- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-628-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01698-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- R. Š.
- Kreditorius
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės R. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės R. Š. ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-07-03 nutartimi patenkintas kreditorės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymas priimti nutartį iš varžytinių parduoti skolininkei ir įkeisto turto savininkei R. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą: 1,1022 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0592-8334, 317,00 kv. m. administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-0902-1840:9231, esančius Klaipėdos g. 99, Panevėžyje, kuris bankui buvo įkeistas hipotekos lakštu ID 04/1/2006/0003964 siekiant užtikrinti 2006-10-03 kreditavimo sutartimi Nr. KKT4015060020 su vėlesniais pakeitimais skolininkės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Šia nutartimi teismas nutarė išieškoti iš skolininkės kreditorės naudai 180 239,26 EUR (623 880,17 Lt) skolą, 100,00 Lt žyminį mokestį, 11 proc. sutartinių metinių palūkanų už priteistą sumą (180 239,26 EUR) nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos (2012-06-29) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Teismas nurodė, kad skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui pagal minėtą sutartį, todėl įsiteisėjusia 2012-03-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi pagal kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo areštuoti virš minėti įkeisti daiktai, o skolininkė 2012-03-21 įspėta, kad, per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų reikalavimus ir sutarties sąlygas (LR CK 6.38 str. 1 d.). Skolininkė ir įkeisto turto savininkė per nustatytą terminą neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, todėl kreditoriaus reikalavimą teismas patenkino nutardamas priverstinai parduoti įkeistus daiktus iš varžytynių (LR CK 4.192 str. 1 d., LR CPK 558 str. 2 d., b. l. 3-4, 9-10).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė R. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-07-03 nutartį. Nurodo, kad skundžiamoji nutartis priimta vadovaujantis tik kreditorės atliktu skolos paskaičiavimu, kuris yra nepagrįstas. Su skolos dydžiu nesutinka, nes 2012-03-12 teismo nutartyje buvo konstatuota, jog skola buvo 162 967,94 EUR, todėl neaišku, kokiu būdu ji per kelis mėnesius išaugo 20 000 EUR. Delspinigių skaičiavimui prašo pritaikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pripažinta, kad kredito sutartis buvo nutraukta, nes 2012-01-04 raštu kreditorė ją tik įspėjo dėl kredito sutarties nutraukimo. Po šio įspėjimo tarp šalių vyko derybos, tačiau nebuvo pasiektas susitarimas. Todėl 2012-01-04 įspėjimas nelaikytinas sutarties nutraukimu, o nenutraukus kredito sutarties priverstinis skolos išieškojimas negalimas. Mano, kad pasaulinė krizė laikytina force majeure dėl laiku negrąžintos skolos (b. l. 14-15).
Atsiliepimas
Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skolininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pagal CPK 442 str., 443 str. 1 d., 7 d. nuostatas bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, neatsižvelgiant į tai, ar kyla ginčas dėl teisės. Hipotekos teisėtas tikrina tik tai, ar kreditorius nepažeidė įstatyme įtvirtintų procedūrų, ar teisingai atliko įstatyme įtvirtintus veiksmus, tačiau nesprendžia šalių ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo, nutraukimo, skolos dydžio. Ginčai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Delspinigiai šiuo atveju tikrai paskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesiai laikotarpį. Tačiau sutartis su skolininke nutraukta 2012-01-04. Nuo to laiko skolininkė žinojo apie neįvykdytus įsipareigojimus ir, nors ne kartą buvo įspėta juos vykdyti, nemokėjo nei pagrindinio įsiskolinimo, nei delspinigių, vengė gauti nutartį areštuoti turtą, taip vengė imtis priemonių sumažinti galimus kreditoriaus nuostolius. Skundžiamoji nutartis priimta nepraėjus 6 mėnesių terminui nuo kredito sutarties nutraukimo, todėl delspinigiai apskaičiuoti teisingai ir nėra pagrindo jiems taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. 2012-01-04 raštas patvirtina, kad sutartis nutraukta nuo 2012-01-04 dėl esminio jos pažeidimo laikantis CK 6.217, 6.218 str. reikalavimų, o apeliantė nepateikia jokių įrodymų dėl jos neteisėto nutraukimo (b. l. 21-23).
Atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2012-07-03 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, pagal įstatymų reikalavimus įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį tenkinti pakartotinį kreditorės prašymą išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto ir šį turtą parduoti iš varžytinių, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ID 04120060003964, R. Š. prievolės pagal 2006-10-03 kredito sutartį Nr. KKT4015060020 su vėlesniais pakeitimais užtikrinimui įkeitė jai priklausantį virš nurodytą nekilnojamąjį turtą (b. l. 5-19). Skolininkei R. Š. per nustatytą terminą neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012-03-12 nutartimi pagal kreditoriaus prašymą civilinėje byloje Nr. 2-2593-488/2012 areštavo kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir 2012-03-21 įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (b. l. 30-31). Apeliantė neginčija, jog nutartį ir įspėjimą gavo. Byloje nėra duomenų, kad per nustatytą vieno mėnesio terminą prievolė sumokėti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas buvo įvykdyta. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d., hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Teisėjų kolegijos nuomone, kreditorė, turėdama galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1, 2 d., CK 4.192 str.).
Atsiliepimas
Kaip teisingai atsiliepime nurodo kreditorė, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.). Šių bylų nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Skundai vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Ginčų ieškinio teisena buvimas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Pagal šios bylos duomenis ginčas ieškininės teisenos tvarka dėl pagrindinės prievolės nėra nagrinėjamas.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog skolos kreditorei dydis didėja dėl nežinomų priežasčių. Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimo pagal kredito sutartį dydis auga dėl to, kad skolininkė pažeidė esminę kredito sutarties sąlygą, nes kreditorei negrąžino priklausančių pagal grafiką mokėti paskolos sutarčių dalių, palūkanų ne tik sutartyje numatytais terminais ir tvarka, bet ir pakankamai ilgą laiką po sutarties nutraukimo 2012-02-05 (b. l. 20). Kadangi pagal kredito sutarties sąlygas bankas turi teisę skaičiuoti palūkanas bei delspinigius už negrąžintą kreditą, o vykdant prievoles pagal teismo nutartį skolininkė pagal sutartį buvo įsipareigojusi mokėti 11 % dydžio metų palūkanas (b. l. 11), skolininkei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kredito negrąžinus iki pakartotinio kreditoriaus pareiškimo pradėti priverstinį turto pardavimą pateikimo, kreditorė papildomai priskaitė palūkanas ir delspinigius, dėl ko išieškoma suma padidėjo.
Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog kredito sutartis nebuvo nutraukta, todėl priverstinis skolos išieškojimas negalimas. Kredito sutarties Nr. KKT4015060020 45.1 p. numatyta, kad „bankas turi teisę <...> nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis, jeigu <...> kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo banko raštiško pareikalavimo išsiuntimo dienos (b. l. 11). Byloje neginčijama, kad skolininkė nuo 2011-08-01 kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nemokėjo kreditorei priklausančios mokėti pagal sutartį kredito dalies ir palūkanų (b. l. 3-4, 20, 2, 42-43). Raštiškas pareikalavimas pagal minėtą sutarties sąlygą skolininkei išsiųstas 2012-01-05 ir įteiktas 2012-12-25 (b. l. 21). 2012-01-04 rašte nurodyta, kad skolininkė pagal kredito sutartį skolinga 10 073,55 EUR, kuriuos kreditorė reikalauja sumokėti iki 2012-02-05, bei nurodo, jog priešingu atveju bus laikoma, kad sutartis yra nutraukta nuo 2012-02-05 be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 20). Todėl formaliuoju požiūriu visi procedūriniai veiksmai, būtini atlikti norint nutraukti kredito sutartį, buvo atlikti.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai remiasi force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe, kaip pagrindu ją atleisti nuo prievolių vykdymo ir atsakomybės, nes CK 6.212 str. 1 d. nurodyta, jog nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių prievolei vykdyti.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2012 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.