur išeidavo. Tuomet ji iš kitų merginų sužinojo, jog jos teikia seksualines paslaugas ir už tai gauna papildomai dovanų. Jai seksualinių paslaugų teikti neteko, nes kaip jai pasakė kažkuri iš vadovių, ją ir dar kelias merginas pasirinko pats šeichas, todėl joms buvo uždrausta flirtuoti su kitais vyrais. Taip pat kažkuri iš vadovių minėjo, kad jeigu merginą seksualiniams santykiams pasirenka pats šeichas, atsakyti negalima, tačiau per visą tą laiką jos šeichas pasirinkęs nebuvo. Be to, kažkurią dieną ji matė kaip vadovė M. D. buvo labai nepatenkinta jų merginų grupe ir ant jų šaukė sakydama, kad jos čia atvežtos teikti seksualines paslaugas ir, kad jos turi eiti ir santykiauti su vyrais. Prieš išvykstant iš JAE, šeicho menedžeris atnešė kiekvienai merginai vokus su pinigais, tačiau jam išėjus, kažkuri iš vadovių uždraudė atplėšti vokus, juos susirinko ir išėjo. Po kurio laiko sugrįžusi tuos vokus vėl išdalino, tačiau jie buvo plonesni. Ji savo voke rado 1000 JAV dolerių. Kokią pinigų sumą gavo kitos merginos, ji nežino. Iš JAE į Vilnių merginos grįžo lėktuvu (t. 2, b. l. 109, 110);Liudytoja J. L. atpažino pagal nuotraukas N. M., D. P. ir M. D., kaip asmenis, susijusius su jos važiavimu į JAE (t. 2, b. l. 111-127);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus Vilniaus oro uoste patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku, nuo (duomenys neskelbtini),, buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (t. 4, b. l. 114);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad N. R. Lietuvos Respublikos sieną kirto išvykdama iš Palangos oro uosto (duomenys neskelbtini),. Tarp kartu važiavusių (išvykusių) asmenų nurodytos ir E. M., J. L., A. K., L. Š., L. L., A. K., V. R. (t. 4, b. l. 97, 98);Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2003 m., jai išvažiavus į JAE, ji buvo nepilnametė, visus su kelione susijusius dokumentus tvarkė M. D., kuri buvo ir merginų grupės vadovė. Išvežta buvo apgaule, nes vyko demonstruoti papuošalų, o tik nuskridus M. D. pasakė, kad jokių demonstracijų nebus, o teks dalyvauti šeichų vakarėliuose ir teikti seksualines paslaugas. Jai ir kartu važiavusiai B. V. pasakius, kad jos to nedarys, M. D. visų merginų akivaizdoje jas žemino, įžeidinėjo, bet fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Ji matė, kaip M. D. sudavė B. V. per veidą todėl, kad ši nėjo su šeichu teikti seksualinių paslaugų ir tyčia prisigėrė alkoholinių gėrimų. JAE M. D. paėmė visų merginų asmens dokumentus, merginas tikrino ginekologas, davė kontraceptines tabletes. Su kitomis merginomis bendravo mažai, todėl ar jos teikė seksualines paslaugas, nežino. Po kelionės gavo apie 300 JAV dolerių (t. 3, b. l. 58-60);Nukentėjusioji L. S. atpažino pagal nuotraukas M. D., kaip asmenį, buvusią grupės vadove (t. 3, b. l. 62-65);Nukentėjusioji B. V. patvirtino L. S. parodymus apie tai, kad nepilnametė buvo išvežta į JAE apgaule, žadant modelio dabą. Apie tai, kad merginos vežamos šeichams teikti seksualines paslaugas, sužinojo iš M. D. nuvykusi į JAE. Buvo patikrintos ginekologo, paimta kraujo tyrimui, duodamos kontraceptinės tabletės. Seksualinių paslaugų neteikė, vakarėlio metu tyčia prisigėrė alkoholio, dėl to M. D. labai pyko, keikė ją, buvo užsimojusi trenkti ranka per veidą. Už tai, kad neklausė M. D., sulaukė grasinimų, kad ją paliks JAE ir kad ji negrįš namo. Grįžus į Lietuvą, iš M. D. gavo 200 JAV dolerių (t. 3, b. l. 142);Nukentėjusioji B. V. atpažino pagal nuotraukas M. D., kaip grupės vadovę (t. 3, b. l. 144-146);Nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji 2003 m. būdama pilnametė į JAE buvo išvežta apgaule. Prieš kelionę ji bendravo su D. P., kuris žadėjo modelio darbą, dalyvavimą fotosesijose su papuošalais, davė pasirašyti modelio sutartį, kurioje buvo nustatytas atlygis už modelio darbą, tačiau sumos nepamena. Vėliau, prieš kelionę, buvo susitikusi tose pačiose patalpose su merginomis, kurios skrido į JAE kartu su ja ir D. P. bei M. D.. Jie abu vėl pasakojo apie modelio darbą, tačiau šį kartą užsiminė, kad gali būti suorganizuoti vakarėliai. Apie seksualines paslaugas nė vienas jų neminėjo, tačiau D. P. paklausė visų merginų, ar visos dirbs ir įdėmiai pasižiūrėjo į visas. Tuo metu ji nesuprato, bet dabar suvokia, kad tai buvo netiesiogiai klausiama apie seksualines paslaugas. Apie tai, kad merginos vyksta į JAE teikti seksualines paslaugas šeichams, sužinojo iš merginų, iš Vilniaus atskridus į Amsterdamo oro uostą. Ji labai išsigando, tačiau vadovei M. D. nieko nesakė. Ji taip pat suprato, kad apie tai nieko nežino ir kartu skridusi J. (J. K.) bei dar viena mergina, bet jos vardo nepamena. Vėliau, jau skrendant iš Amsterdamo į Abu Dabį, prie jos ir J. K. priėjo M. D. ir labai piktai pagrasino, pasakydama, ar jos žino, jog už tokius dalykus galima per veidą gauti. Ji po šių jos žodžių pajuto grėsmę, net apsiverkė. Kaip ji suprato, pagrasino dėl to, kad jos su J. K. klausinėjo kitų merginų apie tikrąjį kelionės tikslą, domėjosi, ar galima atsisakyti seksualinių paslaugų. Nuskridus į JAE, M. D. surinko visų merginų pasus, kitą dieną vietinis daktaras paėmė kraujo tyrimams iš visų merginų bei apžiūrėjo visą kūną, taip pat ir ginekologiškai. Toks patikrinimas ją dar labiau išgąsdino, nes visiškai įsitikino, kad merginos vežamos teikti seksualines paslaugas. Po kraujo tyrimo jai pasakė, kad ji serga Hepatitu C, vėliau grįžus į Lietuvą, ši diagnozė jai nepasitvirtino. Tik atvažiavus, vadovė M. D. iš visų merginų surinko pasus, merginos galėjo būti tik name, be palydos niekur savarankiškai išvykti nebuvo galima. Buvo vienas vakarėlis, pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo. Grįžus į Lietuvą oro uoste iš D. P. gavo 200-300 JAV dolerių. Kadangi būdama JAE suprato, kad D. P. su M. D. apgavo, daugiau į JAE nevyko (t. 3, b. l. 47, 48);Nukentėjusioji R. S. pagal nuotraukas atpažino M. D. ir D. P. kaip asmenis, susijusius su jos kelione į JAE (t. 3, b. l. 50-53);Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2003 m. D. P. pasiūlė vykti į JAE, žadėdamas modelio darbą. D. P. ją apgavo nepasakydamas, kad merginos vyksta seksualinių paslaugų teikimui. Ji pasirašė fotomodelio sutartį su „V“. Į JAE vyko su vadove M. D. ir merginomis. Apie tai, kad merginos į JAE vežamos teikti seksualines paslaugas, D. P. nesakė, ji tai sužinojo, kai skrido iš Vilniaus, iš kartu buvusių merginų. Paklausus vadovės M. D., ar tai teisybė, į ką pastaroji atsakė, kad sėdėtų tyliai ir aiškintųsi su D. P.. Taip pat pamena, kad mergina, lyg vardu R. (R. S.), sužinojusi tikrąjį tikslą, labai išsigando. Jos abi sėdėjo ir verkė, tačiau kokių nors veiksmų bijojo imtis, nežinojo ką daryti. Nuskridus į Abu Dabį, visas kartu su M. D. vairuotojas nuvežė į privatų namą, kuriame buvo apgyvendintos. Teritorija buvo aptverta aukšta tvora, iš namo teritorijos M. D. neleido išeiti, net ir į balkonus negalėjo eiti, kad niekas jų nematytų. Iš visų merginų M. D., atvykus į šalį, dar oro uoste, surinko pasus, tačiau kodėl, neaiškino. Per visą buvimo laiką M. D. iš savo mobilaus telefono leido namo paskambinti tik vieną kartą ir liepė kalbėti labai trumpai. Pamena, kad buvo atliekama medicininė apžiūra, tačiau tiksliai kokia ir ar ėmė kraują tyrimui, nepamena. Visos merginos buvo patikrintos ginekologiškai, buvo duotos kontraceptinės tabletės, vienai merginai davė vaistų, kad atitolintų mėnesines. Prieš vakarėlį M. D. paaiškino, kad jeigu kurią nors išsirinks vakarėlyje dalyvavęs vyras, jos privalės su juo eiti ir teikti seksualines paslaugas. Ji pati pasiūlymų negavo, stengėsi neatkreipti dėmesio. Tačiau pamena, kad viena labai jauna mergina rusišku vardu gavusi pasiūlymą labai pergyveno, tačiau teikė seksualines paslaugas ir po to blogai jautėsi. Kad jos šeichas neišsirinktų, ji dar su viena mergina išėjo iš vakarėlio ir užsirakino kambaryje, kuriame ir nakvojo. Kaip suprato, grupėje buvo ne viena mergina, kuri atsisakė teikti seksualines paslaugas, todėl tai nepatiko šeichui ir buvo išsiųstos namo. Dėl to M. D. labai pyko, nes gavo mažai pinigų. Parskridus į Vilnių, oro uoste pasitiko D. P. ir kiekvienai davė vokelį su pinigais. Ji gavo apie 1000 litų. Iš merginų, kurios teikė seksualines paslaugas, ji sužinojo, kad jos gavo didesnes sumas, tačiau kokias, nepamena (t. 2, b. l. 49);Nukentėjusioji J. K. pagal nuotraukas atpažino D. P. ir M. D., kaip asmenis, susijusius su jos kelione į JAE (t. 2, b. l. 50-53);Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. K. pateikė lėktuvo bilietus, patvirtinančius, jog aptariamu laiku nukentėjusioji buvo JAE, taip pat jos 2003-11-03 sudarytą sutartį su „V“ dėl modelio darbo, kurie buvo apžiūrėti (t. 2, b. l. 55-59);Liudytoja J. Š. parodė, kad kelionę (duomenys neskelbtini), į JAE organizavo D. P. iš „V“, žadėdamas modelio darbą. Vadovė buvo M. D.. Tuo metu ji turėjo 14-15 metų. Agentūroje dar prieš kelionę jai buvo pasakyta, kad gali tekti teikti seksualines paslaugas šeichui. Nuvažiavus visoms merginoms davė kontraceptines tabletes, liepė vadovė jas išgerti, ką ji ir padarė. Vakarėlių metu ji teikė šeichui seksualines paslaugas, tai liepė daryti vadovė M. D.. Gal ir buvo galima atsisakyti nuo šeicho pasiūlymo, bet ji buvo per jauna. Už kelionę gavo 500 JAV dolerių (t. 3, b. l. 109-111);Liudytoja J. Š. atpažino pagal nuotraukas D. P. ir M. D., kaip asmenis, susijusius su jos kelione į JAE (t. 3, b. l. 113-116);Duomenys J. Š. Lietuvos Respublikos paso kopijoje, tai yra esantys spaudai apie įvažiavimą ir išvažiavimą iš JAE patvirtina, kad liudytoja J. Š. aptariamu laiku buvo išvykusi į JAE (t. 3, b. l. 112);Liudytoja V. B. parodė, kad 2003 m. kelionę į JAE pasiūlė N. R., žadėjo modelio darbą. Į JAE ji išvyko kartu su kitomis merginomis iš Vilniaus aerouosto, grupės vadovė buvo M. D.. Tik nuvykusi į JAE, ji iš merginų sužinojo, kad iš vietinių arabų gali sulaukti pasiūlymų lytiškai santykiauti ir už tai galima gauti pinigų, tačiau jokios prievartos nėra. Būnant JAE, buvo fotosesijos, taip pat buvo organizuojami vakarėliai, kurių metu dalyvavo šeichas su draugais, taip pat atvažiavusios merginos. Vieno vakarėlio metu iš M. D. gavo pasiūlymą teikti seksualines paslaugas, tačiau atsisakė ir daugiau pasiūlymų negavo. Kitos merginos teikė tokias paslaugas. Grįžtant į Lietuvą, iš M. D. gavo voką su 300 JAV dolerių (t. 1, b. l. 149-151);Liudytoja V. B. atpažino pagal nuotraukas M. D., N. R. ir N. M., kaip asmenis, susijusius su jos kelione į JAE (t. 1, b. l. 152-158);Liudytoja L. Č. (buvusi J.) parodė, kad kelione į JAE susidomėjo dėl blogos materialinės padėties, todėl kartu su drauge V. B. nuėjo į agentūrą „V“, ten kalbėjo su D. P., kuris paaiškino, kad merginos vyksta į JAE dirbi fotomodeliu, kad už tai gauna pinigus, rodė žurnalus su merginų nuotraukomis. Apie jokias seksualines paslaugas D. neužsiminė. Vėliau jos mama pasirašė fotomodelio darbo sutartį su šia agentūra, nes buvo nepilnametė. Kaip suprato, visus su kelione susijusius dokumentus tvarkė D. P.. Į JAE skrido su vadove M. D. ir merginomis pas šeichą vardu H., tačiau jo nėra mačiusi. Apie tai, kad merginos vysta ne modelio darbo dirbti, o dalyvauti vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, sužinojo iš merginų ir suprato, kad D. P. apgavo. Kiek pamena, buvo ir daugiau merginų, kurios nežinojo tikrojo tikslo. M. D., atvažiavus į JAE, surinko visų merginų pasus, taip pat buvo tikrinamas jos ir kartu atvažiavusių merginų kraujas bei jas visas apžiūrėjo ginekologas. Iš namo teritorijos, kuriame jos buvo apgyvendintos, išeiti negalėjo, tai draudė M. D.. Tikrinimo metu vienai merginai iš Radviliškio buvo nustatyta kažkokia liga, todėl visą grupę išsiuntė atgal į Lietuvą. Parskridusias, Vilniaus oro uoste pasitiko D. P. ir kiekvienai davė pinigų, ji gavo 300 JAV dolerių, kitos gavo po 1000 JAV dolerių, jos pačios jai sakė (t. 1, b. l. 184);Liudytoja L. Č. atpažino pagal nuotraukas M. D., kaip grupės vadovę (t. 1, b. l. 187, 188);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad M. D. aptariamu laiku buvo išvykusi iš Lietuvos į JAE kartu su aptariamomis merginomis, kirsdama Lietuvos Respublikos sieną Vilniaus oro uoste (duomenys neskelbtini), (t. 4, b. l. 115). Šiuos patvirtina ir A. K. Lietuvos Respublikos sienos kirtimų duomenys (t. 4, b. l. 132, 133);Liudytoja E. P. parodė, kad apie keliones į JAE sužinojo iš pažįstamos merginos vardu J., pavardės nežino. Vėliau bendravo su N. M. iš „V“, jai apie 33 metus, vidutinio ūgio, liekna, šviesių, ilgų plaukų, ją atpažinti galėtų. N. M. pasakojo apie modelio darbą JAE, apie galimybę užsidirbti, o apie vakarėlius ir galimas seksualines paslaugas, niekas jai nesakė. Ar pasirašinėjo su N. M. kokią nors sutartį, nepamena. Visus reikalus, susijusius su kelione, tvarkė N. M.. Jos nurodytą dieną atvyko į Vilniaus oro uostą, ten buvo dar apie 10 merginų bei pati N. M., kuri skrido kaip grupės vadovė. Tai buvo 2003 m. vasario mėnesį, tiksliau nepamena. Tuo metu buvo nepilnametė. Skrido iš Vilniaus oro uosto su persėdimu į JAE, kur pasitiko vairuotojas, nuvežė ir apgyvendino šeichui R., pravarde „Š.