- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1167-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir A. G. priešieškinį R. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R.G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus T. G. gyvenamąją vietą su juo - ieškovu (duomenys neskelbtini), panaikinti 2000-12-11 Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimą civilinėje byloje Nr.2-0945/2000, kuriuo iš jo yra nutarta išieškoti atsakovės naudai alimentus iš visų darbo užmokesčio (pajamų) rūšių, pradedant nuo 2000-11-28 po ¼ dalį iki sūnaus T., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, bet ne mažiau kaip 1 MGL, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. G. gim. 1994-12-07 kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis, bei 8 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 lapkričio mėn.iki 2007 m.vasario mėn. imtinai. Ieškovas nuo ieškininio reikalavimo neterminuotai apriboti atsakovei motinystės teises atsisakė.
Ieškovas nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2001-01-15 sprendimu buvo nutraukta jo santuoka su atsakove, sudaryta 1994-07-09. Nutraukiant santuoką nebuvo nustatyta nepilnamečio vaiko T. G. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, dėl vaiko gyvenamosios vietos geruoju su atsakove nebuvo susitarta, o sūnus T. liko gyventi su motina. Dar iki santuokos nutraukimo Varėnos rajono apylinkės teismo 2000-12-11 nutarimu iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po ¼ dalį visų rūšių gaunamo darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL. 2004-11-03 atsakovė išvyko į užsienį, nenurodė savo gyvenamosios vietos užsienyje, grįžo tik prieš bylos nagrinėjimą 2007 m. gegužės pradžioje. Išvykdama atsakovė parašė pareiškimą jo darbovietei-Varėnos raj.policijos komisariatui, kad priteistus vaiko išlaikymui pinigus pervestų į jo sąskaitą. Po atsakovės išvykimo ji iki 2007 m. gegužės mėn. nebuvo parvykusi į Lietuvą ir nebendravo su vaiku, tik paskambindavo telefonu sūnui. Sūnus per visą šį laikotarpį nuo 2004 m.lapkričio mėn. iki 2007 m.gegužės mėn. gyveno tik pas jį. Atsakovė per šį laiką sūnui atsiuntė tik kelis siuntinukus su nereikšmingais daiktais. Atsakovei būnant Ispanijoje, ieškovas teikė vaikui pilnavertį išlaikymą. Ieškovas sūnui sudarė pilnavertes gyvenimo sąlygas, T. kartu su ieškovo žmonos sūnumi gyvena atskirame kambaryje. Ieškovo materialinės sąlygos išlaikyti sūnų Tomą yra geresnės, kadangi jis gauna 1 700-1 800 Lt atlyginimą, darbas yra pastovus nuo 8 iki 17 val., todėl turi pakankamai laiko užsiimti sūnaus Tomo laisvalaikiu, rūpintis jo pamokų ruoša.
Atsakovė A.G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus T. G. gyvenamąją vietą su ja - atsakove (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2001-01-15 teismo sprendimu nutraukiant santuoką nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovė po santuokos nutraukimo neturėjo kur gyventi su vaiku, nes ieškovas ją išvarė į gatvę, todėl išsinuomojo butą. Nuo 2001 m. ieškovas visiškai nesidomėjo vaiko likimu, mokėjo tik alimentus. Atsakovė, siekdama užtikrinti vaikui nuolatines ir stabilias gyvenimo sąlygas, paėmė banko kreditą ir 2003-12-17 įsigijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame apsigyveno su sūnumi. Kadangi atsakovei nepakako lėšų pragyvenimui, buto išlaikymui, ji nusprendė vykti užsidirbti į Ispaniją. Ieškovo paprašė prižiūrėti vaiką, kuris geranoriškai sutiko tai daryti. Ieškovą tenkino ir tai, kad jo mokamas išlaikymas būtų pervedamas į jo sąskaitą, bei kol ji dirbs užsienyje, kad tai būtų laikoma kaip atsakovės išlaikymo dalis. Būdama Ispanijoje atsiuntė vaikui kelis siuntinius, taip pat šiek tiek pinigų, o grįžus į Lietuvą parsivežė piniginių lėšų, kurių pakanka jos ir vaiko pragyvenimui, mokėti banko kreditą, daryti buto remontą. Sūnus gyvena suremontuotame kambaryje, jam nupirktas kompiuteris, nauji baldai. Sūnus T. nuo pat gimimo yra prisirišęs prie motinos, jis jos laukė sugrįžtančios iš Ispanijos, taip pat su ja jaučiasi ramesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu priešieškinį tenkino ir nustatė nepilnamečio T. G. gyvenamąją vietą su motina A. G. . Ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nepilnamečiam T. G. išlaikymą iš atsakovės A. G. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2007-03-14 iki 2007-05-01, viso - 313 Lt, šio priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą. Ieškinio reikalavimus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2000-12-11 nutarimo dėl išlaikymo priteisimo iš R. G. panaikinimo ir dėl 8 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteisimo iš A. G. už 2004 m. lapkričio mėn. - 2007 m.vasario mėn. laikotarpį atmetė. Panaikino nuo sprendimo priėmimo dienos laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2007-05-03, 2007-06-27 nutartimis. Paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo 2007-05-03 nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovei A. G. be ieškovo R. G. rašytinio sutikimo išvežti (išsivežti) nepilnametį T. G. į užsienį.
