Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolė B. T., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Smart Solutions“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja 2016-07-18 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir LR CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka pateikė pareiškimo dėl antstolės B. T. nušalinimo egzempliorių. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į antstolę dėl jos nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0005/13/02107 vykdymo. Dėl to pareiškėja teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti antstolę B. T. ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/02107.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-19 nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tai yra nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos vykdymo, ir pareiškimo dėl antstolės nušalinimo reikalavimas iš esmės sutampa, todėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Atskiruoju skundu pareiškėja T. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-19 nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepranešė pareiškėjai apie jos prašymo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, todėl buvo šiurkščiai pažeistos proceso teisės normos ir apribotos pareiškėjos galimybės pasinaudoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis.Priimdamas skundžiamą nutartį ir netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių teismas pažeidė pareiškėjos teises.Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi su valstybe ir netgi sumokėjusi mokesčių daugiau, nei reikia.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtą BUAB „Simon Louwerse“ bankroto bylą Nr. B2-657-513/2013. LR CPK 338 str. nuostatos numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja nenurodė, kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti civilinėje byloje Nr. B2-657-513/2013 esantys duomenys. Tokių duomenų pareiškėja nenurodė ir pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinus šias aplinkybes pareiškėjos prašymas dėl bylos išreikalavimo atmetamas.

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepranešė pareiškėjai apie jos prašymo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, todėl buvo šiurkščiai pažeistos proceso teisės normos ir apribotos pareiškėjos galimybės pasinaudoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia poreikį klausimą dėl šių priemonių taikymo spręsti operatyviai. LR CPK 147 str. 1 d. nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pažymėtina, kad LR CPK nuostatos nenumato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo datą, vietą ir laiką turi būti pranešta tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjai. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 42 str. 5 d. nuostatas šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog inicijavusi procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėja pati privalėjo domėtis šio proceso eiga ir turėjo teisę naudotis visomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK nustatytos prašymo nagrinėjimo tvarkos.

Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį ir netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių teismas pažeidė pareiškėjos teises. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas vadovaujasi ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų derinimo ir pusiausvyros principais. Pažymėtina, kad pareiškimo dėl antstolės nušalinimo pateikimas nagrinėjamu atveju savaime nelėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja savo prašyme nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių bei nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl būtinybės taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.