“ priklausančiame name Abu Dabyje arba Dubajuje. Vėliau atėjęs vietinis daktaras paėmė kraujo tyrimams iš visų merginų, o N. M. surinko visų pasus ir lėktuvo bilietus, kuriuos grąžino tik jau išvykstant iš JAE. Dabar supranta, kad kraujas buvo tikrinamas dėl ligų, kuriomis galėtų užkrėsti mergina lytinių santykių metu. Patį pirmą vakarą iš vienos kartu buvusios merginos sužinojo, jos vardo nepamena, kad atskrido ne modelio darbo dirbti, bet dalyvauti vakarėliuose ir teikti seksualines paslaugas. Ji labai išsigando, buvo šokiruota, nes apie tai nieko nežinojo, suprato, kad N. M. ją apgavo nepasakydama tiesos. Kaip suprato, tokių merginų kaip ji, kurios nieko nežinojo, buvo ir daugiau, bet jų vardų nepamena. Paklausus N. M. apie tai, atsakė, kad jokios prievartos nėra ir galima rinktis – sutikti lytiškai santykiauti arba ne. Būnant JAE, žadėto modelio darbo nedirbo, buvo suorganizuota tik viena fotosesija, tačiau visai neprofesionali. JAE buvo apie 5 dienas, buvo suorganizuoti tik keli vakarėliai, kurie būdavo saloje, į kuriuos veždavo vairuotojas. Vieną kartą N. M. buvo atėjusi ir pasakė, kad ją ir D. B. išsirinko ir turi eiti į atskirą patalpą, kur, jeigu norėsi gauti didesnį atlygį, turėsi teikti seksualines paslaugas. Tuomet ji paprašė kartu buvusios merginos D. R., kad padėtų kaip nors išsisukti ir D. R., nuėjusi kartu su ja, pasiūlė ten buvusiems arabų tautybės vyrams pažaisti kortomis. Žaidė ilgai, jau buvo vėlu, todėl tie vyrai atsisveikino ir išėjo. Po to N. M., sužinojusi, kad jos seksualinių paslaugų neteikė, buvo nepatenkinta, tačiau jokių veiksmų jų atžvilgiu nesiėmė. Ar kitos merginos gavo pasiūlymų teikti seksualines paslaugas ir jas teikė, nežino. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš N. M. gavo 500 JAV dolerių, kiek žino, kitos gavo nuo 500 iki 800 JAV dolerių. Kiek gavo pati N. M., nežino, tačiau mano, kad iš tokios veiklos, kai merginos vežamos į JAE, kur teikia seksualines paslaugas, ji tikrai pelnėsi. Nors ją, nepilnametę, N. M., žadėdama modelio darbą, išvežė į JAE, tačiau jai nieko blogo ten nenutiko, nei fizinis, nei psichinis smurtas jos atžvilgiu panaudotas nebuvo, todėl jokių pretenzijų N. M. nereiškia (t. 2, b. l. 177, 178);Liudytoja E. P. atpažino pagal nuotraukas N. M., kuri organizavo ir apgaule išvežė ją į JAE, žadėdama modelio darbą (t. 2, b. l. 179-181);Liudytoja G. G. parodė, kad yra vykusi per agentūrą „V“ į JAE su vadove N. M.. Pagal spaudus pase gali pasakyti, kad pirmą kartą vyko nuo (duomenys neskelbtini), pas šeichą, kurį vadino “Š.”, antrą kartą – nuo (duomenys neskelbtini),, pas šeichą S., pravarde A. o trečią kartą – nuo (duomenys neskelbtini),, vėl pas „Š.“. Iš pažįstamos merginos vardu L. ir kitų merginų, kurių vardų nepamena, žinojo, kad jos per šią agentūrą vyksta į JAE, dirba modelio darbą, gauna atlygį, o po darbo vyksta į vakarėlius, linksminasi. Susidomėjo, nuėjo į agentūrą Vilniuje, Lietuvos radijo ir televizijos pastate, pasirašė modelio sutartį. Agentūroje bendravo su mergina, lyg M. D., bet jos beveik nepamena ir su asmeniu, vardu A. A.-H.. Tačiau apie tai, kad nuvykus į JAE gali tekti teikti seksualines paslaugas, jai niekas nesakė. Kadangi buvo nepilnametė, iš tėvų gavo leidimą vykti į užsienį be lydinčio asmens. Visus tris kartus vykstant į JAE, skrido iš Vilniaus oro uosto lyg per Amsterdamą į Abu Dabį, grupės vadovė buvo N. M.. Pirmą kartą skrido apie 10 merginų ir vadovė. Skrendant lėktuve N. M. paklausė, kada bus pasirodymai, t. y. apie modelio darbą ir ji suprato, kad nežino tikrosios tiesos – kad vykstama dirbti ne modelio darbo, bet dalyvauti vakarėliuose, linksminti šeichus ir teikti seksualines paslaugas. Apie tai ji papasakojo jau nuvykus į JAE. Iš pradžių ji labai išsigando, buvo nepilnametė, pasijautė apgauta, tuo labiau, kad N. M. atvykus į JAE, surinko visų merginų pasus, sakydama, kad tai reikalinga atgaliniams bilietams užsakyti, tačiau N. M. bandė ją raminti, įtikinėjo, kad daugiau gyvenime neturės tokio šanso pabūti tokioje prabangoje ir ką jai reiškia nueiti lytiškai santykiauti su šeichu, kad už tai užsidirbs papildomai pinigų. Jai davė apsispręsti ir pasakė, kad jeigu pasilieka ir neišvyksta namo ir jeigu ją išsirinks šeichas, privalės eiti teikti seksualines paslaugas. Tačiau tuo metu ten buvo tas pats A. A.-H., kuris pasakė, kad jai nereikės nieko daryti ir ji nusiramino. Ar teikė seksualines paslaugas kitos merginos, nežino, jos nesakė. Kelionės pabaigoje iš N. M. gavo pinigus, tačiau sumos dabar nepamena. Po to, tuo pačiu maršrutu, grįžo į Lietuvą (t. 2, b. l. 1, 2);Liudytoja G. G. atpažino pagal nuotraukas N. M., kaip grupės vadovę skrendant į JAE 2003 m. (t. 2, b. l. 3, 4);Duomenys, esantys liudytojos G. G. Lietuvos Respublikos paso kopijoje su JAE įvažiavimo ir išvažiavimo spaudu patvirtina, kad ši liudytoja aptariamu laiku lankėsi JAE (t. 2, b. l. 7-15);Liudytoja I. J. parodė, kad 2003 m. vasario mėnesį jai paskambino G. G. bei pasiūlė kartu su ja ir kitomis merginomis vykti į JAE pas šeichą vardu R.. Prieš kelionę Klaipėdoje ji, G. G., R. S. (buvusi C.), I. bei dar kelios merginos, jų vardų nepamena, buvo susitikusios su vyru vardu A. A.-H. kavinėje „J“. Jos atnešė jam savo nuotraukas, o jis pasakė, kad jeigu yra buvusios JAE, pasikeistų pasus. Ji taip ir padarė. Jos atvyko iš vakaro į Vilnių, pasitiko tas pats tamsaus gymio, maždaug 40 metų vyriškis vardu A. A.-H. ir nuvedė į butą (duomenys neskelbtini),. Kitos dienos ryte išskrido. Šios grupės vadovė buvo mergina vardu N. M.. Prabuvo tik kelias dienas, buvo du vakarėliai. Kadangi visus reikalus, susijusius su vykimu į JAE, tvarkė G. G., iki šio momento ji galvojo, kad vyko per agentūros „H“ Vilniaus filialą, tačiau dabar pareigūnai paaiškino, kad N. M. ir A. A.-H. yra iš agentūros „V“. Tačiau vykstant ir šį kartą tikslas buvo ne modelio darbas, o tas pats – dalyvauti vakarėliuose, linksminti šeichus ir teikti seksualines paslaugas, jeigu jie pasiūlo ir pati mergina neprieštarauja. Ji atsisakydavo teikti seksualines paslaugas, jokios prievartos nebuvo, o kitos merginos teikdavo. Kelionės pabaigoje iš N. M. gavo apie 300 JAV dolerių. Prieš tai pinigus vokuose atnešė šeicho menedžeris, vardo nežino ir išdalino kiekvienai merginai, bet N. M. iš karto juos surinko, o vėliau atnešė, bet jie buvo daug plonesni, t. y. dalį buvusių pinigų ji paėmė. I. J. savo voke rado 350 JAV dolerių, kiek davė kitoms, nežino. Kokį atlygį N. M. gaudavo pati, nežino (t. 2, b. l. 26-29);Liudytoja I. J. atpažino pagal nuotraukas N. M., kaip grupės vadovę skrendant į JAE 2003 m. vasario mėnesį pas šeichą R. (t. 2, b. l. 30, 31);Duomenys, esantys liudytojos I. J. Lietuvos Respublikos paso kopijoje su JAE įvažiavimo ir išvažiavimo spaudu, patvirtina, kad ši liudytoja aptariamu laiku lankėsi JAE (t. 2, b. l. 32-40);Liudytoja D. R. parodė, kad yra buvusi JAE per agentūrą „V“, dirbo modelio darbą, dalyvavo fotosesijose, drabužių ir parfumerijos demonstracijose, šokių programose. Už šį darbą gaudavo pinigus, numatytus kontraktuose su agentūra, jokių seksualinių paslaugų už atlygį niekam neteikė, taip pat nepamena, jog tokių pasiūlymų būtų. Ar kitos, kartu važiavusios merginos teikė lytines paslaugas arabų tautybės vyriškiams, ji nežino, nematė (t. 3, b. l. 11, 12);Liudytoja R. B. parodė, kad JAE buvo gal 4 kartus, tiksliai nepamena, tai galėjo būti prieš 3-4 metus, tuo metu buvo nepilnametė. Visas keliones į JAE siūlė ir organizavo N. M. iš „V“. Visus kartus buvo pas tą patį šeichą, jo vardo nežino, atpažinti negalėtų. Visų šių kelionių tikslas būdavo dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose, ten linksmintis ir būti vakaro puošmenomis. Kaip suprato, už lėktuvo bilietus sumokėdavo šeichas, o merginoms juos perduodavo kuris nors „V“ darbuotojas. Apie tai, kad JAE galima sulaukti pasiūlymų teikti seksualines paslaugas, N. M. yra sakiusi, tačiau taip pat minėjo, kad tokių pasiūlymų galima atsisakyti. Ji tokių pasiūlymų sulaukusi nebuvo, o dėl kitų merginų nieko pasakyti negali, nes visose kelionėse būdavo surenkamos nepažįstamų merginų grupės, todėl jos tarpusavyje mažai bendraudavo. Kelionės pabaigoje šeicho menedžeris atnešdavo pinigus vokuose ir išdalindavo kiekvienai merginai. Ji kiekvieną kartą gaudavo po 1000 JAV dolerių. Po tiek pat gaudavo ir kitos merginos. Kiek gaudavo vadovės, ji nežino. Kelis kartus, būnant JAE, teko dalyvauti fotosesijose su brangiais papuošalais, tačiau kokios tai firmos papuošalai, nežino, nuotraukų neturi. Kraujo tyrimams atvykus į JAE, nė vieno karto niekas neėmė. Kiekvieną kartą, vykstant į JAE, merginų grupę lydėdavo vadovė iš „V“. Yra vykusi su N. M., M. D.. Ar pasirašinėjo su agentūra „V“ kokią nors sutartį, nepamena, tik N. M. buvo įrašyta kaip lydintis asmuo leidime išvykti į užsienį, nes buvo nepilnametė. Būnant JAE, merginos negalėjo laisvai išeiti į miestą, buvo galima tai daryti tik su palyda. Asmens dokumentus vadovė surinkdavo, kad jie nepasimestų (t. 1, b. l. 140);Liudytoja R. B. atpažino pagal nuotraukas M. D. ir N. M., kaip asmenis, lydėjusias merginų grupes į JAE (t. 1, b. l. 141-144);Liudytoja D. B. parodė, kad prieš kelis metus iki jos pirmojo išvykimo į JAE susipažino su N. M., atpažinti galėtų, jai maždaug 30 metų, ji yra šviesių, ilgų plaukų, apie 165 cm ūgio. Kadangi ji šoko kolektyve „E“, jas N. M. kviesdavo į įvairius renginius šokti, taip pat ji dalyvaudavo įvairiose akcijose be šokių kolektyvo. Po to N. M. jai pasiūlė ateiti į modelių agentūrą „V“, ten užpildė modelio anketą. Maždaug 2003 m. N. M. pasiūlė vykti į JAE, kur, kaip ji paaiškino, reikės dalyvauti vakarėliuose, linksmintis, šokti. Apie seksualines paslaugas nieko neminėjo. Už tai žadėjo 1000 litų atlygį ir ji sutiko vykti, gavo tėvų leidimą vykti į užsienį, nes tuo metu jai buvo 16 metų. Kaip suprato, visus reikalus, susijusius su kelione, t. y. bilietai, vizos ir taip toliau, tvarkė N. M.. Prieš kelionę su agentūra „V“ ji pasirašė sutartį, tačiau kokia tai buvo sutartis ir koks jos turinys, nepamena. Prieš kelionę N. M. pasakė, kad jeigu oro uoste kas nors klaus, kur ir kokiu tikslu vyksta, sakyti, kad yra modeliai ir vyksta dirbti modelio darbo. Pagal įvažiavimo ir išvažiavimo iš JAE spaudą pase gali pasakyti, kad JAE buvo nuo (duomenys neskelbtini),. Skrido iš Vilniaus oro uosto lyg per Frankfurtą į Abu Dabį. Kartu skrido merginos: N., D. R., I., G. G., kitų nepamena, grupės vadovė buvo N. M.. Ar kartu skrido ir jos vyras A. A.