Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Regina Bertašiene, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui V. D., ieškovo atstovui advokato padejejui Gintarui Degimui, atsakovei K. S., atsakoves atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo V. D. ieškini atsakovams K. S., R. S. del iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakove K. S. atsiliepimo i ieškini nepateike.

Atsakovas R. S. nei i parengiamuosius posedžius, nei i teismo posedžius neatvyko, atstovavimu nepasirupino. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui iteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 str. 1 d.). Atsakovas per sutuoktine prieš kiekviena posedi teike prašymus atideti bylos nagrinejima (b.l. 66, 78, 86, 119, 140, 169 ), teismas, prašymuose nurodytu priežasciu nepripažino svarbiomis (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis 1 dalis), todel byla nagrinejama jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis 2 dalis).

Teismo posedžio metu ieškovas reikalavima iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybes teise priklausancio buto palaike, nurode, kad atsakovai yra isiskoline už komunalinius patarnavimus, elektra, blogina buto bukle, kaimynai skundžiasi del triukšmo bute. Pabreže, kad neturi kur gyventi, todel noretu kuo greiciau suremontuoti ši buta ir jame apsigyventi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo (b.l. 7-8) matyti, kad butas unikalus Nr. 2197-2003-7011:0060, kurio bendras plotas 61,03 kv. m, esantis Klaipedos m. Naujakiemio g. 10-55, nuosavybes teise priklauso ieškovui V. D.. Nuosavybe iregistruota nuo 2010-08-06 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0172/09/001310 pagrindu. Aktas patvirtintas istatymu nustatyta tvarka - Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-04-09 nutartimi civilineje byloje Nr. 2-3200-777/2010, (b.l. 11-12), kuri buvo apskusta aukštesniam teismui, taciau 2010-06-23 Klaipedos apygardos teismo nutartimi Klaipedos miesto apylinkes teismo nutartis palikta nepakeista (b.l. 13-14). Atsakove pripažista, kad iki šio laiko gyvena ginco bute, ieškovas pateike duomenis, kad AB „Klaipedos vanduo“ už paslaugas atsakove yra skolinga 783,27 Lt; AB LESTO – 737,90 Lt, o elektros energijos tiekimas i buta nutrauktas 2010-08-17 (b.l. 126-134) AB Klaipedos energija už suvartota šilumos energija atsakovai skolingi 4492,52 Lt (b.l. 103).

Pažymetina, kad gincas tarp šaliu del nekilnojamojo turto nuosavybes teises nekyla: šalys pripažista, kad butas priklauso ieškovui.

Gincas tarp šaliu kyla del naudojimosi butu teises ir iškeldinimo pagrindo: ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.610 straipsniu, numatanciu, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali buti pripažinta negaliojancia, ji gali buti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamuju patalpu gali buti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankcija atvejus. Atsakove nurodo, jog išsikelti iš buto ji nesutinka del to, kad 2011-02-01 Klaipedos apygardos teismo sprendimu neteisingai priteista likusi skolos dalis; be to atsakove nurodo, kad ieškovas leido pagyventi bute, kol susiras kita gyvenama plota, taciau iki šio laiko kito buto nepavyko surasti. Atsakovo advokatas prašo ieškini atmesti, nes netinkamai nurodytas ieškinio teisinis pagrindas. Atsakovas atsiliepime i ieškini teigia, kad tarp šaliu susikloste neterminuoti buto panaudos santykiai, todel sprendžiant ginca turetu buti taikomos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo taisykles.

Išklausius šaliu paaiškinimus, ištyrus rašytinius irodymus daroma išvada, kad tarp šaliu susikloste daiktiniai teisiniai santykiai. Ginco butas, esantis Klaipedos m. Naujakiemio g. 10-55, šiuo metu nuosavybes teise priklauso ieškovui V. D.. Nuosavybes teise iregistruota istatymo nustatyta tvarka, nuosavybes teises perejima grindžiantys teismu procesiniai sprendimai isiteiseje ir nepanaikinti. Reikalavimo esme sudaro tai, kad ieškovas, budamas buto savininkas, prašo iškeldinti atsakovus iš jam priklausanciu gyvenamuju patalpu. Pažymetina, kad nuosavybes teise – tai absoliuti, konstitucine kiekvieno asmens teise, suteikianti galimybe savo nuožiura, nepažeidžiant istatymu ir kitu asmenu teisiu ir interesu, valdyti, naudoti nuosavybes teises objekta ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1dalis). Niekas neturi teises paimti iš savininko nuosavybe prievarta, išskyrus istatymo numatytus atvejus (Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2dalis 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra daiktinis teisinis reikalavimas, savo esme – vindikacinis ieškinys, pareikštas del turto išreikalavimo iš svetimo neteiseto valdymo (Civilinio kodekso 4.95 straipsnis). Ieškovo teises varžomos tuo, kad atsakovai naudojasi ne savo turtu, o ieškovas budamas buto savininku negali naudotis butu savo nuožiura. Pareiškes reikalavima del nuosavybes teises pažeidimo, susijusio su valdymo netekimu, savininkas turi irodyti kad jis yra turto savininkas ir kad jo nuosavybes teises yra pažeistos. Reikšdamas vindikacini ieškini, ieškovas teisme visada nurodo ieškinio faktini pagrinda: aplinkybes, pagrindžiancias ieškovo turima gincijamo daikto nuosavybes ar valdymo teise; tos teises praradima; praradima liudijancias aplinkybes; aplinkybes, kurioms esant daikta neteisetai pradejo valdyti atsakovas, ir aplinkybes, kad šaliu nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Aukšciau aptartais šaliu paaiškinimais, rašytiniais irodymais ieškovas irode, kad jis daugiau kaip metus laiko yra ginco buto savininkas ir neturi galimybes igyvendinti savo nuosavybes teises. Esant tokiam faktiniam pagrindui ir teisiniam reglamentavimui daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti savininko teisiu apsauga ir gynima reglamentuojancias materialines teises normas (Civilinio kodekso IV knygos V skyriaus penktas skirsnis) ir ieškinys tenkintinas Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalies ir 4.95 straipsnio pagrindu.

