- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-575-2798-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimo L. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas L. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Autostelė“ direktoriumi, savo vadovaujamoje įmonėje leido nelegaliai dirbti darbuotojams P. V. ir P. J., su kuriais darbo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. balandžio 30 d., tačiau jie toliau dirbo iki 2009 m. gegužės 28 d. Tokiais savo veiksmais L. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98, 99 straipsnių nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant L. N. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas pažymėjo, kad nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, jog nelegalaus darbo faktas konstatuotas pagal P. J. ir P. V. rašytinius paaiškinimus, kuriuos patvirtina jų pateiktas sargų pamainų keitimosi žurnalas (b. 1. 8). Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat užfiksuota, jog 2009 m. gegužės 30 d., 16.00 val., darbo inspekcijos pareigūnai, atvykę į UAB „Autostelė“ teritoriją, esančią Akmenų g. 10, Klaipėda, jokių teritoriją saugančių darbuotojų neaptiko. Pareigūnams vaikštant prie pastatų, suveikė išorinė apsaugos signalizacija ir netrukus atvyko saugos tarnybos „Jungtis“ ekipažas (b. 1. 4). Iš P. J. ir P. V. pareiškimų darbo inspekcijai, kurie pateikti 2009 m. gegužės 28 d., teismas nustatė, jog dar gegužės mėn. pradžioje jie sužinojo, jog yra atleisti iš užimamų pareigų UAB „Autostelė“ (b. 1. 10 - 11). Iš P. V. pateikto sargų pamainos keitimosi žurnalo teismas nustatė, jog po to, kai jie sužinojo apie atleidimą iš darbo, t. y. nuo 2009 m. gegužės 9 d., žurnale esantys įrašai iš esmės skiriasi nuo ankstesnėmis dienomis padarytų įrašų, t. y. neberašomas koks inventorius perduodamas naujai sargų pamainai, nebefiksuojama kokios transporto priemonės atvyksta ir išvyksta iš įmonės teritorijos. P. V. posėdžio metu paaiškino, jog, išeidamas iš darbo, minėtą žurnalą pasiėmė su savimi. Todėl teismui kilo įtarimas, kad minėtus įrašus liudytojai galėjo įrašyti, prieš kreipdamiesi į darbo inspekciją, tam, kad patvirtintų savo pareiškimų teisingumą. Esant šių įrodymų visumai, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra pakankamai surinkta ir užfiksuota patikimų ir objektyvių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų pagrįstai konstatuoti, jog L. N. kaltė dėl leidimo nelegaliai dirbti dviems darbuotojams yra pilnai įrodyta. Teismas pažymėjo, kad liudytojai P. V. ir P. J. teismui patvirtino, jog L. N. dar iki 2009 m. balandžio 30 d. su jais neatsiskaitė už atliktą darbą ir yra skolingas. Šiuo pagrindu teismas padarė išvadą, jog jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, gali siekti savo buvusiam darbdaviui nepalankių teisinių pasekmių, ir jų parodymų nevertino kaip patikimų įrodymų, pagrindžiančių L. N. kaltę. Be to, tam, kad laiku ir tinkamai užfiksuoti galimai L. N. daromą pažeidimą, Institucijos pareigūnai turėjo visas galimybes tą pačią dieną, kai į juos kreipėsi minėti darbuotojai, operatyviai atlikti patikrinimą po 17 val., tačiau to nepadarė. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, jog L. N. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir todėl priėmė nepagristą nutarimą. Liudytojai P. V. ir P. J., raštu kreipdamiesi į Instituciją bei teismo posėdžio metu, juos įspėjus apie atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, nurodė, kad bendrovėje dirbo iki 2009 m. gegužės 28 d. Teismas nepagristai atmetė Institucijos atstovo prašymą iškviesti į teismo posėdį liudytoją, UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotoją, kuris 2009 m. gegužės 30 d. patikrinimo metu teigė, kad objektą, kai jis buvo atvažiavęs prieš dvi savaites, saugojo sargai. Šie saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojo paaiškinimai, nurodyti 2009 m. liepos 1 d. nelegalaus darbo tyrimo akte, teismo posėdžio metu nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti. Liudytojas P. