Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-309-88/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-04-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
1-309-88/2011
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01763-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Antanas Virbalas
Nukentėjusysis
D. G.
Kaltinamasis
H. K., R. B.
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-309-88/2011Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01763-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,sekretoriaujant Daliai Babičienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,nukentėjusiajam D. G.,gynėjams adv. Dariui Ališauskui, Kazimierai Kanišauskienei,vertėjoms Olgai Macijauskienei, Erikai Vencevičienei, Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, teistas 1 kartą: 1992-10-08 Švenčionių raj. apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, 1993-12-21 paleistas lygtinai prieš terminą 1 metams 13 dienų (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.;

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. ir R. B. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

H. K., R. B. ir nenustatyti asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą nenustatytomis aplinkybėmis suklastoję LR piliečio pasą, kuriam buvo panaudoti negaliojančio A. S. paso duomenys, D. G. asmens duomenys ir H. K. nuotrauka, 2010-07-20, pasinaudodami minėtu suklastotu pasu, bandė iš D.D. G. sąskaitų AB „Swedbank” nuimti 31 720 eurų, kurių vertė pagal oficialų 2010-07-20 Lietuvos banko kursą 109 522,81 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 15.35 - 16.15 val. banko skyriuje, esančiame Vilniuje, Lukšio 23, H. K. galėjo nuimti tik 6720 eurų, kurių vertė pagal oficialų 2010-07-20 Lietuvos banko kursą 23 202,82 Lt, nes daugiau eurų šiame skyriuje nebuvo, o apie 17.20 val. banko skyriuje, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, apgaulė buvo pastebėta ir H. K. buvo sulaikytas bandant nuimti likusius pinigus.

Šiais veiksmais H. K. ir R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje H. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad K. B. jo paklausė ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų ir jis sutiko. R. B. su draugu atvažiavo į Švenčionis ir pasakė, kad reikia padaryti jo nuotrauką. Nuvežė į ateljė, nufotografavo ir išvažiavo, pasakė laukti skambučio. Po kiek laiko sulaukė skambučio, jam buvo liepta atvažiuoti į Vilnių. Jį pasitiko stotyje R. B. su draugu, parodė pasą su jo, t.y. H. K., nuotrauka, bet ne jo pavarde. Pasakė, kad reikia patikrinti šio žmogaus ir jo žmonos sąskaitas. Nuvežė, atrodo, į senamiestį. Patikrino keliuose bankuose, tų asmenų sąskaitų juose nebuvo. Jis pasakė draugui, kad sąskaitų nėra ir jį nuvežė atgal į stotį. Nuvažiavo namo ir pagalvojo, kad jo pasas yra su svetima pavarde, pasikalbėjo su kaimynais, kurie patarė neiti į policiją, nes galbūt Rimvydas su draugu turi ten pažįstamų. Po kiek laiko jam vėl paskambino, jis nuvažiavo į Vilnių ir jį vėl Rimvydas su draugu vežiojo po bankus. Viename banke sąskaitoje buvo 3 000 litų, kitame davė išrašą, kad sąskaitoje yra virš 100 000 litų. Jis tą išrašą pasiėmė ir padavė Rimvydui. Tada nuvažiavo prie ežero į kavinę, Rimvydas išvažiavo savo reikalais. Kai Rimvydas grįžo pasakė, kad reikia nuimti pinigus, ten kur tikrino sąskaitas. Jis, t.y. H. K., nuvažiavo ir pasakė, kad reikia uždaryti sąskaitas. Jam pasakė, kad tiek daug pinigų neturi ir liepė važiuoti į kitą skyrių, jam davė 6 000 eurų. Jis išsikvietė taksi ir nuvažiavo kur Rimvydas su draugu jo laukė. Tada Rimvydas su draugu jį nuvežė į Akropolį, kai ten buvo matė B., kuris praėjo pro šalį. B. draugo nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Banke padavė pasą kasininkei, kuri pasakė, kad stringa kompiuteris ir nuėjo. Tada jis suprato, kad įkliuvo. Grįžusi kasininkė jį pašaukė ir jį sulaikė. 6 000 eurų nuėmė, atrodo, Swedbanke. Kai padavė Rimvydo draugui pinigus mašinoje buvo ir B. Jokių pinigų už padarytą paslaugą negavo, kituose bankuose tik tikrino išrašus. Patikrinęs sąskaitas išrašus atiduodavo Rimvydo draugui, gali būti, kad kartu būdavo ir Rimvydas, bet išrašus atiduodavo draugui. Jam, t.y. H. K., buvo liepta nutraukti terminuotus indėlius ir nuimti visus sąskaitose esančius pinigus. Kas suklastojo jo pasą nežino, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, kad pridarė jam rūpesčių. Labai gailisi, blogai vertina savo veiksmus (t. 2 b.l. 155-157).

