Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

2023-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-182-503/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-04
Bylos Nr.
e2-182-503/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12790-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Valdas Petraitis (pirm.)
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-182-503/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12790-2022-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.15; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVO RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant ieškovei G. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui,nedalyvaujant atsakovei L. S.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė G. S. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį teismui prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį sudarytą tarp jos ir atsakovės L. S. (toliau – ir atsakovė) bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2013 m. spalio 8 d. metais surašė asmeninį testamentą, kuriuo po savo mirties visą savo turtą pagal testamentą paliko dukrai I. P. ir neįgaliai anūkei I. M.. (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paliko anūkei L. S.. Vėliau (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi pastarąjį butą ji padovanojo anūkei L. S. (atsakovei). Kai ji parašė testamentą ir butą paliko atsakovei, ši buvo draugiška, su ja bendravo, teiraudavosi kaip ji jaučiasi ar ko jai netrūksta, ją lankydavo ir nuolat užsimindavo, jog norėtų, kad jai testamentu užrašytą butą ji (ieškovė) jai padovanotų ir jis jau iki jos (ieškovės) mirties taptų jos (atsakovės) asmenine nuosavybe. Prašydama atlikti dovanojimo sandorį atsakovė žadėjo, kad ja (ieškove) rūpinsis visokeriopai, pasiims ją pas save kartu gyventi. Be to atsakovė pažadėjo pasamdyti savo lėšomis žmogų, kuris ateis ir nuolat padės jai (ieškovei) buityje. Nuolat įkalbinėjama ji patikėjo atsakove ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi perleido atsakovei butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu jos sveikata dar pablogėjo, (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta operacija, po kurios tapo sunku savimi pasirūpinti. Atsakovė žinojo, kad jos (ieškovės) sveikata nuolat prastėja ir, kad jai yra reikalinga pagalba po atliktos operacijos, nes yra paprašiusi, kad atsakovė vykdytu savo pažadą ir nors kiek ja pasirūpintu. Tačiau jai atsakovė atsakė, jog pati ja (ieškove) rūpintis nežada ir jei ją prižiūrėti sutiks žentas (atsakovės tėvas) L. P., kuris dar ir, nebūdamas biologiniu tėvu (tik pripažintas oficialiu globėju) prižiūri ir neįgalią atsakovės seserį I. M., tai atsakovė leis jiems gyventi jai priklausančiame padovanotame bute. Taip jos ir atsakovės bendravimas baigėsi, kai ji (ieškovė) suprato, kad liko atsakovės apgauta. Atsakovė iki dovanojimo sutarties surašymo duotų pažadų po dovanojimo sutarties sudarymo faktiškai nevykdė, tik imitavo rūpestį ir bendravimą. Vieną kartą po buto padovanojimo atsakovė buvo atsiuntusi moterį kuri turėjo padėti jai (ieškovei) tvarkytis, bet pagalbininkė paprašė iš jos (ieškovės) užmokesčio 10 eurų už valandą, nors atsakovė buvo žadėjusi, kad pagalbininkę samdys savo lėšomis. Galutinai ji (ieškovė) suprato, kad atsakovė pasiekusi savo tikslą ir užvaldžiusi jos (ieškovės) nuosavybę nevykdys pažadų ir paliks ją likimo valiai tik (duomenys neskelbtini) atliktos operacijos, ir mano, kad ši pasinaudojo jos (ieškovės) silpnumu, ligomis, patiklumu ir užvaldė jos butą. Todėl dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes buvo sudaryta dėl apgaulės ieškovei sergant bei nesuprantant savo veiksmų. Atgavusi butą ji jį išnuomotų ir už gautas pajamas galėtų pasisamdyti žmogų, kuris ją prižiūrėtų.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. S. savo ieškinį palaikė, papildydama ieškinio reikalavimą prašė teismo, kad panaikinant (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp jos ir L. S., būtų taikyta ir restituciją natūra - grąžintas G. S. nuosavybėn L. S. padovanotas nekilnojamas turtas: butas, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 10 min. 9 sek.) Be to, ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo buvo dovanojimo atsakovė, jos anūkė L. jos nelankė nei namuose, nei po operacijos ligoninėje. Paskambino tik vienintelį kartą, kai pranešė jog išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini) adreso nenurodė, telefono numerio taip pat. Atsakovės pavedimu taip pat tik vienintelį kartą į jos namus buvo atvykusi moteris pagelbėti buityje ir už darbą paprašė atlygio, nors kaip buvo susitarusios, kad kai butas bus padovanotas, pagalbininkę atsakovė samdys savo lėšomis. Susitarimas buvo žodinis, jokios sutarties dėl rūpybos nebuvo sudariusios. Ja atsakovė visiškai nesirūpina, nesidomi nei jos sveikatos būkle, nei jos gyvenimo sąlygomis. Teigia, kad visi atsakovės pasižadėjimai buvo tik tam, kad būtų jos nuosavybės teisėn perleistas butas. Paminėjo, kad jos gaunama senatvės pensija yra per maža, kad galėtų mokėti dar ir už pagalbą ateinančiam į namus žmogui, todėl atgavusi butą, galėtų persikelti ten gyventi, o dabar turimą – išnuomoti ir taip gauti lėšų apmokėti už slaugą. Teigia, kad dovanotas butas nebuvo pagerintas, iki šiol ji pati apmoka sąskaitas už jo išlaikymą, kurias jai kas mėnesį pristato jos žentas L. P.. Kiek jai yra žinoma, atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais savo vardu, nes iki šiol sąskaitose yra nurodyta jos pavardė. Atsakovė nesidomi, kiek reikia mokėti už buto išlaikymą, sumų, kurias ji apmoka už paslaugas negrąžina. Daugiau, niekas iš artimųjų ja pasirūpinti negali, dukra I. P. pati serga sunkia liga, ją, kaip ir kitą atsakovės neįgalią anūkę, prižiūri vyras (ieškovės žentas), kurie visi kartu gyvena atsakovei padovanotame bute.

Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinio kopija įteikti asmeniškai, ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šaukimas į teismo posėdį taip pat buvo įteiktas tinkamai – pilnamečiam šeimos nariui, tačiau ji posėdyje nedalyvavo.

Teismas:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškiniu ir jo priedais, ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), G. S. (dovanotoja) dovanojo L. S. (apdovanotajai) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus – medicinines pažymas, teismo posėdžio metu nenuginčytus, įtikinamus ieškovės paaiškinimus, atsakovės sveikatos būklė nuolat sunkėjanti, jai yra reikalinga pagalba buityje ir asmeninių poreikių tenkinime. Atsakovė nenuginčijo, jog tam, kad ji ieškove nuolat rūpinsis po buto padovanojimo, žodiniai susitarus su ieškove, ieškovė anksčiau minėtos dovanojimo sutarties pagrindu perleido jai (atsakovei) asmeninės nuosavybės teise valdyti jai priklausiusį butą. Ieškovei (duomenys neskelbtini) pripažintas nedarbingumas, jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama senatvės pensija.

CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010)

Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kuris prašomas panaikinti, yra sudarytas močiutės ir anūkės, dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotosios geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais. Byloje nenuginčytai nustatyta, kad ieškovė yra neįgali, silpnos sveikatos, jos liga progresuojanti, jai reikalinga priežiūra ir pagalba buityje. Nenuginčyta, kad ieškovei dovanojant butą atsakovei, jos žodžiu susitarė dėl tolimesnės, nuolatinės ieškovės priežiūros, nors ši sąlyga nebuvo įtraukta į dovanojimo sutartį. Ieškovė nenuginčytais paaiškinimais įrodė, kad po įvykusio buto dovanojimo, anūkė L. S., žinodama, jog ieškovė ligota, jog jos liga progresuojanti, jos visiškai neprižiūrėjo, nepagelbėjo buityje, nelankė nei namuose, nei po atliktos operacijos ligoninėje.

Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad apdovanotoji L. S. nesirūpino dovanotoja, kaip jos buvo susitarę, todėl jos elgesys teismo vertintinas, kaip netoleruotinas pareigos rūpintis dovanotoja nevykdymas, neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, todėl tokiu atveju L. S. (apdovanotosios) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir yra pagrindas G. S. ir L. S. sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir taikyti restituciją natūra.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, - 150,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Ginčo buto vertė 38 500,00 Eur. Nuo šios sumos mokėtinas 803,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 Eur. Ieškovei likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi. Tenkinus ieškinį visiškai likusi dalis žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją natūra - grąžinti G. S. nuosavybėn L. S. padovanotą nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (mokėti reikia į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Priteisti iš L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,76 Eur (septyniolika eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti reikia į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis