Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. F. 2024 m. spalio 20 d. apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,81 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis kaltu pripažino, tuoj pat po to, kai prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą davė parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras ir kaltinamojo gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, įvykdęs ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje 2024 m. spalio 23 d. kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad vairavo išgėręs. Šeštadienio vakare, spalio 19 d., susitiko su draugu. Gėrė alų. Nežino kodėl, sėdo už mašinos vairo, važiavo kol sustabdė pareigūnai. Alaus išgėrė gan nemažai, 8 vnt. po 0,5 l. Gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, negali paaiškinti, kodėl vairavo neblaivus. Susipyko su draugu, supranta, kad negerai padarė, nes galėjo ir pats susižaloti ir aplinkinius. Pripažįsta, kad su policija bendravo nekultūringai, dėl girtumo. Buvo panaudoti antrankiai, kad nesusižalotų, dėl padaryto gailisi. Tai pirmas atvejis, paprastai girtas nevažinėja. Yra baustas už administracinius nusižengimus. Sutinka su nustatytu neblaivumu.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju davė iš esmės analogiškus parodymus, kuriais visiškai prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Parodė ir tai, kad jis neturi priklausomybių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat alkoholio (b. l. 51-53).

Be kaltinamojo parodymų šiame baudžiamajame procese, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti juos paskelbiant byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. spalio 19 d. 23.37 val. buvo gautas pranešimas, kad – „prieš kelias min. iš baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjo neblaivus lankytojas ir išvažiavo su a/m > v/n (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nuvažiavo į stoties pusę“. Pranešė baro lankytoja (b. l. 6-7).

Į įvykį išvyko patruliai (duomenys neskelbtini), vieno iš į gautą iškvietimą vykusių pareigūnų 2024 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilį Toyota (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. šalia namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas parkavosi stovėjimo aikštelėje, automobilio priekiniai žibintai buvo neįjungti. Sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie minėto automobilio, prie vairo sėdėjo E. F., kuris buvo akivaidžiai neblaivus. Nuo jo burnos sklido alkoholio kvapas. Pastarasis prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus bei kad vairavo transporto priemonę. Išlipęs iš transporto priemonės buvo nekordinuotas (svirduliavo). Patikrinus E. F. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0364 sertifikato Nr. 2069859 pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.04 promilių, girtumas, o antru 1.81 promilių girtumas. Paaiškinus E. F., kad bus pildoma dokumentacija, ir šiuo metu jis yra sulaikytas, minėtas asmuo pradėjo šalintis nežinoma kryptimi, todėl buvo atvestas prie tarnybinio automobilio. Pareikalavus vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, ir įsėsti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, minėtas asmuo pradėjo muistytis bei stumdytis bei vartoti necenzūrinius žodžius, todėl prieš asmenį buvo panaudoti kovinių imtinių veiksmai, ir pargriautas ant žemės. Minėtas asmuo E. F. pradėjo stanginti rankas. Pareikalavus nestanginti rankų, minėtas toliau priešinosi, bandė abi rankas pasikišti po savimi. Ištraukus minėto asmens rankas, minėtam E. F. buvo uždėti spec.priemonės – antrankiai – ir išsodintas j jų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Dėl vairavimo fakto, buvo supildyta dokumentacija. Automobilis Toyota (duomenys neskelbtini), išvežtas priverstinai į saugojimo aikštelę. Filmuota BODY (b. l. 39-40).

Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2024 m. spalio 20 d. E. F. alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0364, sertifikato Nr. 2069859 (patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (b. l. 44)), pirmu tikrinimu buvo nustatytas 00.48 val. 2.04 promilių girtumas, o antru – 01.10 val. – 1.81 promilių girtumas (tą, be kita ko, patvirtina pridėti kvitai su rodmenimis (b. l. 42-43). Užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Neblaivumo nustatyto akte pasirašyti atsisakė (b. l. 41-44).

Atlikta įvykio vietos apžiūra, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. šoninio parkavimo stovėjimo aikštelė, apžiūrėtas automobilis Toyota (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-23), taip pat surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 24-25).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. spalio 22 d. apžiūrėti kūno kamerų vaizdo įrašai, daryti į gautą iškvietimą atvykusio policijos pareigūno, nustatyta, kad įraše užfiksuota policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie automobilio sustabdymą, bendravimą su sulaikytu neblaiviu vairuotoju – kaltinamuoju ir jo neblaivumo nustatymą po teigiamo vairuotojo atsakymo į klausimą dėl alkoholio vartojimo, taip pat jo pasipriešinimas policijos pareigūnams sulaikymo aplinkybės (b. l. 32-36).

