Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1589-125/2012

2012 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įkeistų daiktų savininko R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB Šiaulių banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-05-13 tarp kreditorės AB Šiaulių banko ir kredito gavėjos UAB A. Vaitelis ir komanda buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. KLL-2011-005-004, pagal kurią bendrovei buvo suteiktas 200 000 Lt kreditas. Suteikto kredito užtikrinimui įkeistas R. M. nuosavybės teise priklausantis turtas: 1) 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2) 196,88 kv. m ploto pastatas (sodo pastatas), esantis (duomenys neskelbtini), 3) 32,00 kv. m ploto pastatas (šiltnamis), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkei 2012-03-30 nutartimi iškelta bankroto byla, kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo, taip pat jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra ar priimtas sprendimas jį likviduoti (CK 4.192 str. 1 d., 4.196 str. 1 d., 4.216 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkei yra iškelta bankroto byla, todėl kreditorė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CK 4.196 str. 1 d.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 str. 1 d. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Šiuo atveju apeliantas – įkeistų daiktų savininkas – atskirajame skunde teigia, jog kreditorė nepagrįstai siekia areštuoti jo namą, kai galima bandyti priverstine tvarka skolos išieškojimą įvykdyti parduodant žvėrelius – audines, priklausančius skolininkei. Pažymėtina, jog hipotekos lakšte nebuvo aptartos tokios sąlygos, jog iš pradžių išieškojimas bus nukreiptas į švelniakailius audinius, o tik paskui į nekilnojamąjį turtą, todėl tokie apelianto teiginiai atmestini. Be to, pažymėtina, kad skolininkei iškėlus bankroto bylą, skolininkei priklausantis turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir turtą realizuos bankroto administratorius (ĮBĮ 33 str.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 2 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.