Teismas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmetė, o atitinkamą priešieškinio reikalavimą – tenkino. Teismas nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovė paliks vaiką gyventi pas ieškovą tol, kol bus užsienyje, tarp jų nebuvo susitarimo, jog atsakovei grįžus iš užsienio vaikas liktų gyventi pas ieškovą. Teismas, nenustatęs jokių objektyvių kriterijų, kurie besąlygiškai leistų teigti, kad vaiko buvimas pas kurią nors iš šalių būtų žalingas vaiko sveikatai, vystymuisi ar jo interesams, nes abi šalys šiuo metu turi šeimos būstus, kuriuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, mokytis ir vystytis, taip pat nuolatines pajamas, bei užtikrina vaiko išlaikymą, šalių materialinė padėtis yra apylygė, todėl laikė, kad pagrindiniu kriterijumi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra paties vaiko apsisprendimas. Teismas padarė išvadą, jog nepilnamečio vaiko Tomo, kuris geba aiškiai išreikšti savo pažiūras ir norus, pareikštas noras gyventi su motina neprieštarautų jo interesams, kadangi gyvenant su motina jam būtų užtikrintos gyvenimo sąlygos, priežiūra bei tinkamas auklėjimas ir išlaikymas, gyvendamas su motina jis galėtų jaustis laisvai bei nevaržomai dėl kitų žmonių nebuvimo. Gyvenant tėvo šeimoje vaikas galėtų jausti tam tikrą įtampą dėl jam svetimų žmonių nuolatinio buvimo, kaip tėvo sutuoktinės ir jos sūnaus Andriaus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė neturi savo tėvų, neturi jokių artimų žmonių ir gyvenimo pagrindinis tikslas yra rūpestis sūnaus likimu, ji yra sudariusi vaikui tinkamas sąlygas gyventi, mokytis bei ugdytis. Teismas nurodė, kad šalims nesusitarus dėl bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarkos, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo.
Teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iki ieškinio pateikimo teismui, t.y. 2007-03-14, tačiau patenkino ieškinį laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2007-05-01, t.y. iki atsakovės parvykimo į Lietuvą, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji po ieškovo ieškinio pateikimo ir jos susitarimo su atsakovu dėl vaiko išlaikymo nutraukimo būtų teikusi išlaikymą vaikui šiuo laikotarpiu. Teismas, atsižvelgdamas į šalių materialinę padėtį ir vaiko poreikius, priteisė iš atsakovės po 200 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas sudaro 313 Lt. Teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2000-12-11 teismo nutarimą galėtų būti tenkinamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, t.y. 2007-03-14, kadangi iki ieškinio pareiškimo dienos jis buvo galiojantis ir nepanaikintas, ieškovas nepateikė įrodymų, jog šis nutarimas būtų panaikintas ankstesne data – 2004-11-03 nuo priėmimo datos ar kita data. Teismas nustatė, kad 2000-12-11 teismo nutarimas dėl jo vykdymo buvo faktiškai revizuotas abiems šalims susitarus, kad atsakovės buvimo užsienyje laikotarpiu vaiko išlaikymo pagrindinė našta teks ieškovui ir nors tokį susitarimą ieškovas neigė buvus, tačiau jo faktiniai veiksmai rodo, kad 2004 m. lapkričio –2007 m. vasario mėn. jis laikėsi tokio susitarimo, o 2007-03-14 susitarimas buvo nutrauktas pareiškiant ieškinį teisme.
Šalies argumentai
Ieškovas R.G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-09-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Teismas neatsižvelgė į ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes, bylą nagrinėjo vienpusiškai, atsakovės naudai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei išvykus į užsienį nei ieškovui, nei sūnui nebuvo žinoma jos buvimo vieta, buvimo Ispanijoje laikotarpiu ji nelankė sūnaus, visiškai juo nesirūpino. Ieškovas nebuvo susitaręs su atsakove, jog jis prižiūrės vaiką tol, kol ji bus užsienyje. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovė gyvendama su sūnumi, nesudarė jam tinkamų gyvenimo sąlygų, tinkamai juo nesirūpino, rūpestis vaiko likimu nėra jos gyvenimo pagrindinis tikslas, tačiau ieškovas, vaikui pradėjus gyventi pas jį, tinkamai pasirūpino vaiku. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametis T. ieškovo šeimoje jaustų įtampą gyvendamas kartu su ieškovo sutuoktine ir jos sūnumi, priešingai, sūnus patvirtino esant gerus santykius tarp jų. Teismas neteisingai nustatė, jog sūnus nori gyventi vien tik pas savo motiną, nes jis yra nurodęs, kad jam neturi reikšmės pas ką gyventi, dabar jis labiau pasiilgsta tėčio. Vaiko gyvenimo sąlygos pas abi šalis yra nelygiavertės, kadangi atsakovės bute vyksta remontas, todėl ten yra kenksmingos sąlygos, prieštaraujančios vaiko interesams, be to, ten gyvena sūnui nepažįstama mergina. Atsakovės elgesys rūpinantis vaiku yra netinkamas, vaikas neprižiūrimas, paliekamas vienas namuose, neužtikrinamas jo laisvalaikis, tinkama mityba, jis lankosi bare, kur dirba atsakovė.
Teismas nemotyvavo savo sprendimo, kuo remdamasis jis nesutinka su Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, jog vaikui yra geriau gyventi su tėvu.
Teismas nenustatė jokių nesaugios, neatitinkančios sveiko vaiko normaliam vystimuisi reikalingos ieškovo gyvenamosios vietos požymių, todėl sprendimas yra neteisėtas.
Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovė A.G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su ieškovu buvo tariamasi dėl vaiko priežiūros ir gyvenimo pas ieškovą likus mėnesiui iki atsakovės išvykimo, ieškovui buvo žinomos visos atsakovės išvykimo ir darbo užsienyje aplinkybės, be to, aptarti klausimai dėl vaiko išlaikymo. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė siekė sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi, mokytis, ugdytis, rūpinosi vaiku. Aplinkos keitimas, t.y. vaiko grįžimas gyventi į jam įprastą aplinką pas atsakovę, nesukeltų jokių neigiamų emocinių išgyvenimų jam, nes pas tėvą sūnus buvo apsigyvenęs tik laikinai. Šalių buvo sutarta, kad atsakovės buvimo užsienyje laikotarpiu ieškovas užtikrins vaiko išlaikymą, o priteista iš ieškovo išlaikymo dalis bus įskaitoma kaip atsakovės dalis prie vaiko išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Varėnos rajono apylinkės teismo 2001-02-15 sprendimu (b.l. 21-22). Šalių sūnaus Tomo, gim. 1994-12-07 gyvenamojo vieta šiuo sprendimu nebuvo nustatyta, tačiau po santuokos nutraukimo vaikas gyveno su motina – atsakove byloje, taip pat atsakovė pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2000-12-11 nutarimą (b.l. 23-24) vaiko išlaikymui gaudavo iš ieškovo alimentus. Nuo 2004 m. lapkričio 11 d., atsakovei išvykus į Italiją, šalių sūnus liko gyventi su tėvu.
Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje toks ginčas yra kilęs, o pareikštas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šią aplinkybę patvirtina.