Šie nuosprendžio duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš teismo ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis E. F. 2024 m. spalio 20 d. apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,81 promilių neblaivumą.

Minėta, kad pats kaltinamasis kaltu prisipažino neblaivus vairavęs automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi iš automobilio savininko V. Š. (b. l. 30). Neblaivumo ir vairavimą neblaiviu faktą įrodo ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai kartu su vaizdo įrašo duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys, užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir kiti bylos įrodymai.

Dėl aptarto reglamentavimo ir ištirtais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos tokios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Parenkant kaltinamajam E. F. bausmės rūšį bei nustatant jos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis suprato savo pavojingų veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis, t. y. būdamas neblaivus vairuoti transporto priemonę. Konkrečiu atveju pasekmių nereikalaujama, pakanka, kad asmuo atliko įstatymo uždraustą veiką – vairavo neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikaltimas baigtas, nes buvo nustatyti visi būtini atsakomybei kilti sudėties požymiai. Šio tyčinio nusikaltimo motyvai yra kaltinamojo niekinamas požiūris į nustatytas bendras gyvenimo ir saugumo taisykles visuomenėje. Neblaivių vairuotojų transporto priemonių vairavimas dažnai sukelia sunkias ar net negrįžtamas pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek patiems neblaiviems vairuotojams. Todėl vien tai, kad nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, visai nereiškia, jog tokį nusikaltimą padaręs asmuo turi patirti nesunkias pasekmes. Tai pažymėtina ypač vertinant tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis - 1,81 promilių (antruoju tikrinimu).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis ne kartą teistas užsienyje (b. l. 60-76), Lietuvos Respublikoje nėra teistas (b. l. 60-76, LITEKO duomenys), todėl nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vertinama ir tai, kad kaltinamasis buvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, įskaitant, už tai, kad po to, kai buvo sustabdytas dėl vairavimo neblaiviu šioje byloje, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, muistėsi, stumdėsi, viešoje vietoje (gatvėje) keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį (b. l. 77-81), taip pat baustas administracine tvarka dėl su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusių administracinių nusižengimų padarymo, paskirtas baudas iš esmės moka. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis, duomenų apie turimus išlaikytinius ar itin prastą finansinę padėtį byloje nėra.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę (BK 41, 47 straipsniai).

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus jam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį bei kitas aplinkybes, paties kaltinamojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, pastarajam skirtina 60 MGL (3 000 EUR) dydžio bauda, kurios dydis sumažintinas 1/3 (vienu trečdaliu) paskiriant kaltinamajam galutinę sumažintą 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudos bausmę (BK 64¹straipsnis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas. Minėta, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis vairavo, neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutini girtumo laipsnis, kaltinamasis pirmą kartą sėda neblaivus už vairo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, jau aptartiems šiame nuosprendyje kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims bei teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 22 d., kai jam buvo paskirta vieną kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54-55).

Dėl turto konfiskavimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Taigi, pagal BK 72 straipsnio nuostatas, automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Tačiau, kaip jau minėta, pagal VĮ „Regitros“ išrašo duomenis, šios transporto priemonės savininkas yra trečiasis asmuo – V. Š. (b. l. 30), jis ir atsiėmė automobilį iš saugojimo aikštelės (b. l. 31).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Nagrinėjamu atveju, automobilio vertė pagal EMPREKIS duomenis – 4 272 EUR (b. l. 29). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo paties jo teigimu dirba (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgdamas į jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad trečiajam asmeniui priklausančio automobilio vertė nėra didelė, teismas sprendžia, jog turi būti išieškota visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Tokiu būdu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš E. F. išieškotina automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 272 EUR.

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 54-55) – panaikinti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas bylas nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, pripažįstamas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 EUR) baudą, kurios dydį sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti jam galutinę sumažintą 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudos bausmę (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 22 d.. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-2, 5 dalimis, valstybės naudai iš E. F. išieškoti automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 272 EUR (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt du eurus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Nepriteisti iš E. F. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

1) paskirta bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.