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, dirbant sargu, kai suveikdavo signalizacija, atvažiuodavo saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai ir sargams tekdavo pasirašyti ant nustatytos formos aktų. Taip buvo įvykę ir laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gegužės 28 d., kai minėti darbuotojai dirbo, nutraukus su jais darbo sutartis. Šie liudytojo P. J. parodymai nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti. Teismas neteisingai ir nepagristai konstatavo, kad liudytojai P. V. ir P. J. yra suinteresuoti bylos baigtimi ir gali siekti savo buvusiam darbdaviui nepalankių teisinių pasekmių, nes jie buvo įspėti apie atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Jų duoti parodymai įvertinti nevisapusiškai ir neobjektyviai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas savo nutarime padarė išvadą, kad P. V. ir P. J. parodymų negali vertinti kaip patikimų įrodymų, nes minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi gali siekti savo buvusiam darbdaviui, kuris, pagal juos, liko jiems skolingas už atliktą darbą, nepalankių teisių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia kategoriška išvada nėra pagrįsta, nes minėti asmenys tiek Institucijai pateiktuose rašytiniuose prašymuose (b. l. 10 – 11), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apklausti kaip liudytojai (b. l. 102 - 110), nuosekliai ir išsamiai nurodė tas pačias aplinkybes. P. J. paaiškino, kad 2009 m. gegužės 9 d. bendrovės direktorius jam pranešė, kad jis yra atleistas, su juo neatsikaitė ir liepė dirbti toliau, taip dirbo iki 2009 m. gegužės 28 d. P. V. paaiškino, kad 2009 m. gegužės 8 d. bendrovės direktorius jam pranešė, kad jis yra atleistas, su juo nebuvo atsiskaityta, toliau dirbo iki 2009 m. gegužės 28 d. Teisėjų kolegijos nuomone, šie paaiškinimai ir jų teisingumas turėtų būti vertinamas kitų įrodymų visumoje. Šioms aplinkybėms pagrįsti byloje yra pateiktas sargų pamainos keitimosi žurnalas (b. l. 24 – 59), kuriame padaryti įrašai apie besikeičiančias bendrovės sargų pamainas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį įrodymą, pažymėjo, kad iš P. V. pateikto žurnalo nustatyta, jog po to, kai minėti darbuotojai sužinojo apie atleidimą iš darbo, t. y. nuo 2009 m. gegužės 9 d., žurnale esantys įrašai iš esmės skiriasi nuo ankstesnėmis dienomis padarytų įrašų, neberašomas koks inventorius perduodamas naujajai sargų pamainai, nebefiksuojama kokios transporto priemonės atvyksta ir išvyksta iš įmonės teritorijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad P. V. posėdžio metu paaiškino, jog, išeidamas iš darbo, minėtą žurnalą pasiėmė su savimi, todėl teismui kilo įtarimas, kad minėtus įrašus liudytojai galėjo įrašyti, prieš kreipdamiesi į darbo inspekciją, tam, kad patvirtintų savo pareiškimų teisingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepaneigia nelegalaus darbo buvimo fakto, nes teismas suabejojo įrašų, padarytų minėtame žurnale nuo 2009 m. gegužės 9 d. teisingumu, tačiau pažymėtina, kad P. V. ir P. J. šiame žurnale padaryti įrašai 2009 m. balandžio 30 d. bei gegužės. 1-6 d. yra tokie patys, kokie buvo daromi ir ankstesniais laikotarpiais, t. y. surašytas koks inventorius perduodamas naujajai sargų pamainai, fiksuojamos kokios transporto priemonės atvyksta ir išvyksta iš įmonės teritorijos. Šios aplinkybės yra svarbios, atsižvelgiant į tai, kad minėti darbuotojai pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę duomenų bazę UAB „Autostelė“ oficialiai dirbo tik iki 2009 m. balandžio 30 d. (b. l. 6 - 7). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nelegalaus tyrimo akte pažymėta, kad, Institucijos pareigūnams 2009 m. gegužės 30 d. vaikštant apie UAB „Autostelė“ pastatus, įsijungė signalizacija ir atvyko saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojas, kuris, patikrinęs teritoriją, Institucijos pareigūnams paaiškino, kad šiuo metu sargų objekte nėra, tačiau, kai jis objekte lankėsi prieš dvi savaites, jie buvo, sargai sėdėdavo namelyje arba jį pasitikdavo prie vartų (b. l. 4). Liudytojas P. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, dirbant sargu, kai suveikdavo signalizacija, atvažiuodavo saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai ir sargams tekdavo pasirašyti ant nustatytos formos aktų (b. l. 106). Institucijos atstovas, įvertinęs šias aplinkybes ir turėdamas pagrindo manyti, kad ir laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gegužės 28 d., t. y. kai minėti darbuotojai dirbo, nutraukus su jais darbo sutartis, saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai lankėsi minėtame objekte, matė dirbančius sargus ir fiksavo jų parašus ant nustatytos formos aktų, posėdžio metu paprašė teismo gauti iš saugos tarnybos „Jungtis“ minėtus aktus ir kaip liudytoją apklausti saugos tarnybos darbuotoją (b. l. 107). Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo (b. l. 107). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos atstovo prašymo, nes gauti objektyvūs ir nešališki duomenys iš saugos tarnybos „Jungtis“, būtų leidę objektyviai ir visapusiškai paneigti arba patvirtinti liudytojų P. V. ir P. J. duotus parodymus bei jų nelegalaus darbo buvimo faktą.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, nerinko papildomų įrodymų, kurie būtų leidę objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.