Kolegija sutinka su pirmos intancijos teismo sprendimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Pagal Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kolegija sutinka su sprendimo motyvais, kad abu tėvai turi tinkamas sąlygas vaikui auginti, auklėti ir išlaikyti, nes tiek tėvas, tiek motiną turi butą, abu dirba ir gauna pajamas, tačiau vaikas laisviau jaučiasi gyvendamas su motina, nes motina gyvena viena trijų kambarių bute, o su ieškovu panašiame bute gyvena kita žmona, t.y. ieškovas turi kitą šeimą, kur yra ir kitų vaikų. Vaikui pareiškus norą gyventi su motina (b.l. 128), ir nesant jokių įrodymų, kad vaiko buvimas pas atsakove yra žalingas jo interesams, vystymuisi ar sveikatai, teismas pagrįstai nustatė jo gyvenamąją vietą su atsakove, teisingai taikydamas Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šalių vaikui jį apklausiant teisme buvo beveik keturiolika metų jis pilnai gali išreikšti savo nuomonę ir gali priimti sprendimą su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Vaikas motyvavo tokį savo apsisprendimą, taip pat nurodė, jog jis nori bendrauti ir su tėvu, jis galvoja, kad motina jam visada leis bendrauti ir būti pas tėvą, tuo tarpu kai tėvas nevisada leisdavo jam pabūti ir pabendrauti su motina.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįvertino, tos aplinkybė, jog atsakovė palikusi vaiką likimo valiai išvažiavo į Ispaniją. Tokios išvados teismas neturėjo pagrindo daryti. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė su juo nesutarusi dėl vaiko priežiūros paliko vaiką, tačiau esantis byloje atsakovės 2004-11-03 prašymas (b.l. 10), kuriuo ji patvarkė net ir gaunamų pinigų vaiko išlaikymui pervedimą ieškovui, nepagrindžia šio ieškovo argumento, bet paneigia, ir leidžia tikėti atsakovės paaiškinimais, kad dėl vaiko palikimo ieškovui visgi šalys sutarė. Be to jos elgesys tiek būnat Ispanijoje, tiek grįžus iš jos, leidžia daryti išvadą, kad ji kiek galėdama rūpinosi vaiku – iš Ispanijos jam tankiai skambindavo, o grįžusi nuolat norėdavo matytis su vaiku ir bendrauti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į Ispaniją išvažiavo taip pat ne pramogauti, o verčiama turtinės padėties, t.y. jai reikėjo uždirbti pinigų buto kredito ir buto remonto padengimui.
Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįvertino Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados, kurioje nurodyta, kad tikslinčiau vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Kolegijos nuomone reikia vertinti ne tik pačią išvadą ir motyvus kiriais remiantis tokia išvada padaryta. Išvadą davusi D.Urbelionienė nurodė, vaikui būtų gyventi geriau pas ieškovą todėl, kad jo darbo valandos palankesnės vykdyti vaiko intensyviai priežiūrai. Kolegija sprendžia, kad tik tokios nurodytos aplinkybės nepakanka, kad ignoruoti vaiko norui gyventi su atsakove.
Taip pat kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. vasario mėn., teisingai taikydamas Civilinio kodekso 3.193 straipsnio nuostatas. Pagrįstas teismo motyvas, kad atsakovei išvykstan į užsienį vaiko tėvai išsprendė ir vaiko išlaikymo klausimą. Šią teismo nustatytą aplinkybę patvirtina, ne tik atsakovės paaiškinimai bet ir jau minėtas ieškovės raštas (b.l. 10), kuriame ji nurodė dėl vaiko išlaikymui priteistų lėšų pervidimo į ieškovo sąskaitą nuo atsakovės išvykimo dienos iki atskiro jos patvarkymo. Ta aplinkybė, kad ieškovas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės ir įsiskolinimo priteisimo nereiškė kol atsakovė negrįšo iš užsienio ir kol nekilo tarp šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat rodo šalių susitarimą dėl vaiko išlaikymo tam tikru laikotarpiu. Tokiu būdu ieškovui neįrodžius, kad toks išlaikymo įsiskolinimas yra iki 2007 m. vasario mėn. teismas pagrįstai jį atmetė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, ar aplinkybėms, reikšmingoms nustatant išlaikymo vaikams dydį (pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ir kt.), šalys turi teisę pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis) ar dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apelianto apeliacinis skundas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Vedant bylą per atstovus, byloje dalyvaujantys asmenys turi išlaidų, susijusių su apmokėjimu už advokatų teikiamas teisines paslaugas. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jai iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti (500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, 250 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš viso 750 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atmetus ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos atsakovei turi būti atlyginamos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), t. y. priteisinat atsakovei iš ieškovo 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. G. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. G. naudai.