Teismas atmeta atsakoves atstovo argumenta, kad netinkamai nurodžius teisini ieškinio pagrinda ieškinys turi buti netenkinamas. Istatymas neipareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisini ieškinio pagrinda, taciau ieškovui nera draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisini ieškinio pagrinda. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialines teises normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginco santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teises normas, išdestyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisine kvalifikacija, teises normu aiškinimas ir taikymas ginco santykiui yra byla nagrinejancio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nera privalomas ir šio nesaisto. Aukšciausiasis Teismas yra pasisakes, kad kai ieškovas, ieškinyje išdestes faktini ieškinio pagrinda, klaidingai nurodo materialines teises norma, teismas turi pritaikyti norma, atitinkancia išdestyta ieškinio faktini pagrinda (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005-02-23 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-124/2005).

Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota bendra irodinejimo taisykle, ieškovas turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o atsakovas – atsiliepimo i ieškini faktini pagrinda. Iš atsakovu poziciju reikia suprasti, jog abu atsakovai laikosi tos nuomones, jog ginco šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuos ivardija kaip nuomos ar panaudos. Taciau jokiu irodymu, pagrindžianciu tuos teiginius šalys nepateike: nustatyta, kad jokios rašytines nuomos ar panaudos sutarties šalys sudariusios nebuvo. Atsakovai nepateike teismui ir jokiu kitu prievolinius teisinius santykius pagrindžianciu irodymu. Pati atsakove teismui tvirtina, kad jokios sutarties su ieškovu nesudare, kad ieškovas samoningai, dar iki pinigu paskolos sutarties sudarymo sieke užvaldyti jos buta, ejo i visas tarnybas del elektros, vandens tiekimo nutraukimo, kliude jai normaliai gyventi, per policija ir per sunu iteikinejo raginimus išsikelti iš buto. Atsakovai neirode jokio teiseto atsakovams priklausancio turto valdymo pagrindo. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad ieškovas nuo pat nuosavybes teisiniu santykiu atsiradimo pradžios emesi tam tikru veiksmu del savo nuosavybes teises igyvendinimo: atsakove pati pateike irodymus, kad ieškovas atsakovu pareikalavo išsikelti (b. l. 17, 114, 115), 2010-10-12 teismui pateiktas ieškinys del iškeldinimo. Atsakovai gavo teismo procesinius dokumentus, žinojo apie pareikšta reikalavima, atsakove pati bei atstovaujama advokatu dalyvavo teismo posedžiuose ir suprato ieškovo reikalavimo esme ir prasme. 2011-02-01 Klaipedos miesto apygardos teismo sprendimas (b.l. 109) del negražintos skolos priteisimo, su kuriuo kategoriškai nesutinka atsakove, ir kuri nurodo apskundusi apeliacine tvarka, negali buti pagrindu ieškiniui atmesti.

Patenkinus ieškini, ieškovui iš atsakovu lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais irodymais pagristos bylinejimosi išlaidos, t. y. 133,00 Lt sumoketas žyminis mokestis (b.l. 4) bei advokato atstovavimo išlaidos 800,00 Lt (b.l. 172 - 176)(CPK 80 str.1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškini tenkinti visiškai.

Iškeldinti K. S. ir R. S. iš buto, unikalus Nr. 2197-2003-7011.0060, esancio Klaipedos m. Naujakiemio g. 10-55, asmenines nuosavybes teise priklausancio V. D.

Priteisti V. D. 466,50 Lt iš K. S. ir 466,50 Lt iš R. S.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, skunda paduodant sprendima priemusiam teismui.