- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-274-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-3-00003-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. B. gynėjo advokato Regimanto Špelverio skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. Agder apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso (1902) 162 straipsnio 1 dalį, žr. trečios dalies pirmą punktą, trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, į bausmę įskaičiuojant 432 dienas, praleistas kardomajame suėmime.
Skuodo rajono apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teismui persiųstas, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato (toliau – Direktoratas) prašymas dėl Agder apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio A. B. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Direktoratas prašymą teikė remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) nuostatomis. Nurodė, jog pagal Susitarimo 6 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas A. B. informuotas apie sprendimą perduoti nuosprendį vykdymui Lietuvos Respublikoje ir dėl to apklaustas, pareiškė savo nuomonę, jog nesutinka su tuo, kad Norvegijoje priimtas nuosprendis būtų vykdomas Lietuvoje.
Skuodo rajono apylinkės teismas, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, A. B. gynėjui Henrikui Albertui Markavičiui, 2016 m. rugpjūčio 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Direktorato prašymą, 2016 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutartį, ja nutarė pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį A. B. ir vykdyti Lietuvos Respublikoje, paliekant tą pačią trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme ir kalinime išbūtas laikas keturi šimtai trisdešimt dvi dienos, taip pat laikas nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuteistojo perdavimo ir pradėjimo vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje dienos.
Šalies argumentai
Skundu nuteistojo gynėjas R. Špelveris prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Argumentuoja, jog nors nagrinėjant Direktorato prašymą pirmosios instancijos teisme dalyvavo nuteistojo gynėjas, tačiau jis dėl objektyvių priežasčių, t. y. atstumo, nes A. B. bausmę atlieka Nyderlanduose, negalėjo pateikti duomenų apie esamą nuteistojo socialinę padėtį bei jo valią dėl bausmės atlikimo vietos. Teigia, jog A. B. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, todėl negalėjo tinkamai pasirengti gynybai. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo valią, nes A. B. 2016-06-27 prašymas/sutikimas būti deportuotam iš Norvegijos, nelaikytinas jo sutikimu grąžinti jį į Lietuvos įkalinimo įstaigą. Šiuo sutikimu jis sutiko būti perkeltas iš Norvegijos į Nyderlandus, kur šiuo metu atlieka bausmę (Susitarimo 6 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1 dalies b punktas). Teigia, jog nuteistojo socialinė reabilitacija Lietuvoje nebus užtikrinta. Teismas neįvertino, jog Direktoratas nepateikė kompetentingų institucijų išvadų dėl palankesnių socialinės reabilitacijos sąlygų, ar konsultacijų tarp išduodančiosios ir vykdančiosios institucijų, o tai būtų leidę objektyviai įvertinti perduodamo asmens socialines pasekmes. Nuteistojo šeimos nariai gyvena Anglijoje, taigi jiems atvykti į Nyderlandus yra lengviau nei į Lietuvą. Laikotarpiu nuo 2007-04-13 iki 2008-04-13 nuteistasis turėjo leidimą gyventi Norvegijoje. Taigi, teismas tik formaliai konstatavo, jog nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog įkalinimo sąlygos Norvegijoje ir Lietuvoje kardinaliai skiriasi, dėl to nuteistajam Lietuvoje bus daug sunkiau atlikti bausmę. Nuteistasis lanko anglų kalbos bei raštingumo kursus, ketina laikyti egzaminą bei gauti tarptautinį sertifikatą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas tik kaip tarpininkas, nurodymus gavęs iš Lietuvos, todėl sugrįžus į Lietuvos įkalinimo įstaigą jam grėstų realus pavojus dėl padarytų (neįvykdytų) veiksmų. Nuteistasis bijo grįžti į Lietuvą, o nori ateityje gyventi su savo šeima esančia Anglijoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą.
Apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (Susitarimas ratifikuotas 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (TAR, 2014-03-31, Nr. 2014-03680).
Nagrinėjamu atveju pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies c punktas), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 straipsnio 1 dalies d punktas). Susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.
Išanalizavus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarime, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti A. B. paskirtą bausmę.
Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apygardos teismas pažymi, kad Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Tuo tarpu pagal Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Pagal Susitarimo 6 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išlyga (išimtis), remiantis kuria nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (Susitarimo 1 straipsnio 1 dalies e punktas).
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog A. B. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika (b. l. 19, 57). Duomenų apie deklaruotą A. B. išvykimą į užsienio valstybę (šiuo konkrečiu atveju į Norvegijos Karalystę), patvirtinančių, kad A. B. Lietuvos Respublikoje nebegyvena, byloje nenustatyta, jų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaip pagrįsta vertinama pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B., kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas šiuo atveju nėra reikalingas.
Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas vertino ir teisingai įvertino aplinkybes dėl nuteistojo šeiminės, socialinės, turtinės padėties bei atsižvelgdamas į nuteistojo nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės rūšį, jo asmenybę, pagrįstai parinko bausmę atlikti pataisos namuose, o ne kalėjimo režimo sąlygomis.
Skundo argumentai, jog nuteistasis davė sutikimą ne dėl bausmės vykdymo perdavimo, o dėl jo perkėlimo iš Norvegijos į Nyderlandus, jog Direktoratas nepateikė kompetentingų institucijų išvadų dėl palankesnių socialinės reabilitacijos sąlygų, ar konsultacijų tarp išduodančiosios ir vykdančiosios institucijų, atmestini kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti. Iš nuteistojo 2016-05-09 ir 2016-05-11 pareiškimų turinio aiškiai matyti, jog nuteistasis (ne) sutikimą išreiškė būtent dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvai (b. l. 19, 20). Susitarimas nenumato, jog reikalinga gauti ir pateikti teismui skunde nurodytas išvadas ar konsultacijas dėl bausmės atliko vietų, sąlygų jose ir pan.
Kiti skundo argumentai, jog nuteistojo gynėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti duomenų apie esamą nuteistojo socialinę padėtį, jo valią dėl bausmės atlikimo vietos, jog nuteistasis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, todėl negalėjo tinkamai pasirengti gynybai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti bei vertinami kaip siekis užvilkinti perdavimo procedūrą. Bylos medžiaga patvirtina, jog apylinkės teismo posėdyje dalyvavo ir aiškiai nuteistojo poziciją nagrinėjamais klausimais pareiškė jo gynėjas advokatas H. A. Markavičius (b. l. 60–61).
Aplinkybė, jog su skundu nėra pateikti duomenys apie tai, jog nuteistasis lanko anglų kalbos, raštingumo kursus, ketina laikyti egzaminą ir kt., net ir esant atitinkamiems duomenims, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ir taikyti užsienio valstybės priimto nuosprendžio priėmimo ir vykdymo procedūrą reglamentuojančių normų, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Regimanto Špelverio skundą ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.