- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- N1-295-784/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01363-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- B. P.-G.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Laima Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasės mokinys, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. V. veikdamas kartu su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, 2010 m. rugpjūčio 5 d. apie 17 val., Vilniuje, Architektų g. 37-ojo namo kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo prie nukentėjusiojo nepilnamečio T. P., kaire ranka griebė už kaklo, o dešine ranka iš kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiojo motinai B. P.-G. priklausantį 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5140“, kuriame buvo įdėta 10 litų vertės UAB “Bitė” SIM kortelė, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai B. P.-G. priklausantį 110 litų vertės turtą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jis susitiko su draugu, kuris jo paklausė, ar jis nenorėtų gauti “lengvų” pinigų, sutikęs su tokiu pasiūlymu, jis su draugu nuvažiavo į Lazdynuose esančią Architektų gatvę, nuėjo prie sūpynių, ir ten pamatė už save jaunesnį nepilnametį vaiką, iš kurio sugalvojo pavogti mobiliojo ryšio telefoną. Tam vaikui kartu su kitu vaiku pradėjus eiti link namo laiptinės, jie nusekė pastaruosius, turėdami tikslą pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. E. V. vieną jų ranka prispausdamas berniuko krūtinę, prirėmė prie laiptinės durų, iš jo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, o kitą berniuką tuo metu laikė jo draugas. Ištraukęs telefoną, jis su draugu pabėgo, atvažiavo į savo rajoną, Savanorių pr., nuėjo į mobiliųjų telefonų supirktuvę ir ten pardavė tą telefoną.
Nukentėjusioji B. P.-G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną ji grįžo iš pokalbio dėl darbo namo, apie 17.00 val. Parbėgo iš kiemo sūnus ir verkdamas pasakė, kad iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Jos vyras su sūnumi išbėgo ieškoti. Jos sūnus įvykio metu buvo su draugu. Policiją iškvietė draugo mama. Policijos pareigūnai buvo užėję pas juos į namus, pasiūlė parašyti pareiškimą apie įvykį. Galėjo būti, kad telefonas iš sūnaus buvo pagrobtas rugpjūčio 5 dieną, o pareiškimas policijai parašytas rugpjūčio 24 d.
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą L. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jos sūnus E. V. nuo gimimo turėjo vystymosi sutrikimų, nekalbėjo, buvo judesių sutrikimų, bet tėvai labai stengėsi, gydė, su sūnum gulėjo raidos centre. Be to, daug metų jis gėrė vaistus nuo epilepsijos, nuolat lankosi pas neurologę, kuri jį stebi nuo 2002 m., kelis kartus gulėjo ligoninėje Santariškėse, neurologijos skyriuje. Sūnus yra psichiškai nestabilus, jo nervų sistema yra labai jautri, ir jis ne visada gali susilaikyti, susivaldyti. Taip pat, L. V. paaiškino, kad jie gyvena prastai, ji viena turi išlaikyti du nepilnamečius savo vaikus. Be to, L. V. parodė, kad po nusikaltimo padarymo, jos sūnus E. V. labai pasikeitė, nebebendrauja su neigiamą įtaką jam dariusiais draugais, labai galisi dėl to, kas įvyko bei lankosi pas psichologę, norėdamas išsiaiškinti, kodėl jis taip pasielgė tuo metu.
Teisminio nagrinėjimo metu, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti mažamečio nukentėjusiojo T. P. ir liudytojų R. R., P. J. ir mažamečio liudytojo R. T. parodymai.
Nukentėjusysis T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis 2010-08-05 apie 17.00 val. ėjo palydėti savo draugo G. iki namų, (duomenys neskelbtini). Jis savo džinsų kišenėje turėjo 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kuriame buvo įdėta 10 litų vertės SIM kortelė. Jam su draugu priėjus prie namo, esančio Architektų g. 37, Vilniuje, laiptinės, prie jų pribėgo du nepažįstami jaunuoliai ir pasakė: „atiduokit savo mobilaus ryšio telefonus“. Pirmas vaikinas kaire ranka griebė jam už kaklo, o su dešine ranka iš džinsų kišenės ištraukė telefoną. Po to, užpuolikai iš karto pasišalino link IKI parduotuvės, esančios adresu Architektų g. 43/31, Vilniuje. Iš nukentėjusiojo draugo kitas nepažįstamasis telefono pavogti nesugebėjo (b. l. 16).
