Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Ramunei Baltrušaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. V. apeliacinį skundą dėl 2010 m. rugsėjo 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo F. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš F. V. priteista nukentėjusiajam A. P. 150 litų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. V. nuteistas už tai, kad 2010-06-14 apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie A. P. priklausančio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į jo vidų bei pagrobė A. P. priklausantį dviratį „Aist“ – 150 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. P. 150 litų turtinę žalą.

Skundo autoriaus teigimu, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, neliko kam pasirūpinti jo motina. Nors yra dar vienas brolis, tačiau jam amputuota koja, todėl jis negali pasirūpinti motina.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo F. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuota ir teisingą nuosprendį. Teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1 d., 2 d.).

Apylinkės teismas laikėsi įstatymų reikalavimų atsižvelgti į LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei motyvuoti bausmės skyrimą. Teismas, skirdamas Feliksui ne kitą LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o laisvės atėmimo bausmę, motyvavo, kodėl parinko būtent tokią bausmę. Su tokiais apylinkės teismo motyvais sutinka ir kolegija, nes LR BK 56 str. 1d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. F. V. yra recidyvistas, kadangi nėra išnykęs jo teistumas už anksčiau padaryto tyčinio nusikaltimo padarymą ir jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jam buvo pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo taikyti kitą sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar bausmės vykdymo atidėjimą (LR BK 75 str.) nėra objektyvaus pagrindo dar ir dėl to, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas už padarymą labai sunkaus nusikaltimo - tyčinio nužudymo, šis jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, tačiau jis vėl padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą.

Nors F. V. skunde ir tvirtina, jog po lygtinio paleidimo iš pataisos namų nepadarė jokių teisės pažeidimų, tačiau šis jo teiginys neatitinka tikrovės: 2010-11-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis dar neįsiteisėjęs) yra pripažintas kaltu ir nuteistas už analogišką veiką, įvykdytą 2010-05-27.

Vis tai rodo, jog tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus. Paskyrus nuteistajam F. V. švelnesnę bausmės rūšį, ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik padarytos nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių bei kaltininko asmenybės teisingu įvertinimu, bet ir teisėtų interesų suvokimu, siekiu juos saugoti ir apginti baudžiamajam įstatyme numatytomis priemonėmis.

Nors F. V. skunde ir tvirtina, jog jis yra atlyginęs dalį nekentėjusiajam A. P. padarytos žalos t.y. 50 litų, tačiau tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, jų F. V. nepateikė ir prie apeliacinio skundo.

Nepagrįstas ir F. V. skundo argumentas dėl nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio. Nukentėjusysis A. P. pagrobtą dviratį įvertino 150 litų. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Pažymėtina tai, kad F. V. teisiamojo posėdžio metu sutiko su nukentėjusiojo A. P. pareikštu 150 litų civiliniu ieškiniu (b. l. 59).

Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo F. V. apeliacinį skundą atmesti.