-H., nepamena. Nuskridus į JAE, pasitiko vairuotojas, jo vardo nežino ir nuvežė bei apgyvendino name. Kaip suprato, jos atvyko pas šeichą vardu R.. JAE buvo apie savaitę, per tą laiką vyko keli vakarėliai, kurie būdavo saloje. Vakarėliuose dalyvaudavo R. ir labai daug žmonių – ir arabų, ir kitų tautybių, tiek vyrai, tiek moterys ir merginos. Kada bus vakarėliai, kaip reikia elgtis ir visą kitą informaciją gaudavo iš N. M.. Apie tai, kad merginos būtų teikusios seksualines paslaugas, jai nėra žinoma, ji tokių pasiūlymų nėra gavusi. Iš JAE į Lietuvą grįžo skrisdamos lėktuvu per Amsterdamą. Dabar nepamena, kokią pinigų sumą ir kur gavo, bet pinigus davė N. M.. Kiek gavo kitos merginos ir pati N. M., nežino (t. 1, b. l. 159-162);Duomenys, esantys liudytojos D. B. Lietuvos Respublikos paso kopijoje su JAE įvažiavimo ir išvažiavimo spaudu patvirtina, kad ši liudytoja aptariamu laiku lankėsi JAE (t. 1, b. l. 163);Liudytoja D. B. atpažino pagal nuotraukas N. M., kaip grupės vadovę skrendant į JAE 2003 m. vasario mėnesį pas šeichą R., taip pat pasiūlė šią kelionę ir viską organizavo (t. 1, b. l. 164-166);Liudytoja R. S. (buvusi C.) parodė, kad į JAE vyko pirmą kartą, vyko pakalbinta draugės I. B., šokiams (2001-2002 m. lankė šokių grupę „T“), vėliau buvo susitikusi su A., kuri paaiškino, kad renkama merginų grupė šokiams vykti pas šeichą į JAE, kad mokami geri pinigai, sumos neįvardino. Tuo metu buvo nepilnametė, jiems pasakė, kad vyksta su grupe „T“ ir tėvai davė leidimą. Po to autobusu kartu su I. B., A., G. G. ir I. J. atvyko į Vilnių, pernakvojo išnuomotame bute, kur A. užsiminė, kad JAE bus rengiami vakarėliai ir ten gali tekti teikti seksualines paslaugas, tačiau nuramino, kad jei nenori, niekas nevers. Kitą dieną nuvykus į oro uostą, pasitiko N. M., grupės vadovė. Ji buvo 29-30 m, apie 170-175 cm ūgio, smuklaus kūno sudėjimo, šviesių ilgų plaukų. Su N. M. buvo dar kelios merginos, viso vyko 10-12 merginų grupė. Kas tvarkė išvykimo dokumentus, nežino, tačiau bilietus oro uoste padavė N. M.. Atvykus į JAE, pasitiko vairuotojas, nuvežė į didelį namą, kuriame jas prižiūrėjo ir visur lydėjo N. M.. Minėtame name kažkuri iš merginų, čia buvusi kelis kartus, pasakė, kad vakarėlių metu gali tekti suteikti seksualines paslaugas. Tuomet tarp merginų kilo nepasitenkinimas, tai išgirdusi N. M. pasakė, jeigu kas nors netenkina, ji gali užsakyti bilietus ir jos tuoj pat gali vykti namo. N. M. taip pat liepė duoti jai savo Lietuvos Respublikos piliečio pasus, priežasties ji neaiškino. Ar JAE iš jos buvo imamas kraujas, nepamena, tačiau gali būti, bet tablečių niekas nedavė. Kitą dieną N. M. sukvietė merginas ir paaiškino, kad bus rengiami vakarėliai, kurių metu jos šoks ir jeigu šeichas kurią nors iš merginų išsirinks, privalės eiti kartu su juo ir, jam pageidaujant, teikti seksualines paslaugas. Jeigu merginą išsirinks kuris nors iš šeicho draugų, ji galės atsisakyti. Ji JAE buvo 5 dienas, vakarėliai vyko kasdien, jų metu dalyvavo šeichas ir jo draugai. Vakarėlių metu merginos šoko, vartojo alkoholinius kokteilius. Jų metu ją buvo išsirinkęs šeicho draugas, tačiau ji atsisakė ir seksualinių paslaugų neteikė. Apie pasirinkimą pranešė N. M., o jai atsisakius, N. M. buvo nepatenkinta, bandė įkalbėti, sakė, kad nebūtų durna, nes čia yra dideli pinigai, kad N. M. duos daugiau pinigų jai. Matė, kad kelias merginas iš jų grupės buvo pasirinkęs šeichas ir jo draugai, su kuriais jos kažkur išeidavo, kaip suprato, suteikti seksualines paslaugas. Paskutinę dieną merginoms šeicho tarnas davė vokelius su pinigais, tačiau N. M. griežtai pasakė prie jo akių neatidarinėti, o jam išėjus, surinko vokelius, nuėjo į savo kambarį ir grįžus juos atidavė. Pastebėjo, kad grąžintas vokas buvo plonesnis, jame rado 400 JAV dolerių, kokias sumas gavo kitos, nežino. Iš JAE į Vilnių grupė grįžo lėktuvu. Kelionės metu jos atžvilgiu niekas smurto ar grasinimų nevartojo, jokių pretenzijų niekam neturi (t. 3, b. l. 29, 30);Liudytoja R. S. atpažino pagal nuotraukas N. M., kuri 2003 m. pradžioje lydėjo merginų grupę į JAE ir atgal (t. 3, b. l. 31-35);Liudytoja O. R. parodė, kad per „V“ yra vykusi kelis kartus į JAE, visų šių kelionių tikslas buvo šokti, o vieną kartą vyko fotosesija, tai buvo 2002 m., vasarą, pirmosios kelionės metu, kurios vadovė buvo S., pavardės nežino. Pinigus gavo iš arabo, jo vardo nežino. Antros kelionės metu vadovė buvo N. M.. Kas atnešė pinigus, nežino, juos rado kambaryje prie savo lovos. Trečia kelionė buvo be vadovės, jas pasitiko tas pats arabas, kuris pasitiko ir ketvirtąjį kartą, skrendant su N. R., iš jo gavo ir pinigus. Visose kelionėse gaudavo po 500 JAV dolerių (t. 3, b. l. 9, 10);Liudytoja R. B. (buvusi S.) parodė, kad yra buvusi JAE, kelionę suorganizavus agentūrai „V“, tačiau datos tikrai nepamena. Kiek žino, N. M. buvo tos agentūros vadovė, su ja buvo JAE. Kelionę pasiūlė N. M., kuri sakė, kad ji vyks į JAE pailsėti, gerai praleisti laiką. Apie seksualines paslaugas nieko neminėjo. Kadangi tai buvo labai seniai, visko tiksliai nepamena. Nuvykus į JAE, gyveno kartu su merginomis dideliame name, aptvertame tvora. Atėjęs vietinis daktaras paėmė kraujo tyrimui iš visų merginų. Girdėjo, kad toje šalyje tokios taisyklės ir taip tikrinama sveikata, tačiau kas apie tai sakė, nepamena. Kiek pamena, N. M. JAE buvo surinkusi visų merginų pasus ir lėktuvo bilietus, kad visi būtų vienoje vietoje, tai yra dėl saugumo. Buvimo metu būdavo organizuojami vakarėliai, kuriuose dalyvaudavo jos, merginos, kartais būdavo ir arabai vyrai, tačiau jie būdavo atskirai, su jais net nėra kalbėjusi. Jų metu jos valgydavo, šoko, linksminosi. Apie tai, kad merginos vežamos teikti seksualines paslaugas, nieko nežino, tokių pasiūlymų nėra gavusi, tačiau matė, kad kartais kai kurios merginos parsinešdavo dovanų, tačiau iš kur jos gaudavo ir už ką, nežino. Būnant JAE su N. M., modelio darbo nedirbo, jokių fotosesijų nebuvo. Prieš išvykstant į Lietuvą, N. M. pasikviesdavo po vieną merginą ir paduodavo pinigus. Ji gavo apie 200 JAV dolerių, tiksliau nepamena (t. 1, b. l. 128, 129);Liudytoja R. B. atpažino pagal nuotraukas N. M., kuri pasiūlė ir buvo grupės vadovė skrendant į JAE (t. 1, b. l. 130-133);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad N. M. šiame epizode aptariamu laiku, 2003-02-16 kirsdama Lietuvos Respublikos sieną Vilniaus oro uoste, buvo išvykusi iš Lietuvos į JAE kartu su šiame epizode aptariamomis merginomis (t. 4, b. l. 79-81);Liudytoja I. S. parodė, jog pirmoje kelionėje jai neteko teikti seksualinių paslaugų, todėl vyko į JAE antrą kartą, lyg po savaitės. Viskas vyko analogiškai, kaip ir pirmą kartą, tik šeichas kitas, kurio vardo nepamena ir iš merginų tyrimams nebuvo imamas kraujas. Šį kartą viską tvarkė ir grupės vadove buvo N. M.. Šį kartą ji žinojo, kad merginos vyksta teikti seksualines paslaugas, tačiau tokių paslaugų pati neteikė, o kitos merginos teikė tokias paslaugas šeichui. Kaip suprato, tarp kartu vykstančių merginų buvo tokių, kurios žino, kad JAE gali tekti teikti seksualines paslaugas, bet buvo ir tokių, kurios nežinojo, tačiau dėl to jokių nesusipratimų nebuvo, bent ji jų nematė. Buvimo metu buvo surengta viena fotosesija, bet nuotraukų ji taip pat neturi. Būdamos JAE gyveno privačiame name Abu Dabyje ar Dubajuje, tiksliau nepamena. Grįžus į Lietuvą, N. M. davė jai 500 JAV dolerių. Kiek gavo kitos merginos, nežino. Iš kur ji gavo pinigus, nežino. Kokį atlygį gavo pati N. M., nežino, bet mano, kad ji tikrai gavo atlygį už tai, kad atvežė merginas šeichui (t. 3, b. l. 25, 26);Liudytoja M. T. parodė, kad JAE yra buvusi 3 ar 4 kartus, taip pat buvusi Sirijoje. Tikslių datų nepamena, tik žino, kad tai buvo 2001-2003 m. Visas šias keliones organizavo modelių agentūra „V“. N. M. nurodymu pasidarė menines nuotraukas pas fotografą A. R., o po kelių dienų išvyko į JAE. Jai tuomet buvo 15-16 m., tėvai davė leidimą išvykti į užsienį su lydinčiu asmeniu, tai buvo N. M.. Tėvai taip pat su N. M. pasirašė modelio sutartį, turinio nepamena. Kaip suprato, visus reiklaus (bilietai, vizos), susijusius su kelione, tvarkė N. M.. Skrido iš Vilniaus oro uosto per Amsterdamą į Dubajų, o iš jo – skrido į Abu Dabį. Pamena kartu skridusias merginas: T., K., N., taip pat 2 merginos iš Panevėžio, kurios į JAE atskrido po kelių dienų, jų vardų nepamena. Grupės vadovė buvo N. M.. JAE, Abu Dabyje apsigyveno name, kam jis priklauso, nežino. Į šį namą buvo atvykęs gydytojas ir iš visų merginų paėmė kraujo tyrimams. Kažkas paaiškino, kad daromi tyrimai dėl hepatito, nes jis perduodamas oro lašeliniu būdu. JAE buvo apie 3 savaites, jų metu buvo 2 fotosesijos, kurios vyko foto studijoje Abu Dabyje. Fotosesijos buvo su papuošalais, fotografas – tamsaus gymio vyras, vardo nežino. N. M. paaiškino, kad atrinktos nuotraukos bus spausdinamos arabiškame žurnale, pavadinimo nežino. Fotosesijų nuotraukų neturi. Apie tai, kur ir kada vyks fotosesijos, pasakydavo N. M.. Visą likusį laiką jos būdavo minėto namo teritorijoje, iš jos išeiti vadovė neleido, kad merginų nepavogtų vietiniai arabai. Kelis kartus važiavo apsipirkti į parduotuves, pinigų davė N. M., sumos nepamena. Prieš išvykstant, iš N. M. už fotosesijas gavo 1000 JAV dolerių, jei gerai pamena. Visos merginos gavo vienodas sumas. Kiek gavo pati N. M. ir iš kur ji gavo pinigus, nežino. Po to, tuo pačiu maršrutu, grįžo į Lietuvą. Visos kitos jos kelionės į JAE ir į Siriją buvo analogiškos, tuo pačiu tikslu – dalyvauti fotosesijose. Apie tai, kad merginos į JAE yra vežamos dalyvauti vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, nieko nežino, tokių paslaugų neteikė ir pasiūlymų jas teikti negavo. Apie tai žino tik iš straipsnių spaudoje. Žino, kad N. M. turėjo draugą arabą vardu A. A.-H., apie 40 m. amžiaus, kuris Vilniuje, kiek žino, turėjo kavinę. Tačiau ar jis buvo kaip nors susijęs su merginų važiavimu į JAE, nežino. Apie asmenį vardu D. P., kuris dirbo agentūroje „V“ nieko nežino, tokio asmens nėra mačiusi (t. 3, b. l. 129-131);Liudytoja I. G. parodė, kad ją gatvėje sustabdė N. M. ir pasiūlė ateiti į agentūrą užpildyti modelio anketą. Vėliau pasiūlė vykti į JAE, ji sutiko, ir ten vyko keturis kartus. Pirma kelionė buvo 2002 m. gruodžio pabaigoje, po to vyko 2003 m. balandžio mėnesį, 2004 m. vasario mėnesį ir 2005 m. sausio-vasario mėnesį. Visas keliones organizuodavo agentūra „V“, pasiūlydavo ir lydėdavo merginų grupę į JAE N. M.. Visos kelionės būdavo vienodos, visus kartus vyko dirbti fotomodelio darbo, dalyvaudavo fotosesijose su papuošalais, o vėliau jos nuotraukos būdavo spausdinamos vietiniame žurnale, pavadinimo nepamena. Prieš keliones į JAE jokios sutarties nepasirašinėjo. Už nuvykimą į JAE ir dalyvavimą fotosesijose, N. M. žadėdavo po 1000 JAV dolerių. Tuos pinigus iš jos ir gaudavo. Visus keturis kartus skrido su merginų grupe ir N. M., kuri lydėdavo iš Vilniaus oro uosto, per Amsterdamą, į Dubajų, kur pasitikdavo vairuotojas, nuveždavo ir apgyvendindavo viename ar kitame privačiame name, kurie, kaip suprato, priklausė R., kurį N. M. pristatė kaip sponsorių, kuris apmoka keliones ir užmoka už fotomodelio darbą. Jam apie 40-50 m., vidutinio ūgio ir sudėjimo, jį atpažinti galėtų. Kraujo tyrimams nė karto iš jos, atvykus į JAE, niekas neėmė. Apie tai, kad nuvykus į JAE merginoms R. vakarėlių metu gali pasiūlyti su juo lytiškai santykiauti, N. M. minėjo, tačiau ji sakė, kad visi pasiūlymai bus perduodami per ją, o mergina jau galės pasirinkti kaip elgtis – eiti su R. ir teikti seksualines paslaugas, arba ne, jokios prievartos nebus. Apie kažkokį papildomą atlygį už šias paslaugas N. M. nekalbėjo. Visus kartus, būdama JAE, yra gavusi pasiūlymų teikti R. seksualines paslaugas, tai pranešdavo N. M., tačiau visada atsisakydavo. Apie kitas merginas nieko pasakyti negali, nes su jomis artimai nebendraudavo ir jos tokių dalykų nepasakojo. Grįžus į Lietuvą, kiekvieną kartą iš N. M. gaudavo po 1000 JAV dolerių. Į panašias keliones, kurias būtų organizavusios kitos agentūros, nėra vykusi (t. 1, b. l. 198, 199);Liudytoja D. R. parodė, kad