Liudytoja R. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji 2010-02-20, Vilniuje, Savanorių pr. esančiame paviljone „Mobilcom“ už 60 litų nupirko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5140“, kurį padovanojo savo broliui P. I. (b. l. 24).
Liudytojas P. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2010 m., maždaug rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisimena, jo sesuo R. R. jam padovanojo mobilaus ryšio telefoną Nokia. Į šį telefoną jis įdėjo savo SIM kortelę, Nr. 864815763. Sesuo sakė, kad šį telefoną ji įsigijo kioske (b. l. 27).
Liudytojas R. T. paaiškino, kad E. V. jis pažįsta, nes gyveno su juo viename kieme. 2010-08-05 jie nusprendė nuvažiuoti į Lazdynus. Viešuoju transportu nuvažiavo iki stotelės „Lazdynai“, išlipę nuėjo į kažkokį kiemą, į kurį nuvedė E., pasakęs, kad kažkur ten gyvena jo teta. Tame kieme jie suposi ant sūpynių. Maždaug po 15 min. jie pamatė du berniukus. Tada E. jam pasakė: „einam“, ir pradėjo bėgti link tų berniukų. Jis, R. T., bėgo paskui. E. berniukams rėkė sustoti ir atiduoti telefonus. Vienas berniukas puolė prie R. T. ir norėjo jam trenkti, bet R. T. apsigynė, laikydamas jo rankas, kad šis nesimuštų, todėl jis nematė, ką tuo metu E. darė su kitu berniuku. Bet matė, kad E. jam iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. R. T. nežinojo, kieno tas telefonas – ar to berniuko, ar E. V.. Pamatęs, kad E. V. pradėjo bėgti, jis paleido berniuką ir irgi puolė bėgti. Jie nubėgo iki stotelės, įlipo į autobusą ir grįžo namo. Prie namų, kieme E. V. pasakė jam, kad pavogė telefoną ir jį parodė, dar paklausė, ar jis nenorėtų jo pirkti, tačiau R. T. atsakė, kad jam to telefono nereikia. Tuomet E. V. pasakė, kad priduos telefoną į parduotuvę, kuri yra Savanorių prospekte, netoli namų. Pridavęs telefoną, E. V. gavo 25 litus. R. T. sumokėjo 5 litus, kad šis tylėtų ir niekam nepasakotų apie šį įvykį (b. l. 35-36).
Iš E. V., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė namą, esantį Architektų g. 37, Vilniuje, ir namo laiptinę, prie kurios jis kartu su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybėn, apiplėšė mažametį T. P. (b. l. 50-52).
Iš 2010 m. lapkričio 23 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. P. atpažino E. V. kaip asmenį, pagrobusį iš jo mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 47-49).
Motyvuojamoji dalis
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma esminės pareikšto kaltinimo aplinkybės pasitvirtino, būtent, tai, kad kaltinamasis E. V., veikdamas kartu su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, Vilniuje, Architektų gatvės 37-ojo namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį T. P., pagrobė nukentėjusiajai B. P. – G. priklausantį 110 Lt vertės turtą. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pareikštame kaltinime nurodyta neteisinga inkriminuojamos veikos padarymo data – byloje esančio nukentėjusiosios B. P. – G. protokolo pareiškimo (b. l. 1), Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos (b. l. 4-6), policijos pareigūno J. K. tarnybinio pranešimo (b. l. 7) ir kitų teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų duomenimis neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. V. inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė 2010 m. rugpjūčio 5 d. apie 17 val., o ne 2010 m. rugpjūčio 24 d., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą (b. l. 42) ir kaltinamajame akte. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio datą, iš esmės nekeičiamos. Inkriminuojamos veikos datos patikslinimas nei išplečia kaltinimo apimties, nei ją siaurina. Taigi, teismas laiko, kad toks kaltinimo patikslinimas nuosprendyje nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą. Todėl, apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nukentėjusioji B. P. – G. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad žala jai atlyginta, pagrobtas telefonas grąžintas, todėl ji nebereiškia civilinio ieškinio. Teismo vertinimu, nepilnametį kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, nepaisant nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad nepilnametis kaltinamasis E. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nepilnamečiui kaltinamajam E. V. taikytinos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir kaltinamasis E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
Pagal BK 93 straipsnio 2 dalį, teismas, atleisdamas nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismas laiko, kad, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam E. V. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.
Paskirti E. V. auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose gyvenamosios vietos adresu.
Baudžiamąją bylą Nr. N1-295-784/11 E. V. nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.