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisiamajame posėdyje R. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad H. K. pažįsta nuo vaikystės, jis dirbo pas jo tėvą. Patvirtina H. K. duotus parodymus teisimajame posėdyje. Praeitą žiemą jis susipažino su vaikinu vardu Deivis. Susipažino Kaune, apsikeitė telefono numeriais. Kai susitiko su Deiviu antrą kartą jis paklausė ar nepažįsta senyvo amžiaus vyro, kuris galėtų išgryninti iš jo įmonės sąskaitos pinigus. Tada jis paskambino tėčiui ir paklausė, ką veikia H. K., tėtis pasakė, kad nieko ypatingo. Po kiek laiko tėtis su H. K. važiavo pirkti į Šalčininkus traktoriaus, užvažiavo pas jį, buvo ir Deivis. Deivis apžiūrėjo H. K. išvaizdą ir laiptinėje jį nufotografavo. Kokiu tikslu jį fotografuoja nesakė. Po kiek laiko jam paskambino Deivis ir pasakė, kad nori pasikalbėti su Henriku. Jis, t.y. R. B., pasakė, kad važiuos švęsti Joninių į Švenčionis, Deivis važiavo irgi, su savo mašina. Atvykus į Švenčionis, į jo tėvų namus tėtis pakvietė H. K.. Deivis su Henriku nuėjo pasikalbėti. Po to Deivis paklausė, kur yra foto ateljė, nufotografavo H. K., parvežė jį namo, o pats išvažiavo į Vilnių. Po dviejų savaičių jam vėl paskambino Deivis ir paprašė iškviesti H. K. į Vilnių. Henrikas atvažiavo autobusu, jis jį paėmė iš stoties, Henrikas paprašė, kad juos pavežiotų. Nuvežė juos į senamiestį. Kadangi turėjo reikalų, paliko kavinėje „Gedimino smuklė“. Pats nuvažiavo į objektą pilaitėje, vėliau grįžo ir nuvežė H. K. ir Deivį į Šiaurės miestelį, į Swedbanką. Jam pačiam reikėjo užeiti į banką ir Deivis paprašė tuo pačiu pažiūrėti kaip sekasi atlikti operaciją Henrikui, ar jis nepabėgo. Užėjęs pamatė Henriką prie langelio ir toliau tvarkė savo reikalus. Matė, kad H. K. rankose laikė įvyniotus pinigus ir paskui išėjo. Išėjęs H. K. pradėjo blaškytis, kažko žmonių klausinėjo. Priėjo prie jo, H. K. jo net neatpažino. Iš banko jis, t.y. R. B., nuvažiavo į Šeškinę, kur H. K. ir Deivis jo laukė. Jie atsisėdo į mašiną, Deivis skaičiavo pinigus, kuriuos Henrikas jam davė. Kiek ten buvo pinigų tada nežino. Nuvažiavo į Akropolį, jis su Deiviu nuėjo į kavinę, o Henrikas į Swedbanką. Kavinėje jie sėdėjo apie valandą laiko, ką kalbėjo neprisimena, maždaug po valandos Deivis paprašė, kad duotų jam savo telefoną, iš kurio paskambino H. K. paklausti kaip sekasi. Paskambinęs telefoną išrinko, pasakė, kad H. K. „užlūžo“ ir liepė važiuoti iš Akropolio. Suprato, kad H. K. sulaikė. Jam, t.y. R. B., Deivis davė 100 eurų, kad išmestų išrinktą telefoną, bet jis jo neišmetė. Besileidžiant jiems nuo Akropolio kalno Deivis išlipo stotelėje. Žinojo, kad H. K. nuiminės pinigus, bet galvojo, kad pinigai bus nuimami iš Deivio sąskaitos. Pasą matė ir pavardė nebuvo K., tada suprato, kad pinigai nebus nuimami iš Deivio sąskaitos. Kai pamatė pasą paklausė, kodėl nėra antspaudo, tačiau Deivis liepė nesikišti. Deivis buvo pasakęs H. K. eiti Akropolyje per visus bankus. Deivį tuo metu pažinojo 6 mėnesius, matė jį 4 kartus, jo pavardės nežino. Į jo pasiūlymą labai nesigilino, galvojo, kad Deivis rimtas žmogus. Tuo metu negalvojo, kad daromas nusikaltimas. Galvojo, kad Deivis įdarbins H. K. kaip direktorių, kad nuimtų pinigus, kadangi jam pasakė, kad direktorius serga. Akropolyje suvokė, kad daromas nusikaltimas, tačiau negalvojo, kad jis bendrininkas, nežinojo kiek H. K. turi nuimti pinigų, su Deiviu apie tai nekalbėjo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi surado žmogų daryti nusikaltimą ir juos vežiojo, padėjo padaryti nusikalstamą veiką. Patarimų, į kokius bankus kreiptis, nedavė. Dėl savo poelgio gailisi ir daugiau taip nesielgtų. Žalą atlygino (t. 2 b.l. 157-159).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. G. parodė, kad salėje sėdinčių vyrų nepažįsta. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis neturi jokių įtarimų, kas galėjo pasinaudoti jo duomenimis. Apie pinigų nuėmimą jis sužinojo iš banko darbuotojų. Pinigai banke buvo nuo 2003 m. Apie juos žinojo tik artimieji. Niekas iš pašalinių žmonių neklausinėjo apie jo sąskaitas. Jis pats taip pat niekam nepasakojo, kiek turi pinigų. Pasas visada būdavo ten, kur jį padėdavo, ir jo niekada nebuvo pasigedęs. Praėjus kuriam laikui po pinigų nuėmimo bankas jam grąžino nuimtą sumą todėl jokia turtinė žalajam nepadaryta (b.l. 3-5).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad Rimvydas yra jo sūnus. Įvykio aplinkybių, dėl kurių yra apklausiamas nepamena, todėl prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2010 m. gegužės mėn. pabaigoje arba birželio mėn. pradžioje, tiksliai laiko neprisimena, jam paskambino sūnus Rimvydas ir paklausė, ar jis nepažįsta kokio nors negeriančio žmogaus apie 60 m. amžiaus. Jis pasakė, kad žino H. K.. Po to jis paklausė sūnaus, kam jam reikia. Sūnus atsakė, kad nori įkurti firmą. Jis perklausė sūnaus, ar viskas bus gerai, ar nebus kokių nemalonumų. Sūnus užtikrino, kad viskas tvarkoje, reikės tik nuvažiuoti į banką. Už tai H. K. sūnus žadėjo 2000 Lt. Jis perdavė H. K. sūnaus pasiūlymą ir šis sutiko. Po kurio laiko jis važiavo pirkti traktoriaus. Kartu važiavo H. K. ir jo pusbrolis. Tuo metu paskambino sūnus ir paprašė užvažiuoti pas jį į Vilnių. Privažiavus prie sūnaus namo, sūnus išėjo. Sūnus su H. K. buvo trumpam užėję į laiptinę. Ką jie ten veikė, jis nematė. Vėliau H. K. pasakė, kad sūnus jį nufotografavo. Maždaug po mėnesio jam vėl paskambino sūnus ir paprašė pažiūrėti, ar H. K. namuose. Po to sūnus atvažiavo pas jį į Švenčionis. Tada jis aš nuvažiavo ir atvežė H. K.. Sūnus buvo su draugu, kurio jis nepažįsta. Jie trise (sūnus, jo draugas ir H. K.) išvažiavo į Švenčionis. Sūnus buvo atvažiavęs su savo automobiliu „BMW“, o jo draugas - su kažkokiu visureigiu. Jis nepamena, su kokiu automobiliu jie važiavo į Švenčionis. Po kurio laiko sūnus grįžo pas jį į namus ir pasakė, kad H. K. nuvežė namo. Ką jie veikė Švenčionyse, jis nežino. Po to jis H. K. klausinėjo, ar viskas gerai, tačiau šis jam nieko nesakė. H. K. tik minėjo, kad važiuos į Vilnių. Jis paklausė, ar H. K. rengiasi susitikti su sūnumi, tačiau šis atsakė, kad veš dukrą. Jis tikrai nieko nežinojo apie tai, ką sūnus buvo sumanęs ir ką jis darė su H. K.. Apie tai, kad panaudojant H. K. nuotrauką buvo nuimti pinigai nuo kito žmogaus sąskaitos, jis sužinojo tik iš policijos darbuotojų (t. 1, b.l. 126, 137, 139-143).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad salėje sėdinčius asmenis mato pirmą kartą. Įvykio aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2004 m. darėsi dokumentus - asmens tapatybės kortelę ir pasą. Kortelę jis nuolat nešiodavosi su savimi piniginėje, o pasas būdavo namuose, jį pasiimdavo tik retkarčiais. Pasas būdavo padėtas kartu su kitais jo dokumentais - soc. draudimo pažymėjimu, šauktinio pažymėjimu, kvalifikacijos pažymėjimu. Paskutinį kartą jis savo pasą matė 2010 m. birželio pabaigoje. Tada jis važiavo į Vilnių pokalbiui dėl darbo. Rugpjūčio mėn. pradžioje jam vėl prireikė paso, tačiau jo nerado, nors ir apieškojo visus namuose. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis dingo jo pasas jis negali pasakyti. Jo manymu, tikėtina, kad jis pasą pametė, nes namuose svetimi žmonės nesilanko, o jis gyvena tik su motina. Jis pats tikrai niekam savo paso nedavė, nes žino, kad tai draudžia įstatymai. Jis nepažįsta asmenų, pavarde B., K. ar G. Jis pažįsta kelis vaikinus, vardu Deividas. Du iš jų yra buvę klasės draugai, bet su jais jis nebendrauja, tik pasisveikina susitikę, o dar vienas yra jo kaimynas, tačiau jis yra išvažiavęs į Angliją (t. 1, b.l. 33).