yra buvusi JAE per agentūrą „V“, dirbo modelio darbą, dalyvavo fotosesijose, drabužių ir parfumerijos demonstracijose, šokių programose. Už šį darbą gaudavo pinigus, numatytus kontraktuose su agentūra, jokių seksualinių paslaugų už atlygį niekam neteikė, taip pat nepamena, jog tokių pasiūlymų būtų. Ar kitos, kartu važiavusios merginos, teikė lytines paslaugas arabų tautybės vyriškiams, ji nežino, nematė (t. 3, b. l. 11-12);Liudytoja D. B. papildomos apklausos metu parodė, kad pagal įvažiavimo ir išvažiavimo iš JAE spaudą pase gali pasakyti, kad antrą kartą JAE buvo nuo 2003-04-01 iki 2003-04-17, kelionę pasiūlė N. M.. Vyko su merginų grupe ir N. M.. Kaip ir pirmąjį kartą, vyko dalyvauti vakarėliuose, linksmintis, šokti. Apie seksualines paslaugas kalbos nebuvo. Visus reikalus, susijusius su kelione, t. y. bilietai, vizos ir taip toliau, tvarkė N. M.. Ar prieš kelionę pasirašinėjo kokią nors sutartį su agentūra, nepamena. Viskas vyko taip pat, kaip ir pirmąjį kartą, buvo pas tą patį šeichą vardu R.. Vakarėliuose dalyvaudavo šeichas vardu R. ir labai daug žmonių – ir arabų, ir kitų tautybių, tiek vyrai, tiek moterys ir merginos. Kada bus vakarėliai, kaip reikia elgtis ir visą kitą informaciją gaudavo iš N. M.. Apie tai, kad merginos būtų teikusios seksualines paslaugas, jai nėra žinoma, pati tokių pasiūlymų nėra gavusi. Kiek pamena, būnant JAE, kraujas tyrimams iš merginų nebuvo imamas, pasų ir lėktuvo bilietų N. M. surinkusi nebuvo. Yra gavusi atlygį už tai, kad vyko į JAE, tačiau kokia tai buvo suma ir ar jai pinigus davė N. M., nepamena (t. 1, b. l. 161, 162);Duomenys, esantys liudytojos D. B. Lietuvos Respublikos paso kopijoje su JAE įvažiavimo ir išvažiavimo spaudu patvirtina, kad ši liudytoja aptariamu laiku lankėsi JAE (t. 1, b. l. 163);Liudytoja I. S. (buvusi P.) parodė, kad JAE buvusi tris kartus, būdama pilnametė, visas keliones organizavo agentūros „V“ darbuotoja N. M., kuri buvo apie 27 m., nedidelio ūgio, plaukai šviesūs, kalbėjo rusiškai. Ji pirmą kartą lydėjo merginų grupę į JAE, o vėliau su merginų grupe skrisdavo pačios, o N. M. pasitikdavo jau JAE. Tai buvo 2002 m., tiksliau datų nepamena. Visų kelionių tikslas buvo dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, jeigu šeichas išsirenka merginą ir jeigu ji sutinka. Apie tai, kad merginos vežamos teikti seksualines paslaugas, jai N. M. prieš kelionę nieko nesakė, tik minėjo, kad dalyvaus vakarėliuose ir už tai gaus atlygį apie 1000 litų. Apie tai ji sužinojo iš draugės prieš kelionę, tačiau jai pasakė, kad galima atsisakyti teikti seksualines paslaugas, todėl vis tiek vyko. Kadangi kelionės buvo seniai, daug ko nepamena, tačiau visus tris kartus buvo pas skirtingus šeichus, nors dviejų iš jų neteko matyti, o trečiojo vardo nepamena. Paskutinį kartą atvykus į JAE, iš visų merginų vietinis daktaras paėmė kraujo tyrimams. Kadangi JAE buvo ne pirmą kartą, kokiu tikslu jis imamas, suprato ir be aiškinimų, t. y., kad nustatytų ar mergina neserga ligomis, kuriomis galėtų užkrėsti lytinių santykių metu. Kiek pamena, visos merginos, su kuriomis teko būti JAE, žinojo, kad gali tekti teikti seksualines paslaugas ir jokių problemų dėl to nebuvo kilę. Pirmos kelionės metu ir ji yra gavusi pasiūlymą iš šeicho su juo lytiškai santykiauti, kurį perdavė vadovė N. M., tačiau atsisakė. N. M. dar bandė ją įkalbinėti, ragino eiti kartu su šeichu, tačiau ji atsisakė. Jokia prievarta dėl to naudojama prieš ją nebuvo. Ar kitos merginos teikė šeichui seksualines paslaugas, nežino, jos apie tai nepasakojo, bet mano, kad tikrai buvo tokių, kurios tai darė. Prieš išvykstant į Lietuvą, kiekviena mergina gaudavo pinigus. Kiek pamena, ji gaudavo apie 250 JAV dolerių, kuriuos pirmą kartą lyg davė N. M., antrą kartą – šeicho vairuotojas, o trečią kartą pats šeichas išdalino visoms vokus su pinigais. Į visas keliones vyko savo noru, tikslą žinojo, todėl jokių pretenzijų niekam neturi (t. 3, b. l. 54, 55);Liudytoja A. Š. parodė, kad JAE yra buvusi apie 5 kartus, keliones organizavo modelių agentūra „V“, kuriai vadovavo N. M.. Iš pažįstamų merginų sužinojo apie galimybę dirbti modelio darbą JAE, gavo koordinates, susisiekė su N. M., kuri yra 25-28 m., 165-170 cm ūgio, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, atpažintų, jos nurodymu pasidarė menines foto nuotraukas, vėliau N. M. susisiekė su ja ir pranešė, kad ji atrinkta kelionei į JAE. Tuo metu buvo nepilnametė, todėl tėvai, pakalbėję su N. M., davė sutikimą. Pirmos kelionės metu JAE modelio darbo nedirbo, vyko tik vakarėliai, kurių metu teko bendrauti su šeichu – kilmingu arabu. Iš N. M. gaudavo pasiūlymą teikti šeichui seksualines paslaugas už atlygį, tačiau ji atsisakydavo, nes buvo nepilnametė, tačiau iš N. M. priekaištų nesulaukė. Antros kelionės metu buvo kelios fotosesijos. Kelionių pabaigoje iš N. M. gaudavo 300-400 JAV dolerių. Vėliau vyko į JAE 2002 m. spalio pabaigoje, vadovė buvo N. M., pamena kartu vykusias merginas T., I., I., kitų nepamena. Šios kelionės metu buvo fotosesija, demonstravo juvelyrinius dirbinius. Pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, tačiau kitos merginos gavo tokių pasiūlymų, mano, kad teikdavo seksualines paslaugas, nes jos gaudavo dovanų ir didesnį atlygį. Kelionės pabaigoje iš N. M. gavo 450 JAV dolerių. Pinigus N. M. gaudavo iš šeicho atstovo, užsidarydavo viena kambaryje ir vėliau merginom padalindavo vokelius, mano, kad N. M. iš įteiktų pinigų pasilikdavo dalį sau. Vėliau vyko 2002 m. gruodžio pabaigoje, pasiūlė N. M., kuri vyko kartu, taip pat ir 9-10 merginų (I., I., E., T., kitų nepamena). Buvo fotosesijos, demonstravo juvelyrinius dirbinius, vyko keli vakarėliai. Ji gavo pasiūlymą teikti seksualines paslaugas, tačiau atsisakė, N. M. nepatenkinta, tačiau jokios prievartos ji nepatyrė, tai atsiliepė jos atlygio dydžiui. Kitos merginos teikė tokias paslaugas. Kelionės pabaigoje iš N. M. gavo 400 JAV dolerių (t. 3, b. l. 85-87);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad N. M. šiame epizode aptariamu laiku, (duomenys neskelbtini) kirsdama Lietuvos Respublikos sieną Vilniaus oro uoste, buvo išvykusi iš Lietuvos į JAE kartu su aptariamomis merginomis (t. 4, b. l. 81-83);Iš duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus matyti, kad D. R. vyko į JAE kartu su N. M. (duomenys neskelbtini) kartu su merginomis: I. G., D. R., M. T., I. P., I. S., D. B., G. G. (t. 4, b. l. 135-138);Liudytoja V. L. (buvusi K.) parodė, kad apie keliones į JAE sužinojo iš skelbimo, o nuėjusi į agentūrą „V“, kalbėjo su D. P., kuris paaiškino, kad merginos dalyvauja vakarėliuose turtingų arabų namuose bei teikia seksualines paslaugas, tačiau jų galima atsisakyti. D. P. už tai pasiūlė 1000 JAV dolerių ir ji sutiko. Merginų grupės vadovė buvo N. R.. Skrido iš Vilniaus pro uosto per Frankfurtą į Abu Dabį, pas šeichą H.. Šios kelionės metu buvo organizuojami vakarėliai. Po vieno vakarėlio kelias merginas išsiuntė į Lietuvą, liko tik ji, vadovė N. R., kartu atvažiavusios abi A. (A. K., A. K.) ir E.. Ji seksualinių paslaugų neteikė, dėl kitų nežino, tačiau būdavo, kad kai kurios nakvoti negrįždavo. Grįžusi į Lietuvą 800 JAV dolerių gavo iš A. A.-H. agentūroje „V“ Vilniuje (t. 2, b. l. 100-102);Liudytoja V. L. atpažino pagal nuotraukas D. P. ir N. R., kaip asmenis, susijusius su jos kelione į JAE (t. 2, b. l. 103-106);Liudytoja A. K. parodė, kad JAE yra buvusi lyg 3 kartus, vyko dirbti modelio darbo. Iš agentūros „V“ pamena tik N. R., kuri tvarkė vykimo į JAE dokumentus. Būdama JAE, gyveno kartu su merginomis name, leisdavo laiką, o kai būdavo užsakymų, važiuodavo fotografuotis. Už modelio darbą gaudavo atlygį, tačiau sumos nepamena. Kokiuose leidiniuose būdavo patalpinamos nuotraukos, ji nežino. Apie tai, kad merginos vežamos šeichams teikti seksualines paslaugas, ji nieko nežino, taip pat nebuvo daromi kraujo tyrimai arba duodamos tabletės (t. 2, b. l. 76);Liudytoja A. K. atpažino pagal nuotraukas N. R., kaip grupės vadovę (t. 2, b. l. 77, 78);Liudytoja A. K. parodė, kad į JAE yra vykusi kelis kartus dirbti modelio darbo. Prieš keliones kalbėjo su D. P. ir N. R.. Su kokiomis vadovėmis vyko į JAE, nepamena. Už modelio darbą pinigus gaudavo Lietuvoje iš agentūros „V“ darbuotojų, tačiau kurių – nepamena. Apie seksualines paslaugas nieko nežino, tokių pasiūlymų negavo, dėl kitų merginų nieko pasakyti negali. Nuvykus į JAE, iš jos, taip pat iš kartu atvykusių merginų buvo imamas kraujas (t. 2, b. l. 83, 84);Liudytoja A. K. pagal nuotraukas atpažino D. P. ir N. R., kaip asmenis, susijusius su jos važiavimu į JAE (t. 2, b. l. 85-88);Liudytoja S. K. parodė, kad 2003 m. yra vykusi pas šeichą H., kelionę pasiūlė N. R., ji buvo ir grupės vadovė. Apie seksualines paslaugas žinojo, nes tai ne pirma kelionė į JAE. Pas šeichą H. buvo viename vakarėlyje, o vėliau kartu su Aušra išvyko į Lietuvą, nes susipyko su vadove N. R., kuri priekaištavo dėl to, kad merginos darė viską, kad jų šeichas neišsirinktų, t. y. nešoko, nesilinksmino. Kokį atlygį gavo iš vadovės, nepamena (t. 2, b. l. 79, 80);Liudytoja S. K. pagal nuotraukas atpažino N. R., kaip asmenį, buvusią merginų grupės vadove (t. 2, b. l. 81, 82);Liudytoja O. B. parodė, kad prieš kelionę 2003 m. į JAE agentūroje „V“ D. P. papasakojo, koks tikrasis kelionės tikslas – dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, jeigu šeichas pasiūlo ir mergina sutinka. Už tai jis pažadėjo atlygį 1000 JAV dolerių. D. P. davė pasirašyti modelio sutartį, kuri buvo tik priedanga tėvams, kad jie išleistų, nes buvo nepilnametė. Kaip suprato, visus su kelione susijusius dokumentus tvarkė D. P.. Jis pasakė, kad grupės vadovė bus N. R.. Nuskridus į JAE, lyg Dubajaus miestą, pasitiko vairuotojas arabas, kuris nuvežė ir apgyvendino name, kuris buvo aptvertas tvora. Kitos dienos rytą buvo atėjęs vietinis gydytojas, kuris paėmė kraujo tyrimams iš visų merginų, pamatavo temperatūrą, spaudimą. Tai buvo daroma su tikslu patikrinti ar mergina neserga ligomis, kuriomis galėtų užkrėsti lytinių santykių metu. Ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, tačiau kitos merginos gavo tokių pasiūlymų, jos kažkur su šeichu ar jo draugais išeidavo, nors grįžusios nepasakojo, kur buvo, bet ir taip aišku, kad teikė seksualines paslaugas. Iš N. R. prieš išskrendant į Lietuvą gavo 500 JAV dolerių. Antra jos kelionė į JAE buvo analogiška, tik kelionės vadovė buvo N. M., trečią kartą vyko be kelionės vadovės, JAE pasitiko N. M. (t. 1, b. l. 167);Liudytoja O. B. pagal nuotraukas atpažino N. M., kaip asmenį, susijusią su jos kelione į JAE (t. 1, b. l. 168, 169);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad N. R. su merginų grupe aptariamu laiku buvo išvykusi iš Lietuvos į JAE, kirsdama Lietuvos Respublikos sieną 2003-09-10 Vilniaus oro uoste (t. 4, b. l. 99, 100);Liudytoja M. B. parodė, kad vykti į Siriją pasiūlė D. P. iš modelių agentūros „V“, jam apie 30 m., lieknas, vidutinio ūgio, jį atpažintų. D. P. sakė, kad merginos vyks į Siriją dirbti modelio darbo, dalyvauti fotosesijose, ji sutiko, todėl jis jai davė pasirašyti modelio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad vyks į būtent Siriją. Ar buvo ten nurodytas atlygis už darbą, nepamena. Kas rūpinosi vizomis, lėktuvo bilietais, nežino. Apie tai, kad merginos vyksta į Siriją dalyvauti vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, jai D. P. nesakė. D. P. nurodytą dieną atvyko į Vilniaus oro uostą, kur buvo kitos kartu vykusios merginos ir vadovė N. M., jai buvo apie 35 m., šviesių garbanotų plaukų, atpažinti galėtų. Kiek pamena, lyg ji išdalino visoms vizas ir lėktuvo bilietus. Nuskridus N. M. surinko visų merginų pasus, kuriuos atidavė prieš išvykstant į Lietuvą. Sirijoje buvo daugiu nei savaitę, gyveno keliose vietose, iš pradžių dideliame name, o vėliau – nameliuose dykumoje. Viso buvimo metu buvo suorganizuoti 3-4 vakarėliai, kurie vykdavo tose vietose, kuriose jos, merginos, būdavo apsistojusios. Į juos atvažiuodavo pastoviai tie patys 8-7 vietiniai arabai, taip pat daug merginų iš įvairių šalių. Pirmo vakarėlio metu ji išgirdo, kad merginos kalba apie vyrus ir tikriausiai viena iš jų pamatė jos nustebusį žvilgsnį ir priėjo prie jos. Kuri tai buvo iš merginų, dabar nepamena. Ji paklausė, ar D. P. jai nieko nepaaiškino ir papasakojo, kad merginos atvyksta dalyvauti vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas. Iš pradžių ji išsigando, net apsiverkė ir norėjo eiti aiškintis su N. M., nes jautėsi apgauta, atvyko į Siriją modelio darbo. Tačiau ta mergina ją nuramino, pasakydama, kad jeigu ji nieko nežinojo apie seksualines paslaugas, tai per prievartą tikrai nieko nereikės daryti ir niekas prie jos nelįs. Per visą buvimo Sirijoje laiką ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, dėl kitų merginų nieko pasakyti negali. Prieš išvykstant į Lietuvą, ji iš N. M. gavo 1000 JAV dolerių vokelyje. Kiek gavo kitos merginos ir pati N. M., nežino. Nors D. P. ir N. M. ją apgavo, nepasakydami tikrojo kelionės tikslo, ji niekam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 134, 135);Liudytoja M. B. pagal nuotraukas atpažino N. M. ir D. P., kaip asmenis, susijusius su jos vykimu į Siriją (t. 1, b. l. 136-139);Liudytoja R. L. parodė, kad nepamena, kas pasiūlė vykti į Siriją. Prieš kelionę bendravo su N. M., kuri, kaip suprato, buvo „V“ vadovė. Kuris agentūros darbuotojas tvarkė išvykimo dokumentus, nežino. Tai buvo jos antra kelionė, prieš tai yra buvusi JAE, todėl žinojo, kad merginos vežamos ne modelio darbo dirbti, tačiau dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose ir, jeigu sutinka, teikti seksualines paslaugas. Į Siriją skrido iš Vilniaus oro uosto su vadove N. M. ir merginų grupe. Kuo vardu buvo šeichas, pas kurį atvyko, nepamena. Ar nuskridus į Siriją N. M. buvo surinkusi visų merginų pasus ir lėktuvo bilietus, nepamena. Kiek pamena, kraujas tyrimams nebuvo imamas, taip pat nedavė jokių tablečių. Kartu su merginomis gyveno atskirame name, o ar į vakarėlius veždavo vairuotojas, ar jie vykdavo ten pat, kur ir gyveno, dabar nepamena. Kaip suprato, tokių merginų, kurios nežinotų tikrojo kelionės tikslo, nebuvo. Visos žinojo, kad atvyko galimai teikti seksualines paslaugas. Ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas nėra gavusi, o ar tokias paslaugas teikė kitos merginos, nepamena, jokiose prezentacijose, fotosesijose nedalyvavo, modelio darbo nedirbo. Prieš išskrendant į Lietuvą, iš N. M. arba iš jos draugo vardu A. A.-H. gavo pinigų, tačiau sumos nepamena. N. M. draugas arabas vardu A. A.-H. dažnai būdavo Sirijoje kartu su N. M., jį matydavo ir agentūroje „V“ Lietuvoje, todėl mano, kad jis yra tarpininkas tarp šeichų ir Lietuvos agentūros „V“. Dėl šios kelionės niekam jokių pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 128, 129);Liudytoja R. L. pagal nuotraukas atpažino N. M., kaip vykusią su merginų grupe į Siriją (t. 2, b. l. 130, 131);Liudytoja L. L. parodė, kad 2003 m. rugsėjo mėnesį vykti į Siriją pasiūlė N. M., kad reikės vykti pas šeichą pravarde „Š.“, kurio vardas, kiek pamena, S., bet nėra tikra. Neaiškino, ką reikės daryti, ji ir taip suprato, pasirašė su N. M. sutartį, pasakė, kad už kelionę jai bus sumokėti 500 dolerių. Maždaug po savaitės su maždaug 10 merginų grupe išvyko į Siriją, merginų pavardžių nežino, tik viena buvo iš Šiaulių, grupei vadovavo N. M.. Nuvykus, pasitiko vietinis vyras, su kuriuo bendravo N. M., ji surinko merginų pasus, kuriuos grąžino tik prieš išskrendant namo kartu su skrydžio bilietais. Visos merginos buvo apgyvendintos privačiame name, jame buvo surengtas tik vienas privatus vakarėlis, kuriame dalyvavo merginos ir šeichas „Š.“ bei keletas jo draugų. Ar merginos teikė seksualines paslaugas, nežino, nes nematė, ar jos buvo išėjusios su šeichu ar jo draugais. Daugiau vakarėlių nebuvo, nes likusį laiką jos praleido dykumoje, kituose šeicho, pravarde „Š.“ namuose, kur leido laiką žaisdamos kortomis, kitus stalo žaidimus. Čia buvo surengtas vakarėlis, kuriame dalyvavo šeichas „Š.“ bei keletas jo draugų, ar merginos teikė seksualines paslaugas, nežino, pati neteikė tokių paslaugų nei šeichui, nei jo draugams. Prieš išskrendant namo, N. M. sumokėjo 500 dolerių (t. 2, b. l. 98, 99);Liudytoja I. M. (buvusi V.) parodė, kad vykti į Siriją pasiūlė N. M. iš „V“, jai buvo apie 30 m., šviesių ilgų plaukų, atpažinti galėtų. N. M. prieš kelionę minėjo, kad vyksta pas arabų šeichus, dalyvaus vakarėliuose. Apie seksualines paslaugas ji užsiminė tiek, kad jokios prievartos nebus ir jeigu mergina pati neprieštaraus, ji galės teikti šias paslaugas ir dar užsidirbti papildomai pinigų. Prieš kelionę N. M. žadėjo atlygį, tačiau tiksliai nepamena, tai galėjo būti apie 1000 JAV dolerių. Visos kartu skridusios merginos žinojo apie seksualines paslaugas. Kaip vyko į Siriją, smulkiai nepamena. Tik atsimena, kad nuskridus N. M. surinko visų merginų pasus, kuriuos atidavė prieš išvykstant į Lietuvą. Taip pat buvo imamas kraujas tyrimui iš daugumos merginų, kaip suprato, tik iš tų, kurias šeichas buvo išsirinkęs. Kadangi ji labai bijo adatų, todėl kategoriškai atsisakė tai daryti ir iš jos kraujas nebuvo paimtas. Sirijoje buvo apie savaitę, gyveno mieste, kurio pavadinimo nežino, didelėje viloje, aptvertoje aukšta tvora. Iš teritorijos išeiti negalėjo, nes, kaip paaiškino N. M., tai nesaugu. Kelis kartus vairuotojas vežė į vakarėlį, kurie vykdavo kažkokiame klube, didelėje salėje. Taip pat 1 ar 2 kartus visas merginas vežė į foto studiją mieste, kur vyko fotosesija su savais drabužiais. Kiek pamena, ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, kitos merginos teikė seksualines paslaugas, tačiau kurios – dabar nepamena. Prieš išvykstant į Lietuvą, merginoms buvo grąžinti pasai ir sumokėtas atlygis, apie 1000 JAV dolerių. Ar juos padavė N. M., ar šeicho tarnas, nepamena. Kiek pamena, merginos gavo skirtingas pinigų sumas, tačiau ar tai priklausė nuo to, ar jos teikė seksualines paslaugas, nežino. Gal tokios pinigų sumos joms buvo pažadėtos dar būnant Lietuvoje. Kokį atlygį gaudavo N. M. už tai, kad veždavo merginas, nežino, tačiau mano, kad tikrai gaudavo. Iš merginų yra girdėjusi, kad pinigus vokeliuose, kuriuos N. M. perduodavo šeichas ir kurie buvo skirti merginoms, ji surinkdavo, paimdavo dalį pinigų, o merginoms atiduodavo tik tiek, kiek būdavo sakiusi prieš kelionę. Į kelionę vyko savo noru ir niekam pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 160, 161);Liudytoja I. M. pagal nuotraukas atpažino N. M., kuri 2003 m. kartu su merginų grupe vyko į Siriją kaip grupės vadovė (t. 2, b. l. 162, 163);Liudytoja I. V. parodė, kad jai pasiūlė vykti kažkuri „V“ darbuotoja, tačiau kuri – nepamena. Visus reikalingus dokumentus, susijusius su kelione, tvarkė „V“, vykdama ji žinojo, kad merginos vyksta dalyvauti vakarėliuose ir teikti vietiniams arabams seksualines paslaugas. Dabar supranta, kad ši agentūra užsiiminėjo nelegalia veikla. Prieš šią kelionę ji vieną kartą jau buvo buvusi JAE, tai buvo lyg 2003 m. vasarą, kelionę organizavo ta pati modelių agentūra “V“, prieš kelionę jos mama su agentūra pasirašė modelio sutartį, tačiau egzemplioriaus neturi. Po pirmos kelionės, supratusi, kad merginos vežamos ne modelio darbo dirbti, bet dalyvauti privačiuose vakarėliuose bei teikti vietiniams arabams seksualines paslaugas, norėjo atsiimti iš agentūros savo nuotraukas ir niekur nevažiuoti, tačiau agentūros vadovė, lyg vardu M. D., jai pasakė, kad ji pasirašiusi sutartį su agentūra, kurioje numatyta, kad negali atsisakyti vykti į užsienį, kad negali išeiti iš agentūros, nes už tai jos tėvai turėtų sumokėti lyg 10000 JAV dolerių. Ji išsigando, nes suprato, kad jos mama niekada tokių pinigų nesumokės, todėl buvo priversta vykti į Siriją. M. D. buvo apie 29 m., šviesių, garbanotų, ilgų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, aukšta, ją atpažinti galėtų. Skrido su merginų grupe ir ta pačia vadove M. D. iš Vilniaus oro uosto su persėdimu Amsterdame arba Paryžiuje, į Siriją, miesto nežino. Iš merginų pamena tik A. (A. K.), M. (M. B.), iš viso buvo apie 15 merginų. Sirijoje oro uoste jas pasitiko vairuotojas ir nuvežė bei apgyvendino nedideliuose namukuose, esančiuose vieno didelio namo teritorijoje. Kaip suprato, visa tai priklausė šeichui, pas kurį ir atvyko, jo vardo nežino, jam apie 25 m. Iš arti jį matė tik vieną kartą, todėl nežino, ar galėtų atpažinti. Atvykus į šalį, visų merginų pasus surinko vadovė, kokiu tikslu – nežino, ir grąžino tik prieš pat grįžtant į Lietuvą. Vakarėliai vykdavo tame didžiajame name, jų metu būdavo jos, merginos, taip pat arabės merginos, vietiniai vyrai arabai. Jai vieno vakarėlio metu vadovė M. D. yra sakiusi, kad ji patiko vienam iš arabų, todėl, bijodama, kad nereikėtų eiti su juo lytiškai santykiauti, pasistengė prisigerti alkoholio ir niekur nereikėjo eiti. Nes prieš tai vadovė M. D. yra sakiusi, kad atsisakyti eiti, jeigu tave išsirenka, negalima, nes priešingu atveju bus blogai. Kas už tai būtų, ji nepaaiškino. Kaip suprato iš kitų merginų elgesio, jos teikė seksualines paslaugas, tačiau kurios, nepamena. Kelionės pabaigoje iš M. D. gavo 500 JAV dolerių, kiek gavo kitos, nežino, nes M. D. išdalino pinigus vokuose. Po to visos grįžo į Lietuvą (t. 3, b. l. 152, 153);Liudytoja I. V. atpažino pagal nuotraukas N. M., kaip „V“ darbuotoją vardu M. D., kuri buvo grupės vadovė vykstant į Siriją (t. 3, b. l. 154-156);Liudytoja U. Š. parodė, kad šią kelionę organizavo agentūra „V“, kuri buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji buvo nepilnametė. Prieš kelionę ji kalbėjo su D. P., kuris papasakojo, kad merginos vyksta dirbti modelio darbo, rodė arabiškus žurnalus, kuriuose buvo merginų iš Lietuvos nuotraukos su papuošalais. D. P. buvo tamsių plaukų, neaukštas, liekno kūno sudėjimo, jį atpažinti galėtų. Taip pat teko bendrauti ir su N. M., kuri, kaip suprato, buvo tos agentūros vadovė. Jo prašymu ji į agentūrą buvo atsinešusi savo nuotraukų albumą. N. M. buvo apie 30 m., vidutinio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, ją atpažinti galėtų. Ji sutiko vykti, nes anksčiau buvo buvusi ne vienoje užsienio valstybėje ir dirbo fotomodeliu. Apie tai, kad merginos vežamos į teikti seksualines paslaugas, jai nė vienas iš jų nesakė, tai ji suprato jau nuvykusi ir pasijautė apgauta. Prieš kelionę jos mama pasirašė sutartį su šia agentūra, tačiau jos neturi. Kiek žino, kelionės reikalais, t. y. vizomis, lėktuvo bilietais ir t. t., rūpinosi N. M. ir jos vyras arabas A. A.-H., ar galėtų atpažinti, abejoja. Skrido su merginų grupe, jų vardų nepamena, jas matė pirmą kartą. Ar N. M. skrido kartu, ar pasitiko jau nuskridus, nepamena. N. M. atskridus pasų nebuvo surinkusi, išskyrus vieną kartą, trumpam, t. y. pusdieniui, nes, kiek pamena, kai kurias merginas norėjo išsiųsti atgal į Lietuvą. Buvo apgyvendintos prabangiame name, aptvertame tvora. Tai iš karto jai sukėlė įtarimą, nes modeliai apgyvendinami kuo paprastesnėse patalpose, nes už viską reikia susimokėti. Taip pat, kitą rytą, ji atsikėlusi nusprendė pasidairyti po miestą ir jos iš teritorijos pro vartus neišleido šeicho tarnai, paaiškindami, kad nesaugu išeiti. Vėliau, po kelių dienų, iš visų merginų vietinis daktaras paėmė kraujo tyrimams. N. M. paaiškino, kad tai reikalinga dėl pasikeitusių oro sąlygų, tačiau dabar ji supranta, kad tikrinama dėl lytiniu keliu plintančių ligų, kuriomis merginos galėtų užkrėsti šeichą. Dalyvavo keliuose vakarėliuose, kuriuose merginos linksminosi šokdamos, gerdamos alkoholį. Ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, o gavusi būtų atsisakiusi. Kiek pamena, šeichas, kurio vardo nežino ir atpažinti negalėtų, buvo išsirinkęs vieną merginą, su kuria visur važinėjo, ji likdavo jo namuose. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš N. M. gavo apie 1000 JAV dolerių. Jokių prezentacijų, fotosesijų ar kitokio modelio darbo nedirbo. Nors ją N. M. ir D. P. apgavo, jiems pretenzijų neturi, į panašias keliones daugiau nevyko (t. 3, b. l. 97, 98);Liudytoja U. Š. pagal nuotraukas atpažino N. M. ir D. P., apie kuriuos davė parodymus apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 100-108);Tarnybiniame parnešime nurodyta, kad apklausoje suklysta rašant ne „Sirija“, o „JAE“, bet kitų asmenų parodymai bei Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenys patvirtina, kad U. Š. (duomenys neskelbtini) vyko į Siriją (t. 3, b. l. 99);Liudytoja A. K. parodė, kad tai buvo antra kelionė, pasiūlymą gavo iš „V“ darbuotojų ir buvo nuvykusi į agentūrą pasirašyti sutarties, bendravo su D. P., kuris papasakojo, kad kelionė bus į Siriją, kad bus pasiūlymų iš šeichų ar jo draugų ir kad sutikus bus sumokėta daugiau pinigų. Kaip ir pirmoje kelionėje, Vilniaus oro uoste susirinko apie 10 merginų grupė, vadovė buvo N. M., kartu vyko L. L., M. B., R. L., R. ir U. Š.), J. G., kitų nepamena. Skrido su persėdimu Paryžiuje į Damaską, Siriją, ten pasitiko vairuotojas ir nuvežė į privatų namą, kuris priklauso šeichui „Š.“, ten susitiko su vyru vardu A. A.-H., N. M. sugyventiniu. Šios kelionės metu vyko vakarėliai, jų metu buvo šokama, vartojamas alkoholis, ten susipažino su šeicho draugu, vardo nežino, jam apie 30 m., su juo artimai bendravo, tai buvo abipusė simpatija, šią draugystę skatino, siūlė daugiau su juo bendrauti, tačiau ji tai darė savo noru. Šios kelionės metu fotosesijų nebuvo, kelionė truko apie 10 dienų ir išvykstant N. M. įteikė merginoms vokelius su pinigais, apie 500 JAV dolerių, vėliau merginos grįžo, o N. M. pasiliko (t. 2, b. l. 89-91);Liudytoja A. K. atpažino N. M., kaip kelionės organizatorę (t. 2, b. l. 96, 97);Liudytoja J. G. parodė, kad įmonę „V“ žino, lankė įmonės organizuojamas mėgėjiškas šokių repeticijas. Iš darbuotojų žino moterį vardu M. D., ji pravesdavo šokių repeticijas, moterį vardu N. M., bendravo su D. P., tačiau nežino, ar jis dirbo minėtoje įmonėje. Anksčiau lankė šokius agentūroje „K“ Klaipėdoje ir buvo su šokių grupe išvykusi į JAE. Iki pradėjo lankyti repeticijas „V“, į JAE buvo nuvykusi kelis kartus. Pradėjus lankyti šokius „V“ taip pat vykdavo į JAE, tačiau išvykas organizuodavo arabų tautybės vyras vardu E., su kuriuo susipažino pirmos išvykos metu, vėliau jis su ja susisiekdavo faksu, internetu, telefonu, savo kontaktus buvo jam palikusi. Apie šios bendrovės nusikalstamą veiklą sužinojo iš spaudos, pati bendrovės nusikalstamoje veikloje, taip pat bendrovės darbuotojų ar asmenų, susijusių su šia bendrove nusikalstamoje veikloje nedalyvavo. Daugiau nieko neturi parodyti (t. 2, b. l. 17, 18);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad N. M. aptariamu laiku – (duomenys neskelbtini), kirsdama Lietuvos Respublikos sieną Vilniaus oro uoste, buvo išvykusi iš Lietuvos kartu su aptariamomis merginomis (t. 4, b. l. 83-85);Liudytoja L. Č. (buvusi J.) parodė, kad kelionę į JAE 2004 m. vasario mėnesį pasiūlė D. P.. Ji, jau žinodama tikrąjį tikslą, vėl vyko į JAE dėl sunkios materialinės padėties. Šį kartą skrido su merginų grupe ir vadove N. R.. Buvo pas šeichą H., kurį vadino „Š.“. Būnant JAE, seksualinių paslaugų neteikė, tačiau kitos merginos teikė, jos pačios apie tai pasakojo. Apie tai, kurią merginą išsirenka šeichas, pasakydavo vadovė N. R.. Pasus N. R. buvo surinkusi, tačiau kraujo niekas netikrino. Kelionės pabaigoje iš N. R. ji gavo 900 JAV dolerių, kitos gavo skirtingas sumas, priklausomai nuo to, kiek kartų ir kokiam asmeniui teikė seksualines paslaugas (t. 1, b. l. 184);Liudytoja L. Č. pagal nuotraukas atpažino N. R., kaip grupės vadovę (t. 1, b. l. 185-188);Liudytoja B. J. parodė, kad į JAE vyko antrą kartą, nes pirmą kartą kelionę suorganizavus R. M., nieko bloga nenutiko ir dar gavo pinigų, kurie jai, nepilnametei, buvo dideli, todėl nusprendė dar kartą nuvykti į JAE. Tai buvo maždaug 2004 m. vasario-kovo mėnesį, šią kelionę organizavo agentūra „V“, dėl kelionės kalbėjo su D. P., su juo pasirašė modelio sutartį, tačiau tuomet jau žinojo, kad tai tik priedanga ir jokio modelio darbo tikrai nebus. Grupės vadovė buvo N. R.. Buvo pas šeichą H., pravarde „Š.“, gyveno įvairiuose viešbučiuose ir namuose. Vadovė, atvykus į JAE, surinko pasus ir lėktuvo bilietus, vėliau atėjo gydytojas kraujo tyrimams ir davė kontraceptinių tablečių. Vakarėlių metu dalyvaudavo daugiau arabų vyrų ir jie taip pat turėjo teisę išsirinkti merginą lytiniams santykiams, tačiau merginos turėjo teisę atsisakyti. Ji pasiūlymų negavo, tačiau kitos gavo, bet kurios konkrečiai, nepamena. Vakarėliuose dalyvaudavo ir merginos iš kitų šalių. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš vadovės N. R. gavo 1000 JAV dolerių. Visos merginos gavo vienodai. Kiek gavo pati vadovė, ji nežino, tačiau mano, kad tikrai gavo atlygį (t. 2, b. l. 20, 21);Liudytoja B. J. pagal nuotraukas atpažino D. P., kaip asmenį, susijusį su jos kelione į JAE (t. 2, b. l. 22, 23);Liudytoja I. Č. parodė, jog apie keliones į JAE sužinojo iš pažįstamų merginų. Nuėjusi į agentūrą „V“, bendravo su D. P., ten užpildė modelio anketą, vėliau pasidarė nuotraukas. D. P. paklausė, ar ji žino apie keliones į JAE ir atsakius, kad žino, konkrečiau nieko neaiškino. Vėliau jai D. P. arba N. R. pasiūlė vykti į JAE. Taip pat prieš kelionę ji turėjo pasidaryti tyrimus dėl AIDS bei hepatito B ir C. Tai pasakė N. R.. 2004 m. vasario pabaigoje ji su merginų grupe ir vadove N. R. skrido iš Vilniaus oro uosto per Amsterdamą į JAE, lyg Dubajų. Prieš išskrendant Vilniaus oro uoste N. R. arba D. P. padavė lėktuvo bilietus. Kartu skrido merginos: A. K.), V. J.-P.), A. P., lyg iš Visagino, B. J., V. R., A. R.), L. Č., kitų nepamena, iš viso 10 merginų. Nuskridus į JAE pasitiko šeicho menedžeris A. A.-H., kuris, jeigu gerai pamena, padavė N. R. vizas, o ji išdalino merginoms. Visos buvo apgyvendintos viešbutyje – penthauze, Dubajuje. Buvimo metu vykdavo vakarėliai tame pačiame viešbutyje. Apie tai, kur ir kada reikės vykti, pasakydavo vadovė N. R. arba A. A.-H.. Ar merginos teikdavo seksualines paslaugas, ji nežino, jos apie tai nepasakojo. Ji taip pat yra gavusi vieną kartą pasiūlymą teikti seksualines paslaugas, apie tai pasakė vadovė N. R., bet ji atsisakė. Kelionės pabaigoje atvažiavo šeicho atstovas, vardo nežino ir padavė kiekvienai merginai po voką su pinigais, tačiau N. R. pasakė, kad vokus iš karto atiduotų jai ir vėliau, lyg oro uoste ar dar viešbutyje, ji pati vėl išdalino merginoms. Savo voke ji rado 1000 ar 1500 JAV dolerių (t. 1, b. l. 178, 179);Liudytoja I. Č. pagal nuotraukas atpažino N. R., kaip grupės vadovę, bei D. P., kaip asmenį, su kuriuo bendravo prieš kelionę (t. 1, b. l. 180-183);Liudytoja A. R. parodė, kad norėdama tapti modeliu atėjo į agentūrą „V“, kur kalbėjo su N. R., vėliau pasidarė nuotraukas ir sulaukė iš jos pasiūlymo vykti į JAE prezentacijoms ir fotosesijoms. Prieš kelionę turėjo atnešti pažymas iš Odos ir venerinių ligų centro. Nuskridus į JAE, N. R. surinko bilietus ir pasus. JAE vykdavo vakarėliai. Apie tai, kad merginos teikia seksualines paslaugas, suprato ji pati, kai viena iš merginų negrįžo nakvoti, bet tai buvo neviešinama. Kelionės pabaigoje atėjęs vietinis arabas išdalino vokus su pinigais, kuriuos surinko N. R. ir vėliau išdalino merginoms po 1000 JAV dolerių (t. 3, b. l. 20, 21);Liudytoja A. P. parodė, kad 2004 m. ji kartu su kitomis merginomis per modelių agentūrą vyko į JAE modelio darbui. Iš kalbų ji žinojo, kad JAE per organizuojamus vakarėlius gali tekti teikti vietiniams arabams seksualines paslaugas, tačiau tokių paslaugų mergina galėjo ir neteikti, jeigu nenorėjo, per prievarta to niekas neversdavo. Vykstant per agentūrą „V“, grupės vadovė buvo N. R.. Prieš kelionę pasirašė sutartį su „V“, iš kurios turinio pamena tik tiek, kad už duomenų, susijusių su kelione paviešinimą, buvo numatytos baudos. Iš Vilniaus oro uosto skrido su N. R. ir maždaug 10 merginų grupe, ten pasitiko vairuotojas, kuris nuvežė ir apgyvendino name. Kaip suprato, šį kartą buvo pas šeichą H., kurį vadino „Š.“. Nuvykus į JAE, iš jos ir iš visų atvažiavusių merginų paėmė kraują tyrimams, jį ėmė vietinis gydytojas, atėjęs į namus, kuriuose gyveno. Kraujas buvo imamas, kad patikrintų dėl ligų, kuriomis merginos galėtų užkrėsti šeichą lytinių santykių metu. Apie tai, kurią merginą šeichas išsirinko ir kuri turėdavo likti su juo teikti seksualines paslaugas, pranešdavo N. R.. Jai ir kitoms merginoms teko teikti seksualines paslaugas, apie tai pasipasakodavo pačios merginos. Jokio modelio darbo būdama JAE nedirbo. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš N. R. gavo apie 2000 JAV dolerių (t. 2, b. l. 173, 174);Liudytoja A. P. pagal nuotraukas atpažino N. R., kaip grupės vadovę (t. 2, b. l. 175, 176);Liudytoja V. R. parodė, kad 2004 metais jai pasiūlė į JAE vykti paskambinusi kažkokia mergina iš „V“, žadėjo 1000 JAV dolerių atlygį. Ji iš ankstesnių kelionių žinojo, kad vietoje gali tekti teikti seksualines paslaugas šeichui, jei jis pasirinktų. Nuėjusi į agentūrą pasirašė sutartį su D. P. bei jo nurodymu išsiėmė pažymą iš odos ir veneros ligų poliklinikos. Taip pat jis pasakė pasikeisti pasą nauju, senąjį sugadinant, nes ji jau anksčiau yra buvusi JAE, o šeichas nenorėdavo merginų, kurios anksčiau lankėsi JAE. Vadovė buvo N. R.. Nuvykus į JAE, vadovė surinko pasus, apgyvendino atskirame name. Kelionės metu jos bendravo su šeichu H., pravarde „Š“. Jam merginos teikė seksualines paslaugas. Prieš išvykstant iš šeicho, menedžeris kiekvienai davė voką su pinigais, kuriuos surinko N. R. ir išdalino vėliau visoms po 1000 JAV dolerių (t. 3, b. l. 13-15);Liudytoja V. R. atpažino N. R. ir D. P. kaip asmenis, susijusius su jos kelione į JAE (t. 3, b. l. 16-19);Liudytoja A. K. parodė, kad per agentūrą „V“ seksualinių paslaugų teikimui yra vykusi į JAE 2004 m. vasario-kovo mėn. su vadove N. R., pas šeichą „Š.“. Ar buvo imamas kraujas, nepamena. Merginos teikė seksualines paslaugas. Prieš išvykstant iš JAE į Lietuvą, gavo apie 1000 JAV dolerių, kuriuos, kaip paprastai, paduodavo arba šeicho atstovas, arba jis perduodavo vadovei, o ši išdalindavo merginoms (t. 2, b. l. 60-63);Liudytoja V. J. (buvusi P.) parodė, kad 2004 m. kelionę į JAE organizavo šokių studija „V“. Kas pasiūlė kelionę, ji nepamena. Pamena tik tiek, kad vadovė buvo lyg N. R.. Iš viso buvo apie 10 merginų, vyko pas šeichus, jų vardų nežino, o kelionės tikslas – šokti šeichams. Prieš kelionę buvo kelios repeticijos (duomenys neskelbtini) pastate, tačiau kas buvo šokių choreografė, nepamena. Ką be šokių, kartu nuvykusios merginos veikdavo JAE, ji nežino. Apie seksualines paslaugas nieko pasakyti negali, nes vyko šokti, o ką veikė kitos merginos, nežino. Ar buvo imamas kraujas, nepamena (t. 2, b. l. 19);Duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus patvirtina, kad N. R. su merginomis aptariamu laiku buvo išvykusi iš Lietuvos į JAE, kirsdama Lietuvos Respublikos sieną (duomenys neskelbtini)Vilniaus oro uoste ir grįždama (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 101-104);Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas patvirtina, kad vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo sudarymo, tvarkymo ir naudojimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1787 4.1 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2003 m. spalio 17 d. raštą Nr. (09)-19-978RN-389RN, A. A.-H. buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, ką ji ir padarė 2003 m. lapkričio 16 d. (t. 4, b. l. 65-71);kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas pažymi, kad N. M. pareikštas kaltinimas bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtino.

BK 147 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Šios bylos kontekste svarbus kitokio asmens perleidimo turint tikslą gauti turtinės naudos objektyviosios veikos požymis. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamoji N. M., skirtingais laikotarpiais veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. D., D. P. ir N. R. verbavo merginas, organizavo jų keliones į JAE ir Siriją, o nuvykus ten joms vadovavo ir jas kontroliavo, atitinkamu laiku perleido jų kontrolę šeichams. Merginos, vykdamos į JAE, buvo nepilnametės arba tik tapusios pilnametėmis, iš jų buvo surenkami pasai, lėktuvo bilietai, jos nežinojo savo galimybių gintis svetimoje musulmoniškų tradicijų šalyje, buvo ribojama jų galimybė laisvai savarankiškai išeiti iš gyvenamųjų patalpų, todėl akivaizdu, kad merginos turėjo menką galimybę nepaklusti kaltinamųjų valiai, jos buvo priklausomos nuo jas atlydėjusių į šalį vadovių – kaltinamosios ir jos bendrininkių. Iš dalies liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad merginos buvo išsigandusios, bijojo būti pasirinktos šeicho, taip pat, bijojo nepaklūsti ir atsisakyti lytiškai santykiauti, nes jautė grėsmę tiek iš kaltinamosios, tiek iš jos bendrininkų. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad merginų laisvė buvo suvaržyta. Ta aplinkybė, kad dalis merginų atsisakė turėti lytinių santykių arba šeichų nebuvo pasirinktos šiam tikslui, neturi reikšmės N. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnį, nes organizuojamų kelionių tikslas – galimas seksualinių paslaugų teikimas šeichams ir tai, kad merginų laisvė tokių kelionių metu buvo suvaržyta. Kaip matyti iš pačios kaltinamosios parodymų, N. M. buvo naudinga, kad merginos suteiktų seksualines paslaugas šeichams, priešingu atveju, merginai atsisakius tai daryti, sumažėdavo jos pelnas, kas N. M. ir jos bendrininkams buvo nenaudinga. Tokiu būdu, N. M., veikdama bendrininkų grupėje su M. D., D. P. ir N. R. siekė pasipelnyti iš merginų prostitucijos, tam naudojant jų laisvę varžančius ir valią palenkiančius metodus – apgaulę, jų pažeidžiamumą. N. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes nusikalstamą veiką kaltinamoji vykdė nuo 2001 m. gegužės iki 2004 m. vasario mėnesio, t. y. iki įsigaliojant naujoms (2005-06-23, 2012-06-30 ir 2016-05-12) įstatymo, reglamentuojančio prekybą žmonėmis, redakcijoms, kuriose suformuluota detalesnė prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis. Kaltinamosios N. M. veiksmai ir pagal naująsias aptariamo įstatymo redakcijas yra nusikalstami ir vertintini kaip prekyba žmonėmis. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje yra numatyta griežtesnė bausmė, nei pirminėje įstatymo redakcijoje, kuri galiojo veikų padarymo metu, todėl, taikant BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalies taisykles, N. M. taikytinas švelnesnis įstatymas, turintis šiuo atveju grįžtamąją galią. Kaltinamajai N. M. buvo inkriminuota 13 išvykų (epizodų) 2001-2004 m. į JAE ir Siriją organizavimas. Šie epizodai yra ne atskiri nusikaltimai, o viena tęstinė nusikalstama veika, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Šios aplinkybės proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl teismas platesnių veikos kvalifikavimo motyvų nepateikia.

Dėl bausmės skyrimo

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, redakcija galiojusi iki 2017-10-06). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamajai N. M. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji savo veiksmais padarė 1 (vieną) nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnyje veikdama tiesiogine tyčia – siekė pasipelnyti iš merginų prostitucijos. Apygardos teismą visiškai įtikino N. M. parodymų nuoširdumas – pastaroji nurodė, kad tokius veiksmus atliko siekdamas pasipelnyti, tačiau buvo įtakojama A. A.-H., į kurį buvo įsimylėjusi, kartu su juo gyveno ir kuris iš esmės ir vadovavo prekybai žmonėmis. Tai patvirtina ir kitų liudytojų (ankstesniais nuosprendžiais nuteistų M. D., N. R. ir D. P.) parodymai, kai kurių nukentėjusiųjų parodymai. Teismas pažymi ir tai, kad byloje yra duomenų, jog N. M. pati savanoriškai sugrįžo į Lietuvą, nors žinojo, kad yra ieškoma teisėsaugos institucijų ir jai gresia laisvės atėmimo bausmė, davė nuoširdžius parodymus.

Kaltinamosios N. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). N. M. dirba, jis yra ištekėjusi, anksčiau neteista, vienąkart baustas administracine tvarka, tačiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis nerodo kaltinamojo asmenybės neigiamos charakteristikos (viena nuobauda už asmens dokumento neturėjimą).

Bausmės skyrimo klausimui nagrinėjamoje byloje itin svarbi aplinkybė yra tai, kad N. M. nusikalstamą veiką padarė prieš daugiau nei 14 metų, po to jokių nusikalstamų veikų nėra padariusi. Jos bendrininkai yra nuteisti ankstesniais Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais ir jiems yra paskirtos baudos (2010-06-04 nuosprendžiu M. D. nuteista už 8 nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (39000 Lt) bauda; N. R. nuteista už 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (26000 Lt) bauda; D. P. nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir 64¹ straipsnį, jam paskirta 160 MGL (6025,6 €) bauda).

Spręsdamas kaltinamajai N. M. skirtinos bausmės klausimą, teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą BK 147 straipsnyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Vertinant šią veiką vien formaliai, ši nusikalstama veika yra laikoma sunkiu nusikaltimu. Šioje apimtyje apygardos teismas pažymi, kad prokuroras įžvelgė aiškiai mažesnį N. M. ir jos padarytos veikos realų pavojingumą, nurodydamas, kad būtina atsižvelgti į kaltinamosios asmenybę, padarytą žalą, jos elgesį po nusikaltimo padarymo ir praėjusį reikšmingą laiko tarpą nuo nusikaltimo padarymo. Šių nuostatų kontekste, prokuroras siūlė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kaltinamajai N. M. maksimalią 300 MG dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimo padarymo metu MGL buvo įvertintas 125 Lt, kas atitinka 36,20 €.

Teismo nuomone, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neteistai, padariusiai nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai besigailinčiai dėl jų padarymo N. M., neigiamai atsilieps jos tolimesniam gyvenimui ir neatitiks bausmės paskirties bei teisingumo principo. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta bausmės paskirtis, taip pat ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmes – neteistas ir pirmą kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme žmogus, atlikęs net minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, gali išeiti negrįžtamai pasikeitęs į blogąją pusę, kas gali nulemti tolesnį jo gyvenimą ir tolesnį nusikalstamų veikų darymą. Teismas mano, kad bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajai N. M. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus jai švelnesnę nei BK 147 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į aukščiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, N. M. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta N. M. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę bausmės rūšį – baudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu buvo siekiama pelno, yra nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti bet ir sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiant į pakankamai svarbų kaltinamosios N. M. vaidmenį nusikaltimo padaryme (ji buvo įmonės vadovė, kiti bendrininkai buvo jos pavaldiniai, iš esmės ji jiems vadovavo), jai nustatytinas maksimalus galimos skirti baudos dydis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, N. M. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl turto konfiskavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kartu BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne konkretaus iš nusikaltimo gauto turto, konfiskavimą.

Prokuroras prašo taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuot iš N. M. 14 000 JAV dolerių vertės turtą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nes kaltinamoji preliminariais skaičiavimais būtent tiek pajamų gavo iš nusikalstamos veikos darymo.

Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta tiksli pinigų suma, kurią kaltinamoji gavo iš nusikalstamos veikos, kadangi tikslių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų apskaičiuoti tikslią sumą, savaime suprantama, nėra. Darant nusikalstamą veika buhalterinė apskaita nebuvo vedama, finansinės operacijos nebuvo atvaizduojamos finansinės atskaitomybės dokumentuose, tačiau, remiantis pačios kaltinamosios ir liudytojų parodymais apie pajamas iš surengtų vakarėlių, kurių metu buvo teikiamos seksualinio pobūdžio paslaugos, matyti, kad tiek merginos, tiek grupės vadovė gaudavo pajamas. N. M. pripažino, kad turėjo turtinės naudos, sutiko su kaltinime nurodytomis gautomis pajamomis mažiausiai nuo 1000 iki 1500 € per kelionę. Vertinant prokuroro nurodytą konfiskuotiną sumą – 14 000 JAV dolerių, teismas mano, kad ji paskaičiuota teisingai, tačiau pajamas iš nusikalstamos veikos gavo ne tik N. M., bet ir kiti jos bendrininkai, todėl iš nusikalstamos veikos gautos minimalios pajamos turi būti dalinamos iš asmenų organizavusių keliones (veikusių kartu) skaičiaus. Kaip matyti iš bylos duomenų, šešias keliones N. M. organizavo kartu su M. D. (1000+1500+1000+1000+1000+1000)/2=3250 JAV dolerių), dvi keliones su M. D., N. R. ir D. P. (1000+1000)/4=500 JAV dolerių), dvi keliones su N. R. ir D. P. (1000+1000)/3=666 JAV dolerių), vieną kelionę su D. P. (1500/2=750 JAV dolerių) ir dvi keliones viena (1000+1500=2500 JAV dolerių). Kaltinamoji N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji tiksliai negali pasakyti kiek gavo pajamų, nes iš esmės kartais jas gaudavo netiesiogiai, o per sugyventinį A. Al-H. kitokia turtine forma, tačiau tai nepaneigia to, kad kaltinamoji gavo turtinę naudą iš nusikalstamos veikos. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji N. M. iš nusikalstamos veikos gavo ne mažiau kaip 6916 JAV dolerių pelno (3250+500+666+2500) ir šie pinigai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios N. M. konfiskuotini. Vadovaujantis Lietuvos banko teikiamais duomenimis 2004-02-29 (paskutinė diena, kada galėjo būti atlikti nusikalstami veiksmai) JAV doleris kainavo 2,7635 Lt (http://www.lb.lt/exchange/default.asp?Lang=L&Y=2004&M=3&D =1&id=545), todėl iš N. M. konfiskuotina 19112,366 Lt, kas sudaro 5534 €.

Dėl kardomųjų priemonių

Šioje byloje kaltinamajai N. M. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, 2018-01-14 ji buvo sulaikyta (t. 4, b. l. 182-186), o 2018-01-16 (t. 4, b. l. 201-205) ji buvo paleista, todėl į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos).

2018-01-16 N. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 000 € užstatas, kurį į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą įmokėjo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 206, 207). Prokuroras prašė kardomąją priemonę – užstatą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o užstato sumą nukreipti paskirtai baudai sumokėti bei turtui konfiskuoti.

BPK 133 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad baigus taikyti kardomąją priemonę – užstatą, užstatas grąžinamas užstato davėjui. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užstatas pereina valstybei tik tada, jei asmuo, kuriam taikoma ši kardomoji priemonė, pažeidžia kardomosios priemonės sąlygas. Jokių kitų galimybių teismui priimti kitokį sprendimą dėl užstato įstatyme nėra numatyta, todėl užstatas, pradėjus vykdyti nuosprendį grąžintinas T. K..

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji B. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Lt sumai (t. 2 b. l. 72). Ieškinį nukentėjusioji motyvavo tuo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nes buvo į JAE išvežta apgaule, tikėdamasi modelio darbo, nežinodama, kad gali tekti teikti seksualines paslaugas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios B. J., ieškinys nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji aptariamos kelionės metu į JAE patyrė tokius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kurie turėtų būti įvertinti jos nurodyto dydžio pinigine išraiška kaip neturtinė žala. Nukentėjusiosios B. J. po poros metų ir vėl vyko į JAE analogiškomis aplinkybėmis, žinodama, kad gali tekti teikti seksualines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios nurodyti pergyvenimai nebuvo ilgalaikiai, kelionė jai nieko nekainavo, ji buvo gerai aprūpinta, jos metu tik poilsiavo, gavo atlygį, viena iš nusikaltimo jos atžvilgiu bendrininkų (nuteistoji kitoje byloje M. D.) atlygino 1500 Lt už jos veiksmais jai sukeltus nepatogumus, todėl teismas mano, kad tai yra pakankama kompensacija už tam tikrus laisvės suvaržymus, kitus nepatogumus, patirtus aptariamos kelionės į JAE metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji civiliniame ieškinyje yra nurodžiusi, kad pinigus prašo priteisti tik iš M. D..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Nr. 1, kuriai taikomas anonimiškumas, pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 150 000 Lt sumai (t. 1 b. l. 106, 113). Ieškinį nukentėjusioji motyvavo tuo, kad ji buvo apgauta, kadangi vyko į kelionę kaip fotomodelis, bet teikė seksualines paslaugas būdama nepilnametė ir nesuvokė visų pasekmių, dėl ko patyrė didelę moralinę žalą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios Nr. 1 ieškinys nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios Nr. 1 kelionės į JAE, aptariamos šiame nuosprendyje, buvo pirmosios, ji tuo metu buvo nepilnametė, pirmą kartą vykdama į JAE buvo apagauta, nežinojo, kad gali tekti teikti seksualines paslaugas, atsisakė tai daryti, o antra kartą į JAE vyko žinodama ir suprasdama kelionės pobūdį. Suprantama, kad nukentėjusioji, pirmos kelionės metu, patyrė atitinkamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Tačiau, kaip matyti iš vėlesnio nukentėjusiosios elgesio, o būtent to, kad ji vėl ne kartą vyko į įvairias keliones, žinodama, kad jai teks teikti seksualines paslaugas, teismas nemano, kad tie išgyvenimai pirmoje kelionėje buvo ypač sukrečiantys ir neigiami. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji Nr. 1 į JAE važiavo nemokamai, kelionėje praleido apie savaitę laiko, nemokėjo nei už gyvenamą vietą, nei už maistą, jokio darbo kelionėje nedirbo, tik poilsiavo, po kelionės gavo atlygį, todėl, teismo nuomone, tai yra pakankama kompensacija už šioje kelionėje patirtą tam tikrą laisvės suvaržymą, tam tikrus kitus nepatogumus.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Nr. 7, kuriai taikomas anonimiškumas, pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 250 000 Lt sumai (t. 1 b. l. 125, 127). Ieškinį nukentėjusioji motyvavo tuo, kad ji buvo nepilnametė, buvo apgauta, nes tikėjosi dirbti modelio darbą, o teko teikti seksualines paslaugas, buvo pažeminta, kurį laiką negalėjo eiti į mokyklą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios Nr. 7, kuriai taikomas anonimiškumas, ieškinys nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios Nr. 7 kelionė į JAE, aptariama šiame nuosprendyje, buvo pirmoji, ji tuo metu buvo 16 metų, į JAE buvo išvežta apgaule, jai nežinant tikrojo kelionės tikslo, atvykus į JAE, jos atžvilgiu buvo žeminančių procedūrų (imamas kraujas tyrimui, ar ji neserga lytinėmis užkrečiamomis ligomis, buvo duodamos kontraceptinės tabletės), kelionės metu nukentėjusioji Nr. 7 turėjo lytinių santykių su šeichu. Tai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė atitinkamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Tačiau, kaip matyti iš vėlesnio nukentėjusiosios elgesio, o būtent to, kad ji vėl daug kartų vyko į įvairias keliones, žinodama, kad jai teks teikti seksualines paslaugas, teismas nemano, kad tie išgyvenimai pirmoje kelionėje buvo ypač sukrečiantys ir neigiami. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji Nr. 7 į JAE važiavo nemokamai, kelionėje praleido apie savaitę laiko, nemokėjo nei už gyvenamą vietą, nei už maistą, jokio darbo kelionėje nedirbo, tik poilsiavo, po kelionės gavo atlygį, todėl, teismo nuomone, tai yra pakankama kompensacija už šioje kelionėje patirtą tam tikrą laisvės suvaržymą, tam tikrus kitus nepatogumus.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, nukentėjusiųjų Nr. 1, Nr. 7, ir B. J. civiliniais ieškiniai atmestini (BPK 115 straipsnis).

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M. (buvusi N. L.) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jai 300 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. M. 200 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 4 MGL dydžių baudai, ir nustatyti neatliktą bausmę – 196 MGL dydžio, t. y. 7095,2 € (septynių tūkstančių devyniasdešimti penkių eurų ir dvidešimt centų) baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti (išieškoti) iš kaltinamosios N. M. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 5534 € (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus).

N. M. paskirtą kardomąją priemonę – 10 000 € užstatą, iki nuosprendžio įvykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – grąžinti užstato davėjai – N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų Nr. 7 ir Nr. 1, kurioms taikomas anonimiškumas bei nukentėjusiosios B. J. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.