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojos N. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-07-20 dirbo klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame PPC „Akropolis“. Apie 17.15 val. prie jos priėjo klientas ir padavė pasą. Ji paklausė, ką jis norėtų daryti. Šis atsakė, kad nori nuimti pinigus. Suma pasakyta nebuvo. Ji įvedė pase nurodytą asmens kodą ir jai parodė visą informaciją apie klientą - jo turimas sąskaitas ir anksčiau banko nuskenuotus dokumentus. Jai sukėlė įtarimą kliento nuotrauka, nes pasą pateikęs vyriškis buvo per jaunas pagal metus ir pagal turimą banko programoje nuotrauką. Tada ji įvedė pateikto paso numerį ir jai parodė, kad pasas galiojantis. Tada ji dar kartą įvedė asmens kodą ir pažiūrėjo, ar žmogus nėra paieškomas. Jai vis tiek dar liko įtarimų, todėl ji dar kartą atsidarė programą ir tada pastebėjo, kad anksčiau su tuo numeriu skenuotas pasas buvo spalvotas, o jai pateiktas pasas yra nespalvotas ir naujo pavyzdžio. Po to ji pastebėjo, kad įrašytas paso numeris ir perforuotas numeris nesutampa. Tada ji įvedė perforuotą numerį ir jai parodė, kad pasas su tokiu numeriu yra negaliojantis nuo 2009-08-08. Tada ji suprato, kad kažkas negerai. Ji paprašė kliento palaukti, o pati nuėjo į kitą vietą ir paskambino administratorei, kad ji iškviestų PPC „Akropolis“ apsaugą. Po toji grįžo į darbo vietą ir pasakė klientui, kad stringa programa ir reikia truputį palaukti. Jis sutiko. Visą tą laiką klientas elgėsi visiškai ramiai. Ji nematė jokių jaudinimosi požymių. Kai atėjo apsauga, ji paklausė vyro, iš kur pas jį pasas. Jis atsakė, kad pasą davė du vaikinai. Pasak jo, jie atvežė jį su dideliu automobiliu, kurį paliko atokiau. Vienas iš vaikinų kartu su juo atėjo į PPC „Akropolis“, tačiau į jų poskyrį nebuvo užėjęs. Ji dar paklausė, ar vyras nebuvo kur nors užėjęs anksčiau. Jis pasakė, kad jau buvo kažkuriame skyriuje, tačiau tiksliai nurodyti negalėjo. Ji paklausė, kokią sumą pinigų jis nuėmė. Vyras atsakė, kad virš 6000 eurų ir kad pinigai yra automobilyje. Atvažiavusi policija vyrą išsivežė (t. 1, b.l. 26).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-08-25 specialisto išvados Nr. 11-2147 (10) matyti, kad tirti pateiktas LR pasas LA430691 D. G. vardu suklastotas. Dokumentas suklastotas panaudojant tikrą pasą Nr. 20551468. Jame buvo išsluoksniuotas duomenų lapas ir mechaniškai pašalinti pirminių duomenų įrašai, paso numeris, nuotrauką ir parašas, o jų vietoje lazerinio spausdinimo būdu išspausdinti dabar esantys paso numeris LA430691, duomenų įrašai, nuotrauka ir parašas. Atidalinti duomenų lapo paviršiai tarpusavyje sutvirtinti baltos spalvos Medžiaga (t. 1 b.l. 48-49).

Iš AB „Swedbank“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip H. K. daro nusikaltimą. Šiame protokole nurodoma, kad patalpose vaikšto ir R. B. (t.1 b.l. 28-29).

Nors kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes jis nusikaltimo nepadarė, o tik padėjo jį padaryti, surado žmogų daryti nusikaltimą ir jį vežiojo po bankus, jo kaltė įrodyta visiškai, kadangi teisiamajame posėdyje jis pats patvirtino, kad matė pasą, kuriame buvo K. nuotrauka, bet kita pavardė, be to pripažįsta kad „Akropolyje“ jis suvokė, jog daromas nusikaltimas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad H. K. ir R. B. kaltė dėl jų padarytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai ir kvalifikacija teisinga, nes jų padarytos veikos atitinka LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Skirdamas bausmę H. K. teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą bei jame dalyvavusius asmenis, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad išlaiko neįgalų brolį bei turi mažametį vaiką, atlygino dalį žalos, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl jam taikytina LR BK 62 str. 1 d. ir skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė - laisvės apribojimas.

Skirdamas bausmę R. B. teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl jam taikytina LR BK 54 str. 3 d. ir skirtina švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė – bauda.

AB „Swedbank“ buvo pareiškusi 23, 443,54 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau R. B. – civilinio ieškinio dengimui įnešė 6720 eurų, kas atitinka 23 200,81 Lt, o iš H. K. kratos metu paimti 134,55 Lt, kurie perduoti saugojimui Vilniaus apskrities VPK finansų skyriui, kurie nukreiptini civilinio ieškinio dengimui. Likusi civilinio ieškinio dalis - 108,18 Lt priteistina solidariai iš kaltų asmenų.

Kadangi kaltinamųjų atlyginta beveik visa civilinio ieškinio suma, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. B., K. B. ir V. B. butą, esantį Verkių g. 23-69, Vilniuje, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301-305, 307, 308, teismas,

nusprendžia:

H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant bendrauti su R. B..

Į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-07-20 iki 2010-07-22 ir suėmimo laiką nuo 2010-07-22 iki 2010-07-30.

Kardomąsias priemones iki nuosprendis įsiteisės palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir skirti jam 100 MGL (13 000 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 – 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-07-29 iki 2010-07-30 (1 parą) ir paskirti galutinę 98 MGL (12 740 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę iki nuosprendis įsiteisės palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

6720,00 eurų, ir 134,55 Lt, saugomų Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje perduoti AB „Swedbank“ civilinio ieškinio derngimui.

Priteisti solidariai iš H. K. ir R. B. 108, 18 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. B., K. B. ir V. B. į butą, esantį Verkių g. 23-69, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1807-3691:9980 ir K. B. į 210 Lt, paimtus kratos metu, kurie perduoti saugojimui Vilniaus apskrities VPK finansų skyriui.

Tris kompaktines plokšteles su AB „Swedbank“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašais ir suklastotą LR piliečio pasą, D. G. vadu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